Praėjusių metų pabaigoje Danijoje, Herningo parodų centre vykusi paroda „Agromek Livestock“ – pirmoji ir didžiausia Šiaurės Europoje paroda, skirta gyvulininkystės naujovėms. Parodos organizatoriai neabejoja, kad sprendimas anksčiau žiemą rengiamą „Agromek“ parodą perkelti į rudenį ir suskirstyti pagal tematiką (gyvulininkystės ir augalininkystės bei žemės ūkio technikos) buvo teisingas. Nors „Agromek Livestock“ neprilygo iki šiol vykusių parodų mastui (475 dalyvių, užpernai – 580), tačiau joje pristatytos naujovės gyvulininkystės sektoriui yra itin reikšmingos.

„Agromek“ organizacinio komiteto pirmininkas Peteris Hansenas (Peter Hansen) pirmą kartą surengtą specializuotą gyvulininkystės parodą vertina pozityviai: „Į „Agromek“ atvyko tiek žmonių, kiek ir tikėjomės. Tai nauja, trečdaliu ploto už praėjusią mažesnė, bet labiau specializuota paroda“. Rengti specializuotas gyvulininkystės ir augalininkystės bei žemės ūkio mašinų parodas nuspręsta užpernai. „Nelyginiais metais į Herningą kviečiame gyvulių augintojus, o lyginiais – besidominčius augalininkystės, žemės ūkio technikos naujovėmis. Tokiam sprendimui turėjo įtakos Vokietijoje, Hanoveryje kas dvejus metus rengiamos parodos „Agritechnica“ ir „EuroTier“, – apie esminius parodų organizavimo pokyčius kalba P. Hansenas. Nuo šiol Danijoje ir Vokietijoje tais pačiais metais organizuojamų parodų tematikos skirsis.

„Priežasčių, kodėl verta atvykti į Herninge organizuojamas parodas, daug, tačiau svarbiausia – pamatyti naujausius technologijų, sistemų, mašinų gamybos pasiekimus ir naujoves pritaikyti savo ūkiuose, siekiant ES išlikti konkurencingiems. Žinoma, būti optimistais ir ryžtis investicijoms sunk­mečiu gana sudėtinga, tačiau verstis žemės ūkiu perspektyvu, tad patirti parodose įspūdžiai gali įkvėpti efektyviems projektams“, – įsitikinęs P. Hansenas. Jo nuomone paroda naudinga ir dalyviams, mat Danijos įmonės daugiausia vidutinio dydžio, todėl tai gera vieta pristatyti gaminamą produkciją užsieniui.

Kaip ir kiekvienais metais, renginyje pristatytas naujoves parodos komisija vertino žvaigždėmis. Šiemet iš 121 naujovės dviem ir trimis žvaigždėmis įvertinta 51, t. y. tiek buvo pretendentų gauti nugalėtojo laurus. Pagal „Agromek“ įdiegtą vertinimo sistemą komisijos atrinktas naujoves dar vertino ūkininkai, galutinai nuspręsdami, kurie eksponatai verti nugalėtojo titulo. Pristatoma nauja technologija ar įranga turi būti naudinga ir praktiškai pritaikoma ūkyje.

Iš keturių eksponatų grupių (galvijininkystės, kiaulininkystės, kitų produktų ir energijos bei aplinkosaugos), kuriose buvo po 6 inovacijas, aukščiausiai įvertinta po dvi naujoves iš kiekvienos.

Pripažinimas – sąnaudas taupančioms ir aplinkos taršą mažinančioms naujovėms

Pirmosios „Agromek Livestock“ parodos prioritetas – energijos sąnaudas ir aplinkos taršą mažinančios technologijos. Danijoje galioja griežti aplinkosaugos reikalavimai ir visa šalis paskelbta jautria nitratams zona, todėl į aplinkai draugiškas sistemas ūkininkams tenka daug investuoti.

Pagrindinis „Agromek“ Energijos ir Aplinkosaugos prizas atiteko Danijos kompanijai „Veng System A/S“, kuri pristatė naują atjunkytų paršelių šildymo technologiją, sutaupančią iki 90 proc. šildymui reikalingų energijos sąnaudų. Ši naujovė pripažinta nugalėtoja ir kiaulininkystės sektoriaus inovacijų grupėje.

