Mūsų šalyje sertifikuota sėkla apsėjama maždaug 10 proc. pasėlių – šis kiekis nesikeičia metų metais, o šiemet dar smuktelėjo. Mat kritus produkcijos supirkimo kainoms, žemdirbiai stengiasi sėklą užsiauginti savo ūkyje. Ar tokios tendencijos išliks ir ateityje? To klausėme keturioliktus metus sėklų gamybos versle lyderiaujančios bendrovės „Dotnuvos projektai“ generalinio direktoriaus Rimanto DAPKAUS.

Kaip sunkmetis paveikė sėklų verslą?

Mūsų kompanijos struktūroje apie 50 proc. užima žemės ūkio technikos pardavimai, 25 proc. elevatorių įranga ir 25 proc. sėklų verslas. Sunkmečio nulemtas apyvartos kritimas ėjo per visus segmentus ir apibendrintai galima būtų pasakyti, kad grįžome į 2007-ųjų lygį. Manome, kad tai labai neblogai. Juk visi pripažįsta, kad 2008-ieji buvo nerealūs metai, tad ir rezultatai atrodė labai geri. Pernai apyvartos itin sparčiai augo (daugiau kaip 50 proc.) ir buvo tiesiog sunku laiku atlikti visus užsakymus. Dabar gyvename įprastu ritmu. Tiesa, vasarinių augalų sėklų pardavėme palyginti nedaug, tačiau rudenį sėklų pardavimai buvo netgi didesni negu pernai, ypač žieminių rapsų. Matyt, tokia tendencija ir išliks – pavasarį sėsime vis mažiau, o pasėlių struktūroje vis labiau dominuos žieminiai augalai.

Kokių augalų sėklos parduodate daugiausia?

Statistikos duomenimis, mūsų šalyje sertifikuota sėkla užsėjama apie 10 proc. visų pasėlių, tačiau atskiroms augalų grupėms šis skaičius yra skirtingas. Pavyzdžiui, kviečių sertifikuota sėkla užsėjama 20–25 proc. pasėlių, rapsų – net 75 proc., o štai pašarinių javų tikriausiai nesiekia nė 5 procentų. Rapsai kol kas yra stabiliausias supirkimo kainas išlaikanti kultūra, tad suprantama, kad jų sėkla turi didžiausią paklausą. Žieminių kviečių sėklos pardavimai taip pat nedaug nukrito nuo pernykščio lygio. Bet visiškai niekam nebereikia rugių (tikriausiai valgysime baltą duoną...), daug mažiau domimasi kvietrugiais, salykliniais miežiais (pastarųjų nuosmukį lėmė labai žemos supirkimo kainos). Su sunkia situacija pieno ūkiuose susijusi ir nuo 2007 m. visiškai kritusi prekyba pašarinių žolių sėkla. Žemdirbiai akivaizdžiai nebeatnaujina ganyklų – tai rodo, kad pieno kaina nebeatperka investicijų.

Vis dėlto ekonominė krizė žemės ūkiui smogė švelniau negu visai bendrai ekonomikai?

Nesinori būti blogu pranašu, bet regis, kad kitais metais žemės ūkio sektoriui bus blogiau negu šiemet. Ir tai ne vien Lietuvos problema, tokia situacija ir visoje ES. Ūkininkai gauna labai mažai pelno ar net patiria nuostolių, produkcijos supirkimo kainos sukasi ant savikainos ribos, o kreditų našta vis sunkėja. Prisipažinsiu, pavasario laukiame neramiai. Intensyviai ieškome eksporto rinkų Rytų kryptimi (vilčių teikia prekyba su Baltarusija), nes Vakaruose yra didžiulė sėklų perprodukcija, kai kuriuose segmentuose sukaupti dvejų metų sėk­lų rezervai. Dėl plačiai organizuoto sėklų dauginimo ir kritusio jų supirkimo rinkoje gali atsirasti dideli kiekiai pigesnės nesertifikuotos sėklos. Tačiau lazda turi du galus – globaliu mastu mažėja lėšos selekcininkams tolimesnei selekcijai.

Ar kalbate apie licencinius ir selekcinius mokesčius?

Veislė – tai sukurtas intelektinis produktas, už kurį reikia mokėti tam tikrą honorarą, kaip ir už filmą ar knygą. Pirkdamas sertifikuotą sėklą, žemdirbys jau automatiškai yra atsiskaitęs su veislės kūrėjais – mokesčiai yra įkalkuliuoti į sėklos kainą. Krizė lėmė tai, kad beveik visose ES šalyse ūkiškos sėklos sunaudojimas padidėjo 10–20 proc. Net Danijoje, kurioje sertifikuotos sėklos būdavo naudojama 95 proc., šiemet jos pasėta maždaug 80 proc. Mažėjant sertifikuotos sėklos naudojimui, mažiau pinigų gauna ir veislių kūrėjai. Gali atsitikti taip, kad selekcininkai neturės resursų vykdyti selekciją ir netruks ateiti tokia diena, kai nebeturėsime veislių. Tai pajus ir ūkiai, ir sėklininkystės verslas.

