23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2009/11
Sėkmingai gyvavo ir gyvuos
  • Mano ūkis
  • Mano ūkis

Lietuvos žemės ūkio universitetas spalio viduryje šventė įkūrimo 85-ąsias metines. Ta proga mintimis apie universiteto ateitį su „Mano ūkio“ skaitytojais dalijasi rektorius prof. habil. dr. Romualdas DELTUVAS.

Universiteto sukakties minėjimas prasidėjo Kėdainių rajone, ten, kur prieškario metais Vyriausybės rūpesčiu buvo įkurta Žemės ūkio akademija. Ar šiandien valdžios dėmesys žemės ūkio mokslams yra juntamas?

Lietuvos vyriausybė 1924 metais žengė reikalingą ir rimtą žingsnį įkurdama Žemės ūkio akademiją Dotnuvoje, kur buvo žemės ūkio technikumas, gilios žemės ūkio mokslo tradicijos. Labiausiai turime būti dėkingi tuometiniam žemės ūkio ministrui Mykolui Krupavičiui. Grįždamas į šią dieną norėčiau, kad dabartinis žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius neleistų sugriauti to, ką sukūrė jo garsus pirmtakas, nes šiuo metu vykdoma mokslo ir studijų reforma nepalanki mūsų universitetui.

Per 85 metus Lietuva iš usninės virto šiuolaikino žemės ūkio šalimi. Tai didelis ir nenuginčijamas universiteto absolventų ir dėstytojų nuopelnas.

Vilčių teikia tai, kad studijų reformą žadama tobulinti mūsų naudai, t. y. atskirti tų abiturientų, kurie siekia tapti agronomais, ekologais, miškininkais, studijų krepšelius nuo būsimų medikų, odontologų krepšelių. Reforma suteikia teisę gauti nemokamą išsilavinimą geriausiems abiturientams, o geriausieji paprastai nori būti gydytojais, teisininkais, bet ne žemės ūkio inžinieriais, agronomais. Šiemet agronomų liko tik viena grupė. Todėl žemės ūkio verslo atstovai apeliuoja į Švietimo ir mokslo ministeriją dėl valstybinio užsakymo žemdirbiškoms specialybėms ruošti būtinybės. Mūsų universitetas vykdo stebėseną, analizuodamas, kur įsidarbina ar studijas tęsia absolventai. Apie 80 proc. dirba su žemės ūkiu ir kaimu susijusiose srityse.

Savo ateitį mėginote sieti su Lietuvos veterinarijos akademija, tačiau planas nepavyko. Kita vertus, prie universiteto jungiami žemės ūkio institutai.

Tradiciškai Europoje veterinarija laikoma agrarinių mokslų dalimi. LVA Senatui atrodo kitaip. Jis mano, kad tikslingiau jungtis su Kauno medicinos universitetu, nes vieni ir kiti gydo. LVA pasirinkimo mes neginčijame. Mes siūlėme įkurti gyvybės mokslų universitetą, juk augalą atskirti nuo gyvulio nelabai prasminga.

Nuo ateinančių metų sausio 1 d. Žemės ūkio inžinerijos institutas (Raudondvaryje, Kauno r.) ir Vandens ūkio institutas (Vilainiuose, Kėdainiuose) visiškai integruojami į universiteto struktūrą ir nustoja būti juridiniais asmenimis. Lietuva nėra tokia turtinga, kad išlaikytų visų sričių mokslo institutus. Patys institutai integravimui nesipriešina. Didžiausia bėda vykdant šį procesą yra kompensacijų už nepanaudotas atostogas išmokėjimas darbuotojams. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad pernelyg tai sureikšminu, tačiau žmonės daug metų neišnaudojo savo atostogų, dabar susidarė milžiniškos sumos, kurių universitetas neturi iš ko mokėti. Jei valstybė nepadės, šią milžinišką finansinę naštą pajus visi universiteto padaliniai.

Ar atsinaujina universiteto pedagoginis personalas?

Padėtis nėra bloga, jaunimas atsigręžia vis dažniau į universitetą, darbas jame tampa geru pragyvenimo šaltiniu. Kita tendencija – personalo moteriškėjimas, net ir Inžinerijos fakultete. Pastaruosius porą metų universitetas vykdo politiką, kad vyresni kaip 71 metų pedagogai turi palikti savo postus, užleisti vietas jaunimui. Jaunimas pamatė, kad atsiveria perspektyvos, visiems jauniems doktorantams yra galimybė dėstyti, o tai pagerina studentų ir pedagoginio personalo mikroklimatą. Geriau galime prisitaikyti prie naujų iššūkių.

Kokias viltis siejate su Žemės, miškų ir maisto mokslo, studijų ir verslo slėniu „Nemunas“?

Tai milžiniška finansinė injekcija, bet jos atėjimas tarsi stabdomas: ateina lėšos studijoms ir mokslui, bet tuo pačiu sumažinamas studentų skaičius universitete. Antra, idėja labai pavėluotai atėjo. Palaipsniui mokslininkų ir pedagogų personalas seno, jie tapo tik įgytos patirties ir žinių perteikėjais: atlyginimą gali kelti kiek nori, tačiau naujoves jie sunkiai generuoja.

Slėnis „Nemunas” būtų didelis postūmis mokslui ir studijų kokybei. Studijų infrastruktūrai gerinti laukiama 12 mln. litų. Šiomis lėšomis bus atnaujinamos didžiosios auditorijos, perkama įranga, steigiamas jungtinis tyrimų centras, kuriame dirbs mūsų universiteto, taip pat Žemdirbystės, Sodininkystės ir daržininkystės bei Miškų institutų mokslininkai.

Slėnio perspektyvomis domisi stambios agroverslo kompanijos, kurioms rūpi naujų technologijų diegimas.

Viena iš naujų universiteto tradicijų – mecenatystės idėjų propagavimas, absolventų telkimas. Kokių tai duoda rezultatų?

Mūsų absolventai neužmiršta universiteto. Mecenatystės idėją realizuoti pradėjo bendrovė „Lytagra“ (vadovas Adomas Balsys). Dabar universitetas turi 8 didžiuosius mecenatus. Jų dėka įrengtos šiuolaikinės auditorijos, pavyzdinės laboratorijos. Mecenatų lėšomis išasfaltuoti milžiniški plotai universiteto miestelyje. Pernai nuo gaisro nukentėjusios iškilmių salės remontui mecenatai skyrė daugiau kaip 300 tūkst. litų, tad LŽŪU jubiliejaus iškilmės surengtos jau atnaujintoje salėje. Neseniai savo veiklą pradėjo ir universiteto absolventų klubas „LŽŪU Alumni”.