Paršelių garde įrengiamas specialus šilumos gaubtas su šildymo lempomis ir infraraudonųjų spindulių jutikliais. Priklausomai nuo aplinkos temperatūros, 0,4 m aukštyje įrengtas gaubtas automatiškai nusileidžia arba pasikelia, t. y. kai paršeliai aktyvūs ir išskiria daugiau organizmo šilumos, gaubtas pasikelia, sumažinamas šildymo lempų aktyvumas, o kai temperatūra paršelių gulėjimo vietoje nukrinta, gaubtas nusileidžia. Taigi paršeliams šildyti panaudojama jų pačių šiluma.

Apskaičiuota, kad, įrengus tokią sistemą, per metus galima sutaupyti 5 kWh vienai paršelio vietai. Danijos, kurioje per metus paskerdžiama 25 mln. bekonų ir eksportuojama 4 mln. paršelių, mastu 4,5 mln. atjunkytų paršelių vietų būtų galima sutaupyti 200 tūkst. kWh elektros energijos. Apie 2 tūkst. paršavedžių ūkyje, kuriame įdiegta nauja sistema, išlaidos elektros energijai sumažėtų 24 tūkst. EUR (82,8 tūkst. LT) per metus. Investicijos į įrangą atsipirktų per 2–3 naujose ir per 3–5 metus senose kiaulidėse.

Nauja paršelių šildymo sistema naudinga ir dėl to, kad, ją įrengus, atjunkytų paršelių patalpoje temperatūra sumažėja 3–4 oC, sumažėja ir po grotelinėmis grindimis kaupiamų srutų temperatūra, dėl to išsiskiria mažiau amoniako.

Karvidžių mikroklimatą gerina ir trimis žvaigždėmis bei aukščiausią parodos komisijos įvertinimą pelniusi Danijos bendrovės „MT Højgaard A/S“ integruota tvarto su grotelinėmis grindimis ir mėšlo kanalais ventiliacijos sistema. Pasak kompanijos projektų vadovo Henriko K. Lauridseno (Henrik A. Lauridsen), užterštumas ir žmogui, ir gyvuliui kenksmingomis azoto dujomis tvarte sumažėja dėl virš mėšlo kanalo įrengtų dviejų šviežio oro padavimo ir užteršto šalinimo ortakių. „Amoniakas šalinamas ten, kur jis susidaro. Tai tarptautiniu mastu patentuota sistema, kuri užterštumą kenksmingomis dujomis sumažina 70–80 proc. Taip pagerinamas tvarto klimatas, mažinama aplinkos tarša“, – tikino projektų vadovas.

Tiltus, verslo pastatus konstruojanti įmonė „MT Højgaard A/S“ gyvulininkystės pastatų projektavimu ir statybomis pradėjo verstis tik prieš dvejus metus. „Gyvulininkystė buvo, yra ir bus perspektyvus sektorius, todėl mes ir įkūrėme naują žemės ūkio pastatų departamentą. Siūlome gyvulininkystės projektus nuo pamatų iki stogo su visa mikroklimato kontrolės, valdymo, gyvulių laikymo ir priežiūros įranga. Tvartus galime pastatyti per 4 mėnesius“, – sako Henrikas K. Lauridsenas.

Iš visų kiaulininkystės eksponatų vertinimo komisija aukščiausią parodos įvertinimą suteikė ir kompanijos „Ph-products A/S“ naujovei – kvapų emisijas mažinančiai sistemai Ph-Miljø 2010. Anot komisijos, technologija yra paprasta ir nebrangi įdiegti. Nauja sistema į srutas įterpia orą ir ozoną, todėl azoto nuostolių, nemalonaus kvapo emisija iki 80 proc. sumažėja ne tik srutų transportavimo, bet ir skleidimo metu.

