Natūraliame piene neturi būti pašalinių medžiagų – antibiotikų ir kitų medikamentų, konservuojančių bei dezinfekuojančių chemikalų. Visos šios medžiagos vadinamos inhibitorinėmis. Pienas, kuriame jų yra, kenksmingas žmonių sveikatai.

Vartojant pieną su inhibitorinėmis medžiagomis, pakinta virškinimo trakto mikroflora, atsiranda antibiotikams atsparių bakterijų ir kitų parazitų, kurių neveikia žmonėms gydyti skiriami medikamentai. Žmogaus organizmas tampa alergiškas šioms medžiagoms. Dauguma inhibitorių pasižymi kancerogeniniu poveikiu, t. y. ilgai vartojant, žmonėms gali sukelti vėžį. Be to, šios medžiagos silpnina imuninę sistemą, todėl didėja pavojus susirgti infekcinėmis ligomis. Taip pat inhibitorinės medžiagos stabdo pieno rūgšties bakterijų, naudojamų rūgštiems pieno produktams ir sūriams gaminti, dauginimąsi.

Pieną su inhibitorinėmis medžiagomis draudžiama vartoti ar juo girdyti gyvūnus (veršelius, kiaules ir kitus). Toks pienas kompostuojamas komposto gamybos įmonėje arba pieno ūkio mėšlidėje, naudojamas biodujoms gaminti arba perdirbamas kitaip teisės aktuose numatyta tvarka. Problema yra ta, kad antibiotikai ir kitos inhibitorinės medžiagos iš gyvulio organizmo visiškai neišsiskiria ir jame kaupiasi. Vartojant tokį maistą, inhibitoriai kaupiasi ir žmonių organizme.

Pieno kokybės kontrolė griežtėja

Pieną su antibiotikų likučiais ir kitomis inhibitorinėmis medžiagomis draudžiama perdirbti. Pieno taryba pritarė pieno pirkimo-pardavimo taisyklių pakeitimams, pagal kuriuos griežtės ir pieno gamintojų, ir supirkėjų kontrolė. Naujos pieno supirkimo-pardavimo taisyklės turėtų įsigalioti nuo kitų metų.

Pagal siūlomą tvarką supirkėjas, gavęs informaciją iš VĮ „Pieno tyrimai“ laboratorijos, kad ištyrus mėginius pagal supirkimo-pardavimo taisyklėmis nustatytą tvarką piene rasta inhibitorinių medžiagų, nors bendroje pienvežio talpykloje jų gali ir nebūti, ne vėliau kaip kitą supirkimo dieną jo supirkimą nutraukia. Iki pieno supirkimo nutraukimo nuo paskutinio neigiamo tyrimo, bet ne ilgiau kaip 15 dienų, gamintojui taikomos nuoskaitos nuo pieno supirkimo kainos: jei inhibitorinės medžiagos nustatytos pirmą kartą – 10 proc., jei antrą kartą per 3 kalendorinius mėnesius – 20 proc., o jei inhibitorių rasta trečią kartą per 12 kalendorinių mėnesių – 20 proc. nuoskaita, taip pat supirkėjas turi teisę iš karto nutraukti pieno pirkimo-pardavimo sutartį.

Siekiant labiau kontroliuoti pieno kokybę, bus tiriamas ir kiekvieno pienvežio talpykloje surinktas pienas, t. y. pieną privalo tirti ir perdirbėjai. Radus inhibitorių pienvežyje, pienas nustatyta tvarka sunaikinamas. Atsekus pieno gamintoją, iš kurio nupirktas pienas su inhibitoriais sugadino visą pienvežio talpykloje esantį pieną, supirkėjas turi teisę gamintojui už jį neapmokėti.

Patirtus nuostolius dėl sugadintos žaliavos turi padengti pieno kokybę pabloginęs kaltininkas, t. y. gamintojas arba supirkėjas, jei ūkyje paimtuose pieno mėginiuose inhibitorių nebuvo rasta, o pienvežyje jų nustatyta. Jei nepavyksta susitarti, žalos atlyginimas sprendžiamas teisės aktų nustatyta tvarka. Radus inhibitorių pienvežyje ir nustačius, kuris gamintojas tiekė blogos kokybės pieną, tam gamintojui nuo paskutinio neigiamo tyrimo, bet ne ilgiau kaip 15 dienų, taikomos nuoskaitos nuo pieno supirkimo kainos: jei inhibitorinės medžiagos nustatytos pirmą kartą – 20 proc., jei antrą kartą per 3 kalendorinius mėnesius – 40 proc., o jei trečią kartą per 12 kalendorinių mėnesių – 40 proc. nuoskaita, ir supirkėjas turi teisę iš karto nutraukti pieno pirkimo-pardavimo sutartį.

Atnaujinus pieno supirkimą