Žemės ūkio veiklą vykdančių gyventojų, kurių ūkio valdos (ūkio) ekonominis dydis yra didesnis kaip 14 EDV, 2009 metais gautos (uždirbtos) pajamos iš realizuotos žemės ūkio produkcijos bus apmokestinamos Gyventojų pajamų mokesčiu (GPM). Šis mokestis bus mokamas nuo apmokestinamųjų pajamų, gautų (uždirbtų) iš žemės ūkio veiklos, atėmus patirtas išlaidas (leidžiamus atskaitymus), taikant 5 proc. GPM tarifą. Kadangi ši tvarka taikoma pirmą kartą, žemdirbiams kyla klausimų dėl leidžiamų atskaitymų ir jų pagrindimo.

Išlaidos priskiriamos leidžiamiems atskaitymams ir tais atvejais, kai išlaidas pagrindžiantys dokumentai yra išrašyti ne žemės ūkio veiklą vykdančio gyventojo, o jo partnerio vardu. Išlaidos turi būti pagrįstos dokumentais, turinčiais visus Buhalterinės apskaitos įstatyme bei kituose teisės aktuose numatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus. Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 str. 1 dalyje numatyta, kad privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai:

• apskaitos dokumento pavadinimas (kasos aparato kvitui netaikoma);
• ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas;
• apskaitos dokumento data;
• ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys;
• ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška (jeigu ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas nurodomas kiekybine išraiška, turi būti nurodyti mato vienetai);
• asmens(-ų), kuris(-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas(-ai) arba pirmoji(-osios) vardo(-ų) raidė(-ės), pavardė(-ės), parašas(-ai) ir pareigos (kasos aparato kvitui netaikoma).

Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 str. 1 d. 4 punkte nustatytas turinio reikalavimas reiškia, kad pagal apskaitos dokumentą galima nustatyti ir pagrįsti, kas, kokią ir kam pardavė prekę ar suteikė paslaugą, vadinasi, apskaitos dokumente turi būti nurodyti prekių ar paslaugų gavėjo, t. y. individualią veiklą vykdančio gyventojo rekvizitai (vardas ir pavardė).

Įvairių materialinių vertybių įsigijimą, paslaugų gavimą pagrindžia iš tiekėjų gauti PVM sąskaitų faktūrų arba sąskaitų faktūrų egzemplioriai arba tiekėjų surašyti laisvos formos dokumentai.

Žemės mokesčių bei turto draudimo įmokų sumokėjimą pagrindžia mokėjimo nurodymai, banko mokėjimo kvitai.

Prekių įsigijimas iš asmenų, turinčių verslo liudijimus, pagrindžiamas Prekių pirkimo (pardavimo) kvitu, kurį išrašo prekių pardavėjai.

Buhalterinėje apskaitoje sąnaudos gali būti pripažįstamos, t. y. prekės nurašomos, kai prekės sunaudojamos. Pirkimą pagrindžianti PVM sąskaita faktūra ar kitas pirkimo dokumentas nepagrindžia prekių sunaudojimo fakto. Dėl to turi būti surašomas ir prekių nurašymo aktas, kad būtų galima pagrįsti prekių sunaudojimo operaciją. Šis aktas turėtų būti pridedamas prie pirkimo dokumentų. Prekių atidavimo naudoti faktas taip pat gali būti įforminamas jų pirkimo PVM sąskaitoje faktūroje ar kitame dokumente įrašant, kad prekės pradėtos naudoti. Taip įforminus nupirktas vertybes galima iš karto nurašyti pripažįstant sąnaudas.

2009 m. liepos 22 d. priimtame Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 9, 17, 18 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatyme Nr XI-385 rašoma, kad apskaičiuojant apmokestinamąsias individualios veiklos pajamas, gyventojo pasirinkimu leidžiamais atskaitymais gali būti pripažįstama suma, lygi 30 procentų gautų (uždirbtų) individualios veiklos pajamų. Ši nuostata netaikoma, kai individualios veiklos pajamas ar dalį jų gyventojas gauna iš su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusio asmens. Gyventojas, pasirinkęs apmokestinamąsias individualios veiklos pajamas apskaičiuoti tokia tvarka, neprivalo turėti atskaitomą sumą pagrindžiančių dokumentų. Tačiau šios nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2010 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas.

***
Pajamos iš žemės ūkio veiklos (žemės ūkio produktų gamybos, paslaugų žemės ūkiui teikimo ir (arba) geros agrarinės ir aplinkosauginės žemės būklės palaikymo) neapmokestinamos, jeigu žemės ūkio valdos ekonominis dydis pagal mokestiniu laikotarpiu įgaliotos institucijos atliktus skaičiavimus, galiojančius mokestinio laikotarpio paskutinę dieną, yra ne didesnis kaip 14 europinio dydžio vienetų.

Pajamoms iš realizuotos žemės ūkio produkcijos, užaugintos, taip pat užaugintos ir perdirbtos gyventojo nuosavybės teise turimoje, išsinuomotoje ar teisės aktų nustatyta tvarka gyventojui suteiktoje žemėje, ir ūkininkų ir jų partnerių gautoms (uždirbtoms) pajamoms, kurios apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, 2009 metais taikomas 5 procentų gyventojų pajamų mokesčio tarifas, o 2010 metais – 10 proc., 2011 m. ir vėliau – 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifas.

Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą