Žiemą žemės ūkio darbų beveik nėra, todėl mašinos nenaudojamos, tačiau ir per šalčius jas galima „įdarbinti“ – pritaikyti sniegui nuo kelių, šaligatvių, takų valyti ir kiemams bei keliams barstyti.

Šaltuoju metų periodu žemdirbiai turi galimybę įvertinti praėjusius metus, apibendrinti gautus rezultatus ir numatyti būsimus darbus ateinantiems metams. Tačiau dažnai pasitaiko dienų, kai pašalus ar gausiau pasnigus, tenka slidinėti ar bristi per sniego pusnis. Tada baramos specialiosios kelininkų tarnybos ir jų darbuotojai, kad nespėja laiku nuvalyti sniego ir pabarstyti kelių. O kelininkai pirmiausia privalo nuvalyti magistralinius kelius, tada krašto ir rajoninius kelius. Todėl, kol bus nuvalyti kaimo gyvenviečių keliai, takai ir šaligatviai, gali praeiti nemažai laiko.

Gera kelių ir privažiavimų būklė ypač svarbi gyvulininkystės ūkiams, nes būtina atvežti pašarus, laiku išvežti pieną ir atlikti kitus ūkio darbus.

Ūkininkai, turintys traktorius, krautuvus ar automobilius, gali lengvai juos pritaikyti žiemos darbams atlikti. Technikos gamintojai siūlo specialius sniego valymo ir kelių barstymo padargus, tinkamus montuoti ir prie mažų rankinių, ir prie didelių traktorių bei automobilių.

Rankiniams traktoriams, dar vadinamiems motoblokais, gali būti naudojami nedideli vidutiniškai iki vieno metro darbinio pločio verstuviniai buldozeriai, rotorinės šluotos ir rotoriniai (sraiginiai, išcentriniai) sniego valytuvai. Rankiniai traktoriai gali būti ir su ratine, ir su vikšrine važiuokle. Rotorinių sniego valytuvų, kabinamų prie rankinių traktorių, darbinis plotis būna apie 70–75 cm, našumas apie 50 tonų per valandą, važiavimo greitis iki 4 km/val., sniego numetimo atstumas iki 10–15 metrų. Šiais valytuvais galima valyti sniegą, kurio sluoksnio aukštis iki 50–55 centimetrų.

Rotorinės šluotos

Kita mašinų grupė, kuri naudojama keliams žiemą prižiūrėti, yra rotorinės šluotos. Rotorinės šluotos gali būti naudojamos ne tik vasarą, bet ir žiemą. Vasarą jomis šluojami nešvarumai nuo kelių, šaligatvių, takų, aikštelių ir kiemų teritorijų, o žiemą – valomas sniegas. Jos gali būti tvirtinamos prie rankinių traktorių, traktorių arba automobilių.

Sniegui valyti dažniausiai naudojamos horizontalios rotorinės šluotos. Vertikalios šluotos geriausiai tinka vasarą sąšlavoms iš sunkiau pasiekiamų vietų sušluoti. Rotorinės sniego valymo šluotos gali būti kabinamos traktoriaus priekyje arba jo gale. Judesys gali būti perduodamas mechaniniu arba hidrauliniu būdu. Rotorinės šluotos taip pat gali būti kombinuojamos kartu su verstuviniais buldozeriais ir sniego sraigėmis.

Buldozeriai

Kaimiškose gyvenvietėse keliams, takams ir kiemams nuo sniego žiemą valyti dažniausiai naudojami verstuviniai buldozeriai. Pagal važiuoklę buldozeriai skirstomi į ratinius ir vikšrinius. Buldozeriai gali būti montuojami ant rankinio traktoriaus, mini arba didelio traktoriaus, lengvojo automobilio arba sunkvežimio. Pagal verstuvo vietą mašinoje – tvirtinami mašinos priekyje, gale, šone ir tarp ašių. Verstuvai būna vienpusiai, dvipusiai ir kombinuoti. Verstuvinius sniego buldozerius Lietuvos rinkoje siūlo ir užsienio šalių, ir Lietuvos gamintojai.

Prie vienos mašinos gali būti tvirtinamas vienas arba du verstuvai. Verstuvai pagal tvirtinimo būdą skirstomi į paprastuosius, pusiau universaliuosius ir universaliuosius. Paprastųjų buldozerių visi kampai (atakos, pjovimo ir šoninio pasvirimo) yra pastovūs, pusiau universaliųjų vieną iš šių kampų galima keisti, o universaliųjų – galima keisti visus kampus.

