Kalis yra vienas iš reikalingiausių elementų karvėms, tačiau per didelis jo kiekis pašaruose sukelia su medžiagų apykaitos sutrikimais susijusias ligas: ganyklinę tetaniją, tešmens edemą ir pogimdyminę parezę.

Kalio poreikis priklauso nuo galvijų rūšies, produktyvumo ir aplinkos poveikio. Galvijų prieaugliui, veislinėms telyčioms optimalus jo kiekis raciono sausojoje medžiagoje (SM) yra 0,6, melžiamoms karvėms – 1,2, veršeliams – 1,3 proc. Esant aukštai aplinkos temperatūrai, kalio kiekį melžiamoms karvėms rekomenduojama padidinti iki 1,5 proc. raciono SM.

Stambiuosiuose pašaruose kalio būna nuo 1 iki 3, grūduose – nuo 0,5 iki 0,8 proc. Šio elemento kiekis pašaruose priklauso nuo augalų rūšies, jų nuėmimo laiko, dirvos sudėties ir tręšimo. Kukurūzų silose kalio yra mažiau negu ankštinių augalų. Jo kiekis augaluose mažėja jiems bręstant. Molingose dirvose kalio sukaupiama daugiau, todėl jo daugiau yra ir augaluose. Per gausus augalų tręšimas mineralinėmis ir organinėmis trąšomis yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl padidėja kalio kiekis augaluose.

Manoma, kad per didelis kalio kiekis karvių racionuose paskutiniu užtrūkinimo laikotarpiu po apsiveršiavimo sukelia karvėms pogimdyminę parezę. Kalis ir natris yra šarminiai elementai – katijonai. Esant karvių racionuose per dideliam jų kiekiui, padidėja kraujo šarmingumas, sumažėja kalcio absorbcija iš žarnų ir kaulų, todėl susergama pogimdymine pareze. Bandymais nustatyta, kad padidinus karvių racionuose kalio kiekį nuo 1,1 iki 2,1 proc. raciono SM, pogimdyminės parezės atvejų padaugėjo penkis kartus.

Siekiant išvengti medžiagų apykaitos sutrikimų dėl per didelio kalio kiekio karvių racionuose, rekomenduojama:

• atlikti šeriamų žolinių pašarų cheminį tyrimą, nustatant juose kalio kiekį;
• užtrūkusioms karvėms šerti stambiuosius pašarus, kuriuose kalio kiekis yra mažesnis kaip 1,5 proc. SM;
• jei paskutiniu užtrūkinimo laikotarpiu karvių racionuose kalio yra 2–2,5 proc. raciono SM, rekomenduojama šerti anijonines druskas;
• jei paskutiniu užtrūkinimo laikotarpiu karvių racionuose kalio yra daugiau kaip 2,5 proc. raciono SM, mažai tikėtina, kad anijoninės druskos padės, todėl reikia šerti tokius stambiuosius pašarus, kuriuose kalio labai mažai;
• nešerti paskutiniu užtrūkinimo laikotarpiu karvėms ankštinių augalų;
• nepertręšti mineralinėmis ir organinėmis trąšomis žemės plotų, kuriuose auginamos pašarinės kultūros.

Anijoninių druskų šėrimas

Anijoninės druskos yra mineralinės medžiagos, kurių sudėtyje yra daug anijonų: magnio sulfato, kalcio sulfato, amonio sulfato, kalcio chlorido, amonio chlorido ir magnio chlorido. Anijonai turi neigiamą krūvį, o katijonai – teigiamą. Anijonų ir katijonų santykis racione turi būti neutralus. Jie turi didelės įtakos medžiagų apykaitos procesams, vykstantiems gyvulio organizme. Svarbiausiais laikomi natrio (Na) ir kalio (K) katijonai bei chloro (Cl) ir sieros (S) anijonai. Manoma, kad kaip tik šie elementai turi didžiausios įtakos rūgštiniams procesams, vykstantiems gyvulio organizme.

