Ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės ieško galimybių gauti lengvatinius kreditus, kuriuos panaudotų žemės ūkio verslui plėtoti ir modernizuoti. Tarptautinėje finansavimo rinkoje ištekliai bet kokios veiklos kreditavimui šiuo metu yra sunkiai pasiekiami ir brangūs, todėl Žemės ūkio ministerijos kartu su Žemės ūkio paskolų garantijų fondu (ŽŪPGF) sukurtas žemės ūkio finansavimo lengvatinėmis sąlygomis projektas yra svarbus pasiekimas toliau modernizuojant Lietuvos ūkius.

Iš viso per Paskolų fondą lengvatinėms paskoloms numatyta skirti 450 mln. litų (75 proc. Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir 25 proc. nacionalinio biudžeto lėšų), iš jų šiais metais – 100 mln. litų.

Spalio viduryje Žemės ūkio ministerijoje pasirašytos sutartys su penkiais komerciniais bankais („Snoras“, „Medicinos bankas“, „Parex“, „Šiaulių bankas“, „Ūkio bankas“), kuriems ŽŪPGF Paskolų fondas suteikė tikslines paskolas žemės ūkio subjektams kredituoti. Sutartis turi pasirašyti ir kiti bankai („DnB NORD“, „SEB“ ir „Swedbank“).

Pasak ŽŪPGF direktorės Danguolės Čukauskienės, lėšos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemones „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ bei „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ paskirstytos proporcingai poreikiams, bet vykdant bankų atranką atsižvelgta ir į jų patirtį kredituojant žemės ūkio subjektus, filialų ir skyrių tinklą, planuojamą taikyti palūkanų maržą ir kredito suteikimo mokestį. Kol nepasirašytos sutartys su visais bankais, neskelbiama, kokią sumą ir kuris bankas skirstys, nes vienam bankui atsisakius pasirašyti sutartį, likusios lėšos būtų perskirstytos kitiems bankams.

Abejojantiems, ar pavyks bankams išskolinti per vienerius metus 100 mln. litų lengvatinių kreditų, D. Čukauskienė paaiškina, kad skirtoji suma yra pustrečio karto mažesnė už nurodytąją bankų paraiškose.

Bankai grindė paraiškas skaičiavimais, be to, jie žino, kad už laiku neišskolintas lėšas privalės mokėti Paskolų fondui padidintas palūkanas arba grąžinti lėšas. Juos įpareigoja ir nustatytieji išskolinimo terminai: per pirmąjį pusmetį bankai privalės paskolinti ne mažiau kaip 30 proc. skirtos sumos, per kitą ketvirtį – 60 proc. ir t. t. Be to, apie 40 mln. litų jau yra „rezervuota“ – pigesnių kreditų laukia ūkininkai ir įmonės, jau pasirašę sutartis paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemones „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ bei „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“. Lengvatiniai kreditai bus skiriami tik šiose dviejose priemonėse dalyvaujantiems ir Nacionalinės mokėjimo agentūros patvirtintiems ūkio subjektams.

Imantiems kreditus – tik du mokesčiai

Lengvatinių paskolų palūkanos bankuose nedaug skirsis, kadangi bazinė palūkanų norma visiems viena – ji priklauso nuo „Euribor“ ar „Vilibor“ palūkanų normos. Paskolų eurais palūkanos, be banko maržos, sieks 1–3 proc., o litais – 2–7 proc. Bankų taikoma marža negalės būti didesnė kaip 3 procentai.

Anot D. Čukauskienės, tikėtina, kad lengvatinių paskolų gavėjai pageidaus skolintis eurais – tokį poreikį suformavo ir bankai. Šiuo metu rinkos paskolų litais palūkanų vidurkis (ŽŪPGF apibendrintais 2009 m. duomenimis pagal bankų išduotus kreditus su garantijomis) yra apie 12 proc., o klientams šiai dienai lengvatinės paskolos būtų teikiamos su 7 proc. palūkanomis. Įvertinus šį skirtumą būtų apskaičiuojama valstybės pagalba, kuri atimama iš ES paramos, kai ūkininkas ja naudojasi. Skirtumas tarp paskolų eurais rinkos palūkanų ir šiai dienai teikiamų lengvatinių paskolų palūkanų yra gerokai mažesnis, tad ir atitinkamai apskaičiuota valstybės pagalbos dalis būtų ženkliai mažesnė. Jei ūkininkas naudosis paskola eurais, valstybės pagalba faktiškai nebus išskaičiuojama.