Buldozerį sudaro verstuvas su peiliu, tvirtinamas prie stūmimo rėmo, kuris šarnyriškai sujungtas su mašina. Peilis gaminamas iš plastikinės medžiagos, kad, besiliesdamas su kelio danga, jos nepažeistų. Peilis sujungtas su mechaniniu saugikliu, kuris apsaugo peilį, kad nesulūžtų, sutikus nenumatytą kliūtį. Peiliui atsirėmus į kliūtį, jis atsilenkia suspausdamas spyruoklę. Verstuvas išlieka pastoviame aukštyje. Peiliui pravažiavus kliūtį, spyruoklė jį grąžina į pradinę padėtį. Verstuvas kilnojamas hidrauliniais cilindrais, pasukant rėmą apie šarnyrus.

Sraiginiai ir išcentriniai sniego valytuvai

Sniegui pašalinti nuo važiuojamosios kelio dalies naudojami sraiginiai ir išcentriniai sniego valytuvai.

Sraiginė valymo įranga tvirtinama traktorių arba automobilių priekyje. Sraiginiai valytuvai būna vienpusio, dvipusio ir keičiamo sniego metimo kampo. Judesys perduodamas nuo mašinos galios tiekimo veleno arba nuo atskiro valymo mašinos variklio. Pagal darbinį plotį sraiginiai sniego valytuvai būna nuo 0,35 iki 3 m, pagal sniego numetimo atstumą – nuo 5 iki 40 m, pagal našumą – nuo 4 iki 5 000 t/val.

Savaeigiai sraiginiai sniego valytuvai Supra naudojami regionuose, kuriuose gausiai iškrenta sniego. Juos sudaro savaeigės energetinės mašinos ir priekyje kabinami sraiginiai sniego valytuvai. Šiose mašinose montuojami iki 420 kW galios turbodyzeliniai varikliai. Darbinis plotis galimas nuo 2,2 iki 2,6 m, judėjimo greitis išvystomas iki 15–20 km/val., sniegas numetamas iki 40 m atstumu ir pasiekiamas nuo 1 800 iki 5 000 t/val. našumas. Sniego metimo kreipiklis hidrauliniu būdu gali būti nustatomas ir į dešinę, ir į kairę pusę.

Išcentriniai sniego valytuvai montuojami automobilių arba traktorių priekyje. Kaip ir sraiginiai sniego valytuvai, jie būna vienpusio, dvipusio arba keičiamo sniego numetimo kampo. Populiariausi 1 000–6 000 t/val. našumo, nuo 10 iki 50 m sniego numetimo atstumo išcentriniai sniego valytuvai. Tokio tipo valytuvus galima kombinuoti su verstuviniais buldozeriais. Tada didėja darbinis valytuvo plotis, nes verstuvas statomas kampu taip, kad sniegas slinktų verstuvo paviršiumi išcentrinio valytuvo mentelių link.

Sniego krautuvai

Miesteliuose ir gyvenvietėse dažnai nėra galimybės sniego numesti toli nuo važiuojamosios kelio dalies ir šaligatvių, nes sniegas patektų į gyventojų gyvenamąsias teritorijas. Todėl, esant labai dideliems sniego kiekiams keliuose ir šaligatviuose, sniegas kraunamas į transporto priemones ir išvežamas į tam skirtas vietas. Sniegui pakrauti naudojami traktoriniai, automobiliniai arba specialūs sniego krautuvai.

Savaeigį sniego krautuvą sudaro automobilinė važiuoklė, grandiklinis transporteris, sniego paėmimo stalas ir mentelės sniegui paduoti ant grandiklinio transporterio. Tokie krautuvai sniegą krauna į greta važiuojančią transporto priemonę. Sniegui krauti aikštelėse ir kiemuose gali būti naudojami ne tik specializuoti, bet ir įprastiniai krautuvai su krovimo kaušais. Jais galima sniegą sustumti ar sukrauti į krūvas arba pakrauti į transporto priemonę.

