Mano Ūkis 2010/03
Nauji seleno šaltiniai ir formos
  • Mano ūkis
  • Mano ūkis

Selenas – ypač svarbus mikroelementas, būtinas ne tik žmonių, bet ir gyvulių mityboje. Žmonėms jis reikalingas, kad apsaugotų nuo laisvųjų radikalų, o gyvuliams ir paukščiams, kad pagerėtų sveikata, reprodukcija, padidėtų produktyvumas, tačiau svarbiausia, kad kuo daugiau seleno susikauptų maisto produktuose, kuriais maitinasi žmonės.

Selenas (Se) pavadintas graikų mėnulio deivės Selenės vardu. Graikai tikėjo, kad deivė juos saugo naktį, kai miega Saulės dievas. Šiandien moksliniais tyrimais įrodyta, kad šis biologiškai aktyvus mikroelementas – viena svarbiausių žmogaus organizmo apsaugos priemonių. Selenas yra biologiškai aktyvus mikroelementas, įeinantis į daugelio hormonų ir fermentų sudėtį, todėl labai susijęs su visais organizmo organais bei sistemomis. Problema ta, kad, net ir gerai subalansavus mitybą, neįmanoma gauti su maistu reikalingo seleno kiekio, nes jo nedaug dirvožemyje, todėl seleno trūksta augaluose, taip pat ir gyvulininkystės produktuose. Taigi žmogus nei su augalininkystės, nei su gyvulininkystės produktais negauna reikiamo seleno kiekio.

Gyvulių racionams selenu papildyti naudojami įvairūs papildai, tačiau šį mik­roelementą gyvuliai pasisavina skirtingai, priklausomai nuo to, kokie seleno junginiai naudojami.

Organinis ir neorganinis selenas

Paprastai į gyvulių pašarus yra įterpiamos neorganinės seleno druskos – natrio selenitas ir kartais natrio selenatas. Patekusius į žarnyną neorganinius seleno junginius organizmas gali tiesiogiai panaudoti seleno poreikiui tenkinti. Šių Se druskų apykaita organizme yra reguliuojama homeostatiškai (savaime), todėl žarnų sienelių barjeras nėra kliūtis, nes beveik visas seleno kiekis, pridėtas į pašarą, yra rezorbuojamas (rezorbcijos efektyvumas siekia 80–95 proc. vienkamerį skrandį turinčių gyvulių organizme).

Seleno medžiagų apykaitą reguliuoja inkstai, o jo perteklius reguliariai pašalinamas, dėl to net ir dideli Se druskų kiekiai neturi įtakos seleno koncentracijai audiniuose. Reikia paminėti, kad dėl atrajotojų prieskrandžiuose vykstančių procesų neorganinis selenas virsta į elementarųjį seleną arba į selenidą. Šis procesas sumažina absorbavimo efektyvumą iki 10–50 procentų.

Seleno mielės

Pastaruoju metu daug diskutuojama, ar seleno mielės gali būti alternatyva neorganinėms seleno druskoms žmonių ir gyvulių mityboje. Federalinis Vokietijos rizikos įvertinimo institutas išplatino pareiškimą, kuriame nurodoma, kad seleno mielėms (seleno-aminorūgštims) reikalingas kitokio pobūdžio įvertinimas negu seleno druskoms, nes jas organizme veikia visiškai skirtingi absorbavimo, metabolizmo ir šalinimo funkciniai mechanizmai. Pavyzdžiui, seleno mielės klasifikuojamos kaip aminorūgštys, kūno baltymai iš jų yra sintetinami nespecifiniu ir nereguliuojamu būdu. Padidėjus seleno poreikiui, aminorūgštys iš baltymų nėra išskiriamos. Tai lemia baltymų apykaitos procesai organizme. Dėl šios priežasties federalinis Vokietijos rizikos įvertinimo institutas uždraudė naudoti seleno mieles žmonių mityboje.

Gyvulių mitybą reglamentuojantys teisės aktai patvirtino seleno mieles kaip organinius seleno junginius 2006 metais. Tai seleno turinčios aminorūgštys, kurioms formuojantis, siera yra pakeičiama selenu. Virškinimo proceso metu seleno mielės labai efektyviai pasisavinamos, t. y. kaip įprastos aminorūgštys. Svarbu, kad seleno-aminorūgštys tiesiogiai nedalyvauja seleno metabolizmo procese, nes organizmas neatpažįsta jų kaip seleno junginių.

Organizmas organinius seleno junginius klasifikuoja kaip aminorūgštis, todėl perkelia jas į baltymų metabolizmo ciklą. Tai reiškia, kad padidėja seleno koncentracija kūno baltymuose (t. y. kraujyje, raumenyse, piene ir raginiame kanopų darinyje), ir tai dažnai interpretuojama kaip seleno mielių gero biologinio pasisavinimo įrodymas. Tačiau ši išvada nėra visiškai teisinga. Iš tiesų selenas yra saugomas „užrakintas“ baltymuose ir geriausiu atveju jis yra naudojamas kaip „lėtai tekantis“ seleno šaltinis, vykstant baltymų apykaitai arba skaidymuisi.