Katijonai ir anijonai pašarų davinyje yra apskaičiuojami pagal skirtumą tarp jų – vadinamąjį DCAD rodiklį. Skaičiuojama miliekvivalentais 100 g raciono SM pagal formulę (% Na/0,023+% K/0,039)-(% Cl/0,0355+% S/0,016). Paprastesniu būdu įvertinti, ar raciono DCAD yra neutralus, galima pagal šią formulę: (Na+K)-(Cl+S). Sudarant racioną iš pašarų, kuriuose yra skirtingi cheminių elementų, turinčių teigiamus ar neigiamus jonus, kiekiai, galima daryti poveikį organizmo medžiagų apykaitos procesams.

Teigiama, kad pašarų davinys, kuriame yra didesnis anijonų kiekis, padidina kraujo rūgštingumą ir tada išsiskyręs paratiroidinis hormonas skatina greitą kalcio (Ca) rezorbciją iš gyvulio kaulų, o tai apsaugo karves nuo pogimdyminės parezės ir padidina jų produktyvumą iki 350–500 kg pieno per laktaciją.

Parenkant užtrūkusioms karvėms mažai Ca turinčius pašarus – kukurūzų silosą ar cukrinių runkelių griežinius, galima reguliuoti Ca kiekį racione iki 40–60 g per dieną ir taip sumažinti pogimdyminės parezės pavojų.

***

Reikia žinoti, kad:

• prieš šeriant anijonines druskas, reikia chemiškai ištirti žolinius pašarus, nes parinkus pašarus, turinčius mažesnį K kiekį, reikės mažiau anijoninių druskų, kad būtų pasiektas norimas efektas;
• anijoninės druskos yra brangios, neskanios ir sumažina pašarų ėdamumą;
• anijoninės druskos yra šeriamos karvėms tik paskutiniu užtrūkinimo laikotarpiu;
• veršingoms telyčioms jų nepatariama duoti, nes jas šeriant sumažėja raciono pašarų pasisavinimas, todėl žala didesnė negu nauda;
• rekomenduojama DCAD norma yra 10–15 miliekvivalentų 100 g raciono SM;
• anijonines druskas rekomenduojama šerti mineralinių premiksų sudėtyje, nes taip leng-viau kontroliuoti jų kiekį;
• duodant druskų, reikia kontroliuoti suėdamų pašarų ir anijoninių druskų kiekius;
• dėl per didelės druskų normos pašarų suėdama mažiau, be to, yra pavojus sukelti ketozę, šliužo dislokaciją ir pogimdyminę parezę;
• karves savaitę pašėrus anijoninėmis druskomis, reikia nustatyti šlapimo rūgštingumą, nes tarp kraujo ir šlapimo rūgštingumo yra tiesioginis ryšis;
• jei šlapimo pH paskutiniu užtrūkinimo laikotarpiu yra didesnis kaip 7, manoma, kad anijonines druskas naudoti tikslinga. Jei šlapimo pH yra 6,5–5, anijoninių druskų kiekis racione yra tinkamas, o jei mažesnis kaip 5,5, tai rodo, kad druskų racione yra per daug;
• duodant anijoninių druskų, Ca kiekį reikia padidinti 1,5–1,8 proc. raciono SM, nes neigiamas DCAD skatina išsiskirti Ca iš gyvulio organizmo;
• šerti anijoninėmis druskomis patariama nuo magnio sulfato, nes jis yra malonesnio skonio. Jo galima dėti tiek, kad Mg kiekis būtų 0,4 proc. raciono SM;
• vėliau rekomenduojama duoti kalcio ar amonio sulfato, kol sieros kiekis pasiekia 0,4–0,5 proc. raciono SM;
• paskui duodama kalcio chlorido ar amonio chlorido tol, kol DCAD padidėja nuo 5 iki15 miligramekvivalentų 100 g raciono SM;
• nepatariama duoti natrio chlorido ir kalio chlorido, nes juose esantys anijonai ir katijonai neutralizuoja vienas kitą;
• reikia mažinti amonio druskų kiekius, jei racione yra daugiau kaip 70–75 proc. didžiajame prieskrandyje skaidomų baltymų;
• nepatariama užtrūkusias karves šerti soda arba kreida ir laktuojančioms karvėms skirtais kombinuotaisiais pašarais.