Pasinaudodami finansinės inžinerijos naujove, pareiškėjai gali gauti ir paramą, ir paskolą arba kreiptis tik investicinės paramos pagal KPP priemones, ar tik paskolos.

Jeigu žemdirbys ar įmonė, siekiantys pasiskolinti pinigų, neturi užstato, jie gali kreiptis į ŽŪPGF, kuris garantuoja iki 70 proc. kredito (jauniesiems ūkininkams, modernizuojantiems ūkius – iki 80 proc.).

D. Čukauskienė pabrėžia, kad leng-vatinių paskolų gavėjams taikomi tik du mokesčiai: palūkanos, kurių dalį sudaranti banko marža yra fiksuota visam kredito laikotarpiui, ir kredito išdavimo mokestis, kuris negali viršyti 0,5 proc. paskolos sumos. Jokio kito mokesčio kredito išdavimo metu bankai negali taikyti.

Skolintis gali ir smulkūs ūkiai

Dar vasarą žemdirbiai nuogąstavo, kad Paskolų fondo per bankus dalijamais lengvatiniais kreditais galės pasinaudoti vien stambūs žemės ūkio subjektai. D. Čukauskienė su tuo nesutinka. Pagal priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ mažiausia teikiama paskolos suma siekia 10 tūkst. 358 Lt (3 tūkst. eurų), didžiausia – 1 mln. 35 tūkst. 840 Lt (300 tūkst. eurų). Pagal priemonę „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ paskolos suma negali būti didesnė kaip 13 mln. 811,2 tūkst. Lt (4 mln. eurų), o paskolos suma pieno kooperacijai skatinti gali siekti 34 mln. 528 tūkst. Lt (10 mln. eurų). Kita vertus, dėl minimalios 10 tūkst. litų paskolos sumos vargu ar kas kreipsis, nes per visą ŽŪPGF veiklą mažiausia skolinta suma buvo 25 tūkst. litų.

Bankai paskolas galutiniams naudos gavėjams pagal minėtąsias KPP priemones suteiks ne ilgesniam kaip 7 metų, o pieno gamintojų kooperacijai – 10 metų laikotarpiui.

Projektai mažesni ir taupesni

Sunkmetis padarė įtaką ir teikiamų projektų dydžiui. 2004–2007 metais buvo palyginti daug milijoninės vertės projektų galingai technikai pirkti, o šiandieninė situacija verčia planuoti atsakingiau: vyrauja nedideli (30–50 tūkst. litų) projektai, o pačių projektų mažėja. Anot D. Čukauskienės, Paskolų fondo projektas, nepaisant sunkmečio, teigiamai paveiks bendrą paskolų rinką ir žemės ūkio bei maisto sektorių.

Žemės ūkio paskolų garantijų fondo blogų paskolų portfelis pastaruoju metu ūgtelėjo, tačiau jų nėra daug. Pernai ŽŪPGF bankams įvykdė 3 išmokas, iš viso 2,37 mln. litų, o per dešimt šių metų mėnesių – 4 išmokas (3,15 mln. litų). Prognozuojama, kad iki metų pabaigos ŽŪPGF bankams už nemokius klientus iš viso sumokės 5 mln. litų. Blogų paskolų ankstesniais metais yra buvę kur kas daugiau, pavyzdžiui, 2001 m. – 34 išmokos, 2002 m. – 25. Per 2004–2008 m. jų tebuvo keletas per metus, o 2007 m. iš viso nebuvo. 2008 m. prasidėjo problemos pieno, mėsos perdirbimo, medžio apdirbimo sektoriuose, krito įmonių pelningumas, rodikliai blogėjo, keli ūkiai ir įmonės nutraukė veiklą. Pasitvirtino taisyklė, kad ūkiai, kurie vykdo įvairiapusę veiklą, išvengia didelių sukrėtimų, o specializuoti ūkiai yra rizikingesni.

Pernai ŽŪPGF suteikė 391, šiemet – 142 garantijas. Pernai žemdirbiai, kaimo verslininkai, perdirbimo įmonės pasiskolino 211,1 mln. litų, o per šių metų 9 mėnesius – 61 mln. litų.

Nepaisant to, ŽŪPGF teikiamų garantijų limitas šiemet padidintas iki 488 mln. litų. Viena, Rinkos reguliavimo agentūra, susiaurėjus grūdų realizavimo rinkoms, pradėjo aktyviai pirkti produkciją, antra, išaugo kredito garantijų poreikis, pradėjus veikti minėtam Paskolų fondui.