ES žemdirbių organizacijų COPA/COGECA pozicija yra aiški: selekcinis atlygis turi būti mokamas ir nuo savo ūkyje pasiruoštos ir pasėtos sėklos. Parduoti rinkoje nesertifikuotą sėklą, kaip žinia, draudžia ir ES, ir Lietuvos įstatymai. Ūkininkai iš principo sutinka mokėti, bet reikėtų supaprastinti pačią mokesčių surinkimo sistemą. Situaciją komplikuoja tai, kad kiekvienoje šalyje mokama skirtingai, o Lietuvoje iš viso jokios sistemos nėra. Per ES įstatymų bazę siekiama, kad mokesčio surinkimą koordinuotų oficialios valstybinės organizacijos, nes iki šiol tai buvo privatus selekcininkų rūpestis. Beje, Lietuvos žemdirbiai iki 2011 m. sausio 1 d. yra atleisti nuo selekcinio užmokesčio už tų teisiškai saugomų augalų veislių, kurias augino įstojimo į ES metu, savo ūkyje pasėtas sėklas.

Kokiomis kryptimis dabar selekcininkai dirba labiausiai?

Pasaulyje milžiniškos lėšos skiriamos genetiškai modifikuotų augalų kūrimui. Teko dalyvauti rugsėjo mėnesį Romoje vykusioje II-oje Pasaulinėje sėklų konferencijoje (pirmoji prieš dešimt metų vyko Kembridže). Įdomu buvo pastebėti skirtumą tarp jų: Kembridže kalba sukosi apie genetiškai modifikuotų augalų kūrimą ir auginimą, ir tuomet labai aktyviai protestavo įvairios visuomeninės organizacijos – žmonės tiesiog sugulė ant scenos ir konferencijos darbas trims valandoms buvo nutrauktas. Šiemet irgi buvo labai daug kalbama apie GMO, bet nei protestuojančiųjų, nei neigiančiųjų nesigirdėjo. Pagrindinis nuogąstavimas, skambėjęs konferencijoje, – kad iki 2050 m. Žemė nebeišmaitins žmonių. Viena iš didžiausių galimybių didinti augalų derlingumą – kurti naujas veisles. Apskaičiuota, kad 50 proc. per pastarąjį šimtmetį padidėjusio augalų derlingumo priklausė būtent nuo augalų veislių. GM technologijos atveria selekcininkams didelių galimybių. Anksčiau ar vėliau GM augalai ateis ir į mūsų šalį, tam reikia ruoštis, daryti mokslinius tyrimus.

Konferencijoje daug kalbėta ir apie saugų cheminės augalų apsaugos priemonių naudojimą, ypač akcentuojant beicus. Dėl pasitaikiusių incidentų neteisingai naudojant beicus, planuojama labai sugriežtinti jų naudojimą ir leisti sėklą beicuoti tik ten, kur yra profesionali įranga ir dirba klasifikuoti darbuotojai. Jei bus patvirtinti griežtesni reikalavimai, ūkininkai savo kieme nebegalės beicuoti sėklos, vargu ar bus įmanomas ir mobilusis beicavimas, paplitęs kai kuriose šalyse.

Kaip planuojami pokyčiai palies „Dotnuvos projektų“ sėklų verslą?

Jiems esame pasirengę – mūsų sėklų fabrike nuo 2006 m. įdiegta moderni sėklų beicavimo putomis technologija – ji saugi ir efektyvi, visiškai atitinka šiandieninius reikalavimus. Šiemet pasiūlėme ir naują paslaugą – ruošėme sėklą kitiems ūkio subjektams (tai sudarė 20 proc. visos mūsų ruoštos sėklos). Žemdirbiams siūlome per 100 veislių įvairių žemės ūkio augalų rūšių sėklų, kurių asortimentas nuolat atnaujinamas. Bendradarbiaujame su „DLF Trifolium“, „Saaten Union“, „DSV“, „Maribo Seed“, „SW Seed“, „Syngenta“, „Monsanto“ ir kitomis firmomis, pristatome Lietuvos selekcininkų veisles.

Pavasarį planuojame pradėti statybas – reikia papildomo sandėlio sėkloms laikyti, mat pusę javų sėklos parduodame didmaišiuose, kuriuos kompaktiškai sudėti būtinos specifinės, didesnės patalpos. Dar reikėtų vienos sėklų valymo ir beicavimo linijos smulkiasėkliams augalams – rapsams ir žolėms. Taigi dirbame, planuojame, judame į priekį.