Pritaikant ankstesnės statybos galvijų, kiaulių tvartus šiuolaikiniam gyvulių laikymui, dažnai susiduriama su nepakankamo pastatų vėdinimo problema. Didžiausias trūkumas: nevarstomi ar stiklo blokeliais užmūryti langai. Nors pastate ir yra šachtos užterštam orui šalinti, bet jų skerspjūvis per mažas. Mažiausios išlaidos tokio tvarto vėdinimo sistemai rekonstruoti – suintensyvinti skersinį vėdinimą.

Geras tvarto vėdinimas – svarbi gyvulių gerovės sąlyga. Vėdinimo sistemos paskirtis – užterštą vandens garais, kenksmingomis dujomis (svarbiausias vėdinimo pakankamumo indikatorius yra anglies dvideginio, kurį iškvepia gyvūnai, koncentracija), mikrobais, dulkėmis, o vasarą ir pertekline šiluma, patalpos orą pakeisti šviežiu lauko oru ir vienodai, be skersvėjų, paskirstyti jį gyvulių zonoje. Nuolat tiekiamas šviežias oras naikina ligų sukėlėjus, skatina didesnius priesvorius, primilžius. Mūsų matavimais nustatyta, kad pastaraisiais metais Lietuvoje statomose moderniose karvidėse žiemą oras pasikeičia vidutiniškai kas 6 minutes (10 kartų per valandą). Laikant gyvulius tvarte ir per karščius, oras turėtų pasikeisti kas 2 minutes. Tokiu intensyvumu turėtų vėdintis ir ankstesnės statybos tvartai.

Kaip suintensyvinti seno tvarto vėdinimą

Ankstesnės statybos tvartai dažniausiai yra su lubomis ir pastoge. Ant lubų pastatytos šachtos užterštam orui šalinti. Pagal dabartinius standartus, jų skerspjūvis per mažas. Dažnai skerspjūvį dar labiau sumažina įstrigęs vožtuvas. Jei galvijų tvartuose, kreikiamose penimų kiaulių kiaulidėse visų šachtų skerspjūvio plotas mažesnis kaip 0,25 proc. grindų ploto, vožtuvus galima pašalinti, paliekant atviras angas ir žiemą. Žinoma, paršavedžių su paršeliais kiaulidėse traukos reguliavimas yra pageidautinas.

Norint pagerinti vėdinimą, didžiausias dėmesys turi būti skiriamas vėdinimo angoms šoninėse sienose įrengti. Stiklo blokelių ar kitus neatidaromus supuvusiais rėmais langus reikia išmontuoti per visą pastato ilgį. Žiemą mažesnis, o vasarą didesnis šviežio oro kiekis be skersvėjų turi patekti į gyvulių zoną. Todėl angos turi būti tolygiai išdėstytos per visą tvarto ilgį, apatinę 1,2 m aukščio šoninių sienų dalį paliekant sandarią. Vėdinimo angų dydis turi būti reguliuojamas, priklausomai nuo sezono. Jeigu šoninių sienų plyšys ištisinis ir jo ilgis toks pat, kaip ir sienos, žiemą jo aukštis turėtų būti apie 0,8 proc. tvarto grindų pločio (t. y. 21 m pločio tvarte abiejose šoninėse sienose plyšių aukštis turi būti 17 cm). Tačiau įrengti ištisinį plyšį trukdo mūras ar blokai tarp langų. Jei plyšys per pusę trumpesnis negu siena, jo aukštis turėtų būti 1,6 proc. tvarto grindų pločio (34 cm). Vasarą sienose atidarytų angų aukštis vidutiniškai turi siekti 1/3–1/2 bendrojo sienos aukščio. Angas galima uždengti tinklu, kuris gerai sulaiko vėją žvarbų rudenį, tačiau, kad tinklo akutės greit neuždulkėtų, jos turi būti bent 3 mm skersmens.

Dar vienas orientacinis rodiklis, norint, kad galvijų tvartas ar kiaulidė vasarą gerai išsivėdintų, – bendras visų atidarytų vėdinimo angų ir durų plotas turi būti apie 2,5–3 proc. tvarto grindų ploto.

Užsienio patirtis

Galvijų tvartai, o dažnai ir kiaulidės, statomi be pastogių. Panašiose į Lietuvos klimatą zonose populiari plyšinė vėdinimo sistema, susidedanti iš angų sienose ir kraigo plyšio. Kai nėra vėjo, šviežias oras per abiejų šoninių sienų angas įeina į tvartą. Pučiant vėjui, oras patenka tik per priešvėjinės sienos angas, o per pavėjinės sienos angas pasišalina, t. y. vyksta skersinis oro judėjimas. Per kraigo plyšį oras turėtų tik pasišalinti. Tačiau, kai stogas žemas ar neteisingai įrengtas plyšys, pučiant stipriam vėjui, per jį lauko oras krenta į tvartą sutrikdydamas tolygų patalpos vėdinimąsi.

Kraigo plyšio plotas dažnai nereguliuojamas ir yra vienodai atvertas visus metus. Tačiau šoninių sienų angų dydis reguliuojamas užuolaidomis, pakeliamais ir nuleidžiamais šviesą praleidžiančiais skydais. Kartais palėpėse paliekami vadinamieji  nereguliuojami „žiemos“ plyšiai.

Žiemą, kai nėra vėjo, šviežias oras įteka per palėpės plyšius, o užterštas šalinamas per kraigo plyšį

Pastaraisiais metais JAV (Ajovos, Šiaurės Dakotos) moderniuose plačiuose galvijų tvartuose taikoma mechaninė skersinio vėdinimo sistema. Jų plotis apie 120 m. Šviežias oras įeina per vienos šoninės sienos angas, duris, o užterštas šalinamas priešingoje sienoje įrengtais ventiliatoriais. Kraige plyšio nėra. Karvidžių boksai kreikiami smėliu, nes kreikiant pjuvenomis padidėja dulkėtumas.

Dar kartą atkreipiame dėmesį, kad seną pastatą pigiausia modernizuoti, suintensyvinant jame skersinį oro judėjimą.