Vasariniais kvietrugiais susidomėta palyginti neseniai. Nors Lietuvos klimato ir dirvožemio sąlygos atitinka vasarinių kvietrugių biologinius poreikius, šių augalų plotai šalyje vis dar patys mažiausi iš varpinių javų. Ir be reikalo – vasariniai kvietrugiai derlingumu gali pranokti kitus vasarinius javus, pavyzdžiui, vasarinius miežius.

Lietuvos žemdirbystės institute 2008 ir 2009 metais atlikti vasarinių kvietrugių tręšimo tyrimai, kuriais siekta vasarinių kviet­rugių tręšimo technologiją patobulinti skystųjų daugiakomponenčių bei skystųjų azoto trąšų naudojimo grandimi, taip priartinant ją prie pažangiausių augalų mitybos technologijų. Prieš sėją vasariniams kvietrugiams buvo išlaistyta skystoji daugiakomponentė trąša Lyderis 9–9–9, suformuojant 60 kg veikliosios medžiagos žingsneliu besiskiriančius vienkartinio tręšimo lygius: N60P60K60; N120P120K120; N180 P180 K180. Dar dviejuose tręšimo lygiuose – N60P60K60 ir N120P120K120 – bamblėti pradėję kvietrugiai buvo tręšti papildomai po N30 ir N60, šią dozę atiduodant azoto trąšos KAS–32 pavidalu.

Kaip ir visam vasarojui, taip ir vasariniams kvietrugiams produktyvumo potencialui visiškai išnaudoti svarbią reikšmę turi palankios posėjinio laikotarpio orų sąlygos, dirvožemio drėgmės bei temperatūros režimai, leidžiantys maksimaliai pasisavinti atiduotus maisto elementus bei suformuoti gausų derlių garantuojantį pasėlį. Dvejų metų vidutiniais duomenimis, trąšos visais atvejais iš esmės didino vieną iš svarbiausių derliaus struktūros elementų – produktyvių stiebų skaičių ploto vienete. Be trąšų auginti vasariniai kvietrugiai suformavo 264 produktyvius stiebus viename kvadratiniame metre, o trąšos stiebų kiekį padidino 48–69 proc. Efektyviausiai šį rodiklį koregavo N120 norma bei jos fone atlikti papildomi tręšimai N30 ir N60 normomis.

Vidurio Lietuvos dirvožemio sąlygomis – vidutinio fosforingumo bei vidutinio kalingumo, mažo azotingumo lengvo priemolio rudžemyje – vasariniai kvietrugiai derėjo palyginti gerai. Netręšti kvietrugiai davė vidutinį 2,75 t ha-1 grūdų derlių. N60 ir N120 tręšimo lygiuose gautas atitinkamai 1,24 t ha-1 ir 2,00 t ha-1 grūdų priedas, arba 45,0 ir 72,7 proc. daugiau, palyginti su netręštaisiais. Ne esminį, tačiau pakankamai ženklų derliaus priedą – 0,33 t ha-1 – davė N120 fone papildomai atiduota mažesnioji N30 azoto dozė. Tręšiant vienu metu didesnėmis negu 120 kg ha-1 azoto normomis, derlius nedidėjo. Vidutiniais duomenimis, N60 fone papildomas tręšimas tiek N30, tiek N60 normomis buvo neefektyvus derliaus atžvilgiu. Taigi vasariniai kvietrugiai, patręšti 120 kg ha-1 norma, gali atseikėti aukštą ir stabilų grūdų derlių.

Tyrimų metais įvertintas azoto trąšų efektyvumas grūdų derliaus, baltymų kiekio bei baltymų derliaus iš ploto vieneto atžvilgiu. Azoto trąšų efektyvumas tyrimų metais kai kuriuose tręšimo lygiuose gerokai skyrėsi. Intensyviuoju augalų augimo laikotarpiu 2008 m., esant dirvos drėgmės deficitui, efektyviausios buvo N120 ir N120+30 azoto normos, davusios grūdų atitinkamai 17,8 kg ir 14,7 kg už vieną kilogramą trąšų azoto. Gausūs (palyginti su ankstesniais metais) krituliai 2009 m. birželio ir liepos mėnesiais padidino trąšų efektyvumą, kuris ir nuo mažesnių azoto normų buvo palyginti aukštas. Grūdo pildymosi metu nestingant drėgmės, vasarinių kvietrugių pasėlyje efektyviausios buvo N60 ir N60+30 normos, o grūdų davė atitinkamai 27,3 ir 19,6 kg kg-1 trąšų azoto.

Vidutiniai trąšų efektyvumo duomenys rodo, kad pasireiškė įprasti dėsningumai. Daugiausia grūdų – 19,8 kg – už vieną kilogramą trąšų azoto davė mažiausia N60 norma tręšti vasariniai kvietrugiai. Didinant normą, efektyvumas proporcingai mažėjo iki 11,0 kg grūdų N180 tręšimo lygyje. Papildomo tręšimo įtaka azoto trąšų efektyvumui, skaičiuotam gautais kilogramais grūdų už 1 kilogramą atiduoto trąšų azoto, buvo neigiama. N120 normą atidavus per du kartus, trąšų efektyvumas tebuvo 11,3 kg kg- 1, o vienkartinis tręšimas N120 norma davė 17,1 kg grūdų už 1 kg trąšų azoto.

Baltymingumo procentai bei baltymų išeiga, gauta už 1 kg azoto, tyrimų metais kito tokiais pačiais dėsningumais, kaip ir grūdų kiekis – didėjant azoto normai, mažėjo už vieną trąšų azoto kilogramą gautas baltymų procentas bei kiekis.

Taigi gausų vasarinių kvietrugių grūdų derlių galima išauginti su palyginti nedidelėmis sąnaudomis trąšoms: pakanka skystųjų trąšų Lyderis 9–9–9 forma prieš sėją atiduoti N120P120K120, o turint galimybę bamblėjimo metu papildomai patręšti N30 azoto trąšos KAS–32 forma.