Apsaugotas selenas ir jo veiksmingumas

Pašarų papildus ir priedus gaminančios kompanijos ir toliau bando sukurti labiausiai gyvulių poreikius tenkinančius ir efektyvius seleno junginius. Viena iš įmonių „Josera“ pristatė didžiajame prieskrandyje vykstantiems fermentacijos procesams atsparią nat­rio selenito formą (Seprotect), kurioje esantį seleną atrajotojai gerai pasisavina. Specifiniu būdu apdorotas natrio selenitas yra apsaugomas nuo prieskrandyje vykstančių fermentacijos procesų įtakos, kad vėliau beveik visas jo kiekis būtų pasisavinamas žarnyne.

Kompanija atliko šėrimo eksperimentą Hanoverio veterinarijos kolegijoje (Vokietija) ir Saksonijos tyrimų laboratorijoje, kurio tikslas buvo išsiaiškinti šio priedo veiksmingumą. Tyrimas truko 2,5 mėnesio, jis buvo atliekamas su dvejų metų amžiaus galvijais. Gyvulių svorio vidurkis buvo apie 500 kg, o apskaičiuotoji pašaro dozė – 9,7 kg, skaičiuojant sausąja mase (SM). Pagrindinį racioną sudarė žolės ir kukurūzų silosas, šienas, šiaudai ir rapsų išspaudos. Natūrali seleno koncentracija racione siekė 0,1 mg/ kg SM.

Pradedant tyrimą gyvuliams buvo sušerta 0,53 mg/kg pašaro SM seleno (visą kiekį sudarė natūrali seleno koncentracija pašare ir 120 g mineralinių pašarų esantis selenas – 35 mg/kg pašaro). Eksperimento pradžioje 19 dienų truko vadinamoji išvalymo fazė, kuomet seleno šaltinis buvo tik natūraliai pašare esantis selenas (0,1 mg/kg pašaro SM). Tada 35 bandomieji galvijai atsitiktine tvarka buvo suskirstyti į penkias grupes po 7 gyvulius. Galvijai buvo šeriami vienodais racionais, skyrėsi tik seleno papildai ir jų kiekiai. Racionai buvo papildomi selenu pagal nustatytą schemą (žr. lentelę).

Galvijai seleno gaudavo du kartus per dieną iš anksto paruoštuose mišiniuose. Šėrimo duomenys buvo fiksuojami prieš pradedant eksperimentą (T 19), išvalymo fazės pabaigoje (bandymo pradžia – T 0) ir 4 kartus kas 14 dienų bandymo metu.

Geras apsirūpinimas selenu fazėje prieš pradedant tyrimą atsispindi eksperimente dalyvavusių gyvulių kraujo tyrimų rezultatuose. Buvo matuojamos tos reikšmės, kurios yra viršutiniame optimalaus ­intervalo trečdalyje, t. y. – 62,9 µg/l seleno kraujo serume, 107,8 µg/l fermento glutationo peroksidazės (GSH-PX).

Eksperimento parametrai ir gautų rezultatų reikšmės

Eksperimento metu buvo registruojami šie duomenys: fermento GSH-PX kraujyje lygis, seleno kiekis kraujo serume ir seleno koncentracija išmatose bei šlapime.

Glutationo peroksidazės (GSH-PX)

Pagal GSH-PX koncentraciją kraujyje nustatomas seleno aktyvumas. Šio fermento sintezė ir aktyvumas negali būti stimuliuojamas peržengus tam tikrą kraujo prisotinimo selenu lygį, tai reiškia, kad, didinant Se kiekį, sukeliama stazė.

Kraujo serumas

Minėtas ryšys taip pat taikomas seleno kiekiui ir koncentracijai kraujyje bei kūno audiniuose apibrėžti. Ar organizme trūksta seleno, galima spręsti pagal šio mikroelemento koncentraciją kraujyje. Beje, per didelis Se kiekis pašare beveik neturi poveikio jo koncentracijai kraujyje ir kūno audiniuose. Taigi, seleno kiekis, kuris viršija organizmo poreikius, pašalinamas iš organizmo per inkstus.

Šlapimas

Kaip minėta, seleno perteklius iš organizmo pašalinamas su šlapimu. Taigi didelė Se koncentracija šlapime rodo didelį Se kiekį ar jo perteklių pašare, o žemas koncentracijos lygis rodo, kad seleno trūksta.

