Nedideli tipiškos rudos spalvos mediniai namukai, daug augmenijos, neįmantrus sklypo išplanavimas – taip atrodo mėgėjų sodai Švedijoje. Iš šios šalies sodininkų galima pasimokyti gebėjimų mažame sklypelyje sukurti vieningą stilių, ieškoti prasmės paprastuose dalykuose ir pritraukti lankytojų, kurie visa tai pamatytų ir įvertintų.

Ir plotai, ir nameliai – nedidukai

Simrishamno sodininkų bendrijos sodus sudaro dvi dalys: šiaurinė ir pietinė. Šie sodai buvo įkurti ekonominės krizės metu, prieš 100 metų, ir iš esmės buvo skirti žmonių pragyvenimui palengvinti. Įdomu tai, kad sodininkai tais laikais augino ne tik daržoves ir vaisius, bet ir daug naminių gyvūnų: triušių, kiaulių, vištų ir kt. Dabar nei gyvūnų, nei paukščių praktiškai nebeauginama. Sodininkų sklypelių plotai yra nedideli, vos 1,2–1,3 aro. Auginami sodo, daržo ir dekoratyvūs augalai. Pagal įstatymus, sodininkų nameliai leidžiami statyti iki 15 m2 ploto ir iki 2,5 m aukščio. Įdomu tai, kad elektrą turi tik apie 40 proc. sodininkų.

Pasak Švedijos sodininkų, nakvoti nameliuose nepraktikuojama – paprastai iš ryto atvažiuojama, pasidarbuojama, o vakare išvažiuojama. Šioje sodų bendrijoje įrengtos bendrosios paskirties patalpos. Jose yra virtuvė su buitine technika, darbo ir poilsio kambariai, tualetai – jais gali naudotis visi sodininkai. Automobiliu įvažiuoti į sodų teritoriją leidžiama tik atsigabenant didesnius daiktus. Geriamo vandens yra tik tam tikrose vietose, o laistymui vanduo imamas iš upės. Didesnė sodininkų bendruomenės dalis – vyresnio amžiaus žmonės. Nario mokestis – 5 kronos (apie 1,8 Lt) už m2 ir apie 400 kronų (120 Lt) per metus. Sodo sklypas kainuoja nuo 30 000 iki 50 000 Lt. Švedai labai vertina sodininkystę, todėl sodą parduoti arba perrašyti galima tik tos pačios komunos gyventojui. Prieš kelerius metus vietos municipaliteto atstovai bandė sodų teritoriją perimti ir statyti gyvenamųjų namų kvartalą, bet sodininkai pasipriešino ir Simrishamno sodininkų bendrijos sodus išsaugojo.

„Žaliosios sveikatos“ sodas

Švedijoje labai populiaru suteikti sodams tam tikrą reikšmę ir paskirtį. Vienas iš tokių įdomių pavyzdžių – „Žaliosios sveikatos“ sodas Glemmingebro miestelyje. Mus pasitikusi šeima papasakojo, kad nupirko seną sodybą ir joje įrengė specia­lios paskirties sodą, kurio tikslas – mažinti stresą ir gydyti depresiją. Sode pasodinta apie 200 rūšių rožių, dekoratyvinių medžių ir daugybė įvairių daugiamečių augalų. Nedideliame baseine sūpuojasi lelijos, o paprastos konstrukcijos medinė pavėsinė taip ir traukia ramiai pasėdėti. Stresą ar depresiją išgyvenantis asmuo gali mėgautis gamtos apsuptimi ir atsipalaiduoti nuo vidinės įtampos. Sode organizuojami specialūs gydymo kursai, kurie trunka apie 3 savaites po 3–4 valandas per dieną.

Tradicinė obuolių mugė

Kasmet Kivike organizuojama tradicinė obuolių mugė. Pagrindinis jos akcentas – didžiulis paveikslas-mozaika, sukurtas vien tik iš obuolių. Kiekvienais metais mozaika vis kitokia – šįkart tai buvo šuoliuojantys žirgai. Paveikslui parinkti skirtingų atspalvių obuoliai. Reikiamiems atspalviams sudaryti reikėjo 8 veislių vaisių: Signe Tillisch, Katja, Aroma, Rod Aroma, Alice, Gul Gravenstein, Rod Gravenstein, Summerred. Paveikslo plotas siekė 108 m2. Jam prireikė 3 tonų vaisių – iš viso 35 000 vnt. obuolių.