„Agromek“ apdovanojimas įteiktas ir kompanijai „Linds A/S“ už fluorescencines LED lempas Lumorigo LED. LED technologijos šviestuvuose beveik visa energija paverčiama šviesa, tuo tarpu paprastos elektros lemputės didžiąją energijos dalį paverčia šiluma ir tik mažesniąją – šviesa. LED apšvietimas 90 proc. efektyvesnis negu tradicinis arba halogeninių lempų apšvietimas. Lumorigo LED ne tik geriau šviečia, naudoja mažiau energijos, bet ir yra ilgaamžės – švietimo laikas viršija 50 000 val. Skaičiuojama, kad ekonomiškos lempos sutaupo iki 50 proc. elektros energijos sąnaudų. Gamintojai teigia, kad šios lempos gali būti perdirbtos, t. y. jas naudojant, mažinamas ir aplinkos užterštumas.

Galvijų priežiūros, laikymo ir šėrimo naujovės

Tarp parodos komisijos ir ūkininkų pripažinimą pelniusių eksponatų – trimis žvaigždėmis įvertintas Danijos įmonės „Calvex A/S“ įrenginys, skirtas užšaldytoms krekenoms atšildyti ir iš dalies pasterizuoti. Sušaldytų krekenų paketas šildomas taip, kad nebūtų sunaikinti naujagimiui veršeliui būtini imunoglobulinai, o sveikatai žalingos bakterijos, pavyzdžiui, E. coli ar salmonella, žūtų. Taigi veršeliai, gerdami kokybiškas krekenas, gauna imunitetui susidaryti būtinus imunoglobulinus.

Užšaldytų krekenų paketas įdedamas į specialią karšto vandens vonelę. Kad būtų tolygiai šildoma, kasetė su paketu nuolat sukasi. Šildymo procesas kontroliuojamas automatiškai.

Trižvaigždžių, nors ir neapdovanotų, bet dėmesio vertų galvijų priežiūros, laikymo ir šėrimo naujovių pristatyta ir daugiau. Populiarėjant netradiciniams neorganiniams pakratams – smėliui, imta kurti ir naujas mašinas jam išbarstyti, taip pat iš mėšlo tvarkymo sistemos pašalinti.

Kompanija „Jørgen Hyldgård Standservice A/S“ pristatė naują automatinę smėlio dozavimo ir barstymo boksiniame tvarte sistemą JHminiStrø-Sand. Įranga yra valdoma kompiuteriu ir gali išbarstyti smėlį 1 000 boksų. Bėgiais judanti virš gulėjimo vietų smėlio barstyklė guoliavietes smėliu kreikia kelis kartus per dieną. Beje, sistema veikia taip, kad ištuštėjus smėlio bunkeriui, pripildyta barstyklė grįžta prie nepakreiktos vietos. JHminiStrø-Sand sistemą galima įrengti bet kokiame tvarte ir tam nereikia karvidės rekonstrukcijos.

Kita įmonė „Opicon v. Stjernholm A/S“ demonstravo taip pat trimis žvaigždėmis įvertintą smėlio pašalinimo iš mėšlo sistemą Opicon Sand Recover SR-1600. Smėliu užterštas mėšlas, jį pumpuojant, gali sugadinti siurblius ir kitą mėšlo tvarkymo sistemos įrangą. Įrengus šią valymo sistemą, mėšlas iš pradžių tiekiamas į Opicon Sand Recover SR-1600 konteinerį, kuriame, kad smėlis nusėstų, vyksta nuolatinė cirkuliacija. Pasiekus tam tikrą lygį, smėlis sraigtu transportuojamas į atskirą talpyklą, kurioje plaunamas. Nuoplovos ir nuo smėlio išvalytas mėšlas tiekiamas į saugyklą, o smėlis vėl gali būti naudojamas guoliavietėms kreikti.

Gyvulininkystės ūkiuose gali būti pritaikytas ir dar vienas „Agromek“ laureatas – kompanijos „Alulette Vision ApS“ mobili vaizdo kamera Alulette Vision MMS, tiesiogiai perduodanti vaizdus iš stebimo ploto į mobilųjį telefoną. Nuotraukos gali būti siunčiamos ir į elektroninį paštą. Kamerai įrengti nereikia stacionaraus elektros tinklo, ji veikia nuo integruotos akumuliatorių baterijos. Kameros panaudojimo sritys gana plačios: vaizdą stebinti „akis“ gali būti montuojama veršiavimosi garde, kumelingų kumelių patalpoje, taip pat garaže, kuriame laikoma žemės ūkio technika. Stebėjimo sistema savininką gali laiku įspėti ne tik apie gausėjančią bandą, bet ir praversti, siekiant apsisaugoti nuo dyzelino vagių. Kamera gali būti montuojama kartu su signalizacija. Tokiu būdu, įsibrovus vagiui, ne tik padaromos įsibrovėlio nuotraukos, bet ir sukeliamas didelis triukšmas.