Ledo skaldikliai

Suplūkto sniego ir ledo sluoksniui šalinti nuo važiuojamosios kelio, kiemo ir aikštelių dangos naudojami ledo skaldikliai. Jie būna su aktyviomis arba pasyviomis darbinėmis dalimis. Aktyvų ledo skaldiklį sudaro rotorius su peiliais. Rotorius tvirtinamas ant kilnojamo rėmo, jį suka traktoriaus arba automobilio galios tiekimo velenas. Labiausiai paplitę ledo skaldikliai su pasyviomis darbinėmis dalimis. Juos sudaro peiliai, pritvirtinti prie specia­laus rėmo, hidraulinis cilindras, spyruoklinis amortizatorius su fiksatoriumi. Kad sutikus kliūtį peiliai neužstrigtų, hidraulinis cilindras turi apsauginį kopijavimo, o amortizatorius – fiksatoriumi nustatomą spyruoklės įtempimo įtaisą.  

Kelių barstomosios

Paprastai neužtenka tik nuvalyti sniegą nuo kelio dangos, būtina ją dar pabarstyti druskos ir smėlio mišiniu. Miestelių ir gyvenviečių keliams barstyti nebūtina turėti savaeigių arba specialių automobilinių barstomųjų. Tam galima panaudoti kelių, takų, šaligatvių, aikštelių ir kiemų barstomąsias, kabinamas prie rankinių arba didesnių traktorių, lengvųjų automobilių, sunkvežimių.

Kelių barstomosios būna laisvo tiesioginio byrėjimo arba išcentrinės. Laisvo byrėjimo barstomosios montuojamos ant rankinių vežimėlių, kabinamos arba pusiau prikabinamos prie rankinių traktorių ar lengvųjų automobilių. Jos druskos ir smėlio mišinį išbarsto pro barstomosios dugne esančius plyšius. Tokių barstomųjų darbinis plotis nedidelis, jis atitinka mašinos plotį. Plačiau barsto išcentrinės barstomosios. Priklausomai nuo barstomosios dydžio, jos gali būti kabinamos prie skirtingų energinių transporto priemonių – lengvųjų automobilių, traktorių arba sunkvežimių. Druskos ir smėlio mišinio kiekis reguliuojamas, keičiant barstomosios kėbulo dugne slenkančio transporterio greitį, tiekimo plyšio dydį. Skleidimo plotis nustatomas, keičiant disko (diskų) sūkių dažnį, mentelių ir kreipiklių padėtis. Kaimo gyvenvietėms tinkančios kelių barstomosios Stratos gaminamos nuo 0,8 iki 3,5 m3 talpos.

Kelius galima barstyti ir panaudojant mineralinių trąšų barstomąsias, nes jų konstrukcija labai panaši į kelių barstomųjų. Kai kurie žemės ūkio technikos gamintojai gamina barstomąsias, tinkamas ir žemės, ir komunaliniam ūkiui. Pritaikant turimą trąšų barstomąją, būtina tinkamai parinkti srauto kreipiklių padėtį ir nustatyti darbinį plotį. Baigus darbą, būtina labai švariai išplauti mašiną, nes druskos stipriai veikia darbines dalis, dėl ko gali prasidėti intensyvi korozija ir sumažėti atskirų mašinos mazgų ar detalių ilgaamžiškumas.

Taigi, ir žiemą galima panaudoti nemažą dalį žemės ūkio mašinų. Žinoma, pirmiausia būtina panaudoti universaliąsias mašinas, galinčias atlikti daug darbų. Vienos universaliausių mašinų yra savaeigiai krautuvai, kurių per pastaruosius keletą metų Lietuvoje įsigijo dauguma stambesnių ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių. Šios mašinos yra naudojamos visais metų laikais. Jomis galima atlikti įvairius žemės, miškų, statybos ir komunalinio ūkio darbus. Tam tikslui krautuvų gamintojai siūlo iki 70 skirtingos konstrukcijos padargų, tinkamų dirbti su krautuvais. Prie šių mašinų lengva pritaikyti ir žiemos darbams skirtus darbo padargus. Savaeigiai krautuvai yra gana manevringi, todėl jie greitai ir lengvai gali nuvalyti sniegą privažiavimo vietose, pabarstyti kelius, šaligatvius ir kiemus. Yra galimybė prie krautuvo vienu metu kabinti kelis darbo padargus, pavyzdžiui, krautuvo priekyje verstuvinį buldozerį arba rotorinę šluotą sniegui valyti, o gale – kelių barstomąją druskos ir smėlio mišiniui barstyti.