Mugėje vietiniai ūkininkai pristato savo produkciją, rankdarbius, kulinarinius gaminius, paveikslus, kurių dominuojantis motyvas – obuoliai. Jie puikuojasi ant prijuosčių, staltiesių, servetėlių, nulipdyti iš molio ar nulieti iš stiklo, daug obuolių formos ir kvapo žvakių ir kitokių suvenyrų.

Obuolių sulčių gamykla

Įdomu buvo apsilankyti obuolių sulčių gamykloje, įsikūrusioje prie pat Kiviko. Moderniai įrengtoje gamykloje obuolių sultys kaitinamos iki 90 laipsnių ir tokioje temperatūroje laikomos 20 minučių. Taip apdorotos sultys nepraranda maistingųjų savybių, tiesa, jų galiojimo terminas nėra ilgas – iki vienerių metų. Sultys fasuojamos į 0,33 ar 0,5 l talpos stiklinius butelius nurodant, iš kokios veislės obuolių išspaustos.

Ateities sodo vizijos

Švedijos Osterleno sodininkų asociacijos atstovai pristatė projektą „Ateities sodas“. Jo vykdymo metu Švedijos žemės ūkio mokslų universiteto mokslininkai apklausė penkias visuomenės grupes, kokia yra jų svajonių sodo vizija. Buvo apklausti vaikai nuo 5 iki 12 metų, jaunimas – nuo 15 iki 20, šeimos – nuo 25 iki 40 metų, pagyvenę žmonės ir imigrantai. Visos šios grupės pateikė savo vizijas ir pagal jas buvo sukomponuoti penki sodai.

Vaikų sode dominuoja žaidimų aikštelė su būtinu atributu – smėlio kalnu, yra nedidukas šiltnamis, kuriame auga daržovės, įrengta laužavietė. Patvoryje noksta saulėgrąžos, lysvėse pūpso moliūgai. Sodą juosianti gyvatvorė apkabinėta neperšlampančiais dėklais su vaikų piešiniais. Jaunimo sode daug erdvės ir modernizmo – pavyzdžiui, tarp žaliai nudažytų kelmų paberta metalo spindesio rutulių. Pastatytas stalas su kėdėmis, aplink kurį gali susėsti bendraminčių būrys.

Šeimų sode daug dekoratyvinių augalų, meno kūrinių, mažosios architektūros, sodo ir daržo augalų. Pagyvenusių žmonių sodas gausiai apželdintas, ypač daug daržovių, praėjimui palikti siauri takeliai. Imigrantai pageidavo turėti baseiną ir židinį, prie kurio būtų galima susėsti ar susiburti. Žmonių svajonės ir vizijos skirtingos, bet visas jas galima įgyvendinti nedideliame žemės lopinėlyje ir neišleidžiant daug pinigų. Žmogaus rankų patobulinta gamta gali keisti gyvenimo kokybę.

Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos atstovai rugsėjo mėnesį lankėsi Švedijos Osterleno (Österlen) sodininkų asociacijos soduose. Kelionė organizuota vykdant Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų subsidijų schemos „Nevyriausybinių organizacijų sektoriaus stiprinimas Lietuvoje“ paprojektį „Parama sodininkų bendrijoms, įgyvendinant tvarią regioninę plėtrą ir bioįvairovės apsaugą“.

Švedijos Osterleno sodininkų asociacijos tikslas – skatinti regioninį vystymąsi ir įkurti šalyje sodininkystės centrą. Šios asociacijos uždaviniai – sodus paversti kultūros dalimi, kurti ir tobulinti verslininkų ir įmonių, gamtovaizdžio ir architektūros, aplinkos ir klimato, sveikatos ir kultūros sąsajas su sodu. Sodininkai rengia seminarus, projektus, bendradarbiauja su Švedijos žemės ūkio mokslų universiteto mokslininkais, SIDA Baltic Sea Unit organizacija (tai Švedijos organizacija, kuruojanti bendradarbiavimo projektus tarp Baltijos jūrą supančių šalių).