Išmatos

Seleno koncentracija išmatose yra seleno junginių absorbcijos iš virškinimo trakto rodiklis. Kuo didesnė seleno koncentracija išmatose, tuo prastesnė jo absorbcija.

Eksperimento duomenys

Per vadinamąją išvalymo stadiją (T 0) visi parametrai buvo mažesni. Vėliau rezultatus lėmė ne tik sušerto seleno kiekiai, bet ir šio mikroelemento šaltinis. Seleno koncentracija kraujyje (seleno kiekis serume ir GSH-PX) sumažėjo kontrolinėje grupėje, kuriai papildomai nebuvo duodama seleno.

Seleno koncentracija išmatose ir šlapime nukrito iki minimumo jau išvalymo stadijoje ir išsilaikė žemame lygyje viso eksperimento metu.

Kontrolinė grupė

Gyvulių aprūpinimas tik natūraliu pašare esančiu seleno kiekiu (0,1 mg seleno/kg pašaro SM) toli gražu nepatenkina gyvulio poreikių. Kai pašare trūksta seleno, jo nėra ir šlapime, seleno koncentracija serume krenta žemiau kritinės ribos jau po 4 savaičių, nutraukus šėrimą selenu, jo aktyvumas (GSH-PX) kraujyje nuolat mažėja.

SeNa (0,41)

Remiantis tyrimo rezultatais, galvijų, kurie buvo šerti neorganiniu, „neapsaugotu“ natrio selenitu, išmatose buvo nustatyta didelė seleno koncentracija (tai rodo prastą jo absorbciją) ir šlapime (aukštas ekskrecijos lygis ir prastas pasisavinimas). Tačiau papildžius pašarą didelėmis seleno dozėmis, gautos stabilios GSH-PX ir serumo reikšmės. Deja, seleno pasisavinimo efektyvumas buvo nepakankamas.

SeNa (0,16)

Tas pačias išvadas galima pritaikyti ir galvijų grupei, gavusiai pašarą su nedideliu seleno kiekiu. Vis dėlto nustatytos tokios GSH-PX ir serumo reikšmės, kurios rodė nedidelį seleno kiekį.

SePro (0,16)

Galvijai, gavę net ir nedidelę (0,16 mg seleno/kg pašaro SM) apsaugotojo seleno normą, jį gerai pasisavino, nes seleno koncentracija išmatose ir šlapime buvo itin maža. Tai rodo gerą seleno absorbciją. Taip pat nustatyta stabili GSH-PX ir seleno koncentracija serume. Taigi net ir nedidelis apsaugotojo seleno kiekis užtikrina stabilų ir subalansuotą Se metabolizmą.

SePro + SeNa (0,32)

Apsaugotojo seleno ir natrio selenito kombinacija užtikrina ypač stabilias seleno koncentracijos kraujyje reikšmes, kurios yra geresnės negu kitų grupių galvijų kraujyje. Seleno kiekis išmatose ir šlapime tik patvirtina faktą, kad šis kombinuotas seleno papildų naudojimas garantuoja reikalingas seleno atsargas organizme visais praktinio šėrimo atvejais.

Ilgalaikis poveikis

Nauja natrio selenito forma yra paremta apsaugine matrica su Seprotect, kuri neleidžia šiam junginiui suskilti, veikiant galvijų prieskrandžio ir skrandžio fermentams. Nepakitęs selenas patenka tiesiai į žarnyną, kuriame junginys skyla ir Se yra gerai pasisavinamas.

Seleną apsauganti matrica lėtai jį „atpalaiduoja“. Tokį procesą (dar vadinamą „lėto skilimo efektu“) lemia, ir Seprotect dalelių struktūra.

Dėl „lėto atpalaidavimo“ efekto išvengiama nepageidaujamo staigaus seleno koncentracijos padidėjimo kraujyje, o tai leidžia suvaldyti homeostatinį atoveiksmį, dėl kurio seleno perteklius kraujyje pašalinamas su šlapimu. Todėl logiška manyti, kad tokiu būdu mažiau perteklinio seleno pašalinama su šlapimu. Taigi seleno pasisavinama daugiau.

Išvados

Remiantis bandymo rezultatais, apsaugotą nuo skilimo prieskrandyje ir skrandyje seleno formą organizmas gerai pasisavina, mažiau Se išskiriama su šlapimu ir išmatomis.

Apsaugotojo seleno ir natrio selenito junginys atrajotojų mityboje užtikrina ypač stabilią seleno koncentraciją kraujyje. Tyrimų duomenys patvirtina faktą, kad kombinuotas seleno papildų ir apsaugotojo seleno bei natrio selenito naudojimas garantuoja reikalingas seleno atsargas organizme.

Parengta pagal Vokietijos pieno ir galvijų ūkiams skirtą žurnalą „Milchpraxis“

Naujienų prenumerata

Verslo informacija
Orai