Paskolos teigiamai paveiks rinką

Vienas pirmųjų bankų, pasirašiusių sutartį su Paskolų fondą valdančiu ŽŪPGF, – „Parex“ bankas ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių investicinių projektų finansavimo lengvatiniams kreditams skirs 969 tūkst. eurų (3 mln. 346 tūkst. litų). Iš fondo gautas lėšas „Parex“ banko klientai galės skolintis eurais, jiems nustatomos kintamos palūkanų normos.

Anot banko valdybos pirmininkės Almos Vaitkunskienės, jau rugsėjo mėnesį pirmieji klientai kreipėsi į banko filialus, teiraudamiesi, kokios yra galimybės gauti lengvatinį kreditą. Patys aktyviausi Lietuvos regionai – Panevėžys, Šiauliai ir Kaunas. Dažniausiai tokiomis galimybėmis domisi 200–400 ha dirbantys ūkininkai, užsiimantys augalininkyste ir tęsiantys savo ūkio modernizavimą. Anot banko vadovės, daugėja klientų, norinčių pasinaudoti supaprastinta parama, todėl gautų lėšų perskolinimas tokių projektų finansavimui leis greičiau atnaujinti ūkininkų techniką bei įrenginius. Spalio viduryje bankas jau pradėjo nagrinėti konkrečius projektus.

A. Vaitkunskienės manymu, Paskolų fondo projektas turės neabejotinai teigiamą poveikį bendrai paskolų rinkai, kuriai vystytis pastaraisiais metais trukdo sunkmetis, nes žemės ūkio finansavimas – neabejotinai perspektyvi sritis. Fondo lėšos padės toliau plėtoti Lietuvos ūkių veiklą ir leis efektyviau įsisavinti KPP lėšas. Ūkininkams atsiveria palankesnės ir platesnės galimybės pasiskolinti. Skolinimosi sąlygos palankesnės nei skolinantis iš bankų komercinėmis sąlygomis. Nors pagal šią programą yra nustatytas maksimalus kredito dydis, tačiau bankas pasirengęs prisidėti savais finansavimo ištekliais. Šiuo metu bankas skiria dėmesį potencialių klientų, siekiančių įgyvendinti gyvybingus investicinius projektus, paieškai. Ilgalaikis bendradarbiavimas su keliais stambiais technikos ir įrangos pardavėjais leidžia manyti, kad gautos lėšos bus paskolintos žemdirbiams laiku ir operatyviai.

Reikalavimai pareiškėjams vienodi

Norintieji pasinaudoti Paskolų fondo lėšomis, pirmiausia turi kreiptis į Nacionalinės mokėjimo agentūros teritorinį skyrių pagal projekto įgyvendinimo vietą ir užpildyti paraišką bei pateikti papildomus dokumentus, kurie reikalingi projekto tinkamumui įvertinti. Net jei pareiškėjas nori gauti tik paskolą ir nepretenduoja į investicinę paramą, jis vis  tiek privalo pateikti visus dokumentus, nes reikalavimai visiems pareiškėjams vienodi. Anot Žemės ūkio ministerijos Investicinių ir kompensacinių kaimo plėtros priemonių koordinavimo skyriaus vyr. specialistės Mildos Jusienės, lėšos Paskolų fondui skirtos iš investicinių priemonių, tad netaikyti bendrųjų reikalavimų neįmanoma. Tiesa, iki 15 darbo dienų sutrumpėjo paraiškos vertinimo laikotarpis. Pareiškėjas, gavęs NMA pažymą apie tinkamumą gauti paskolą, turi kreiptis į pasirinktą banką. Bankas vertina, ar pareiškėjas atitinka jų reikalavimus, priima sprendimą, kuris galioja apie 1 mėn. Bankas, teikdamas paskolą, prisiima visą riziką, tad natūralu, kad jis vertina pareiškėjo ūkio gyvybingumą, rentabilumą (be verslo plano paramos nebus įmanoma gauti). Visas administravimo procesas ilgiausiai gali užtrukti 45 dienas.

***
Paskolų fondas, kaip finansų inžinerijos priemonė, įkurtas Žemės ūkio ministerijos įsakymu. Jis veikia kaip atskiras apskaitos vienetas Žemės ūkio paskolų garantijų fondo (ŽŪPGF) sudėtyje. ŽŪPGF yra Paskolų fondo valdytojas.

Paskolų fondui skirtas lėšas bankai lengvatinėmis sąlygomis skolins ūkio subjektams investiciniams projektams pagal dvi KPP krypties „Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimas“ priemones – „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ ir „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ įgyvendinti.