Žemės ūkis – svarbi Danijos ekonomikos dalis

Simboliška, kad pirmoji gyvulininkystei skirta paroda „Agromek Livestock“ sutapo su pirmaisiais žemės ūkio produktų rinkos atsigavimo ženklais: pieno ir galvijų bei kiaulių supirkimo kainos pradėjo didėti. „Tačiau Danijoje ūkių modernizacija ir plėtra lėtėja ne tik dėl krizės padarinių, bet dar ir dėl kitų kliūčių. Tam kelią užkerta biurokratiniai aplinkosaugininkų reikalavimai. Ūkių plėtros projektai laukia palaiminimo metų metais, o padėtis, ypač pastaraisiais metais, tik dar labiau blogėja“, – tikina P. Hansenas. Danijoje galioja itin griežti reikalavimai naujoms statyboms pradėti.

Parodos organizacinio komiteto pirmininkas nuogąstauja, kad taip žlugdomas perspektyvus ir ekonomiškai šaliai naudingas verslas. Nuo 1966 m. Danijos ūkininkai padidino ūkių produktyvumą 6,7 proc. Žemės ūkio ir maisto produktų eksportas siekia 15 mlrd. EUR. Sektoriuje sukurta 150 tūkst. darbo vietų.

Siekiant, kad žemdirbiai darytų didesnę įtaką politiniams sprendimams, pernai sukurta Danijos žemės ūkio ir maisto taryba. Pasak Tarybos generalinio direktoriaus Karlo Eigo Dahlo (Carl Aage Dahl), nauja organizacija jungia ir atstovauja įvairioms žemdirbiškoms asociacijoms ir skirtingų sričių taryboms. „Krizė paliko nemažą žymę Danijos žemės ūkyje. Sunkmečiu padarytos išvados turi atsispindėti net tik šalių narių, bet ir Bendrojoje ES žemės ūkio politikoje, t. y. ES turi imtis griežtesnių ir veiksmingesnių rinkos reguliavimo priemonių, kad ateityje neigiamo poveikio ekonomikai būtų išvengta“, – svarsto K. E. Dahlas.

Jo nuomone, žemės ūkio reforma turi būti nukreipta Europos žemės ūkio ir maisto pramonei remti ir stiprinti, kad ES globalioje rinkoje išliktų konkurencinga. „Reikia pripažinti, kad ES nebėra planetos centras. Ji nėra izoliuota ir globalioje rinkoje. Taigi visų žemės ūkio ir maisto produktų gamintojai suinteresuoti išlaikyti Europos konkurencingumą“, – pabrėžia Tarybos direktorius.

Be to, reforma turi garantuoti, kad žemės ūkio gamyba atitiktų visuomenės poreikius, saugotų gamtą, aplinką ir tenkintų gyvulių gerovės reikalavimus. „Efektyvių, išteklius tausojančių, sąnaudas mažinančių ir gyvuliams draugiškų technologijų parodoje „Agromek“ pristatyta ypač daug. Apsilankyti Herninge tikrai buvo verta“, – įsitikinęs K. E. Dahlas.

Šį rudenį Herningo parodų centre bus surengta specializuota augalininkystės technologijų ir technikos paroda, kuri vyks lapkričio 30–gruodžio 4 dienomis.

Daugiausia (839) svečių sulaukta iš Vokietijos, 729 – iš Švedijos, 438 – iš Norvegijos, po 317 – iš Suomijos ir Lenkijos. Pasak P. Hanseno, nemažėjantis užsienio lankytojų skaičius byloja, kad Danijos kompanijos turi gerą vardą ir gamina žemės ūkiui kokybiškus produktus. Parodoje apsilankė ir Lietuvos ūkininkų delegacija, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos (LKAA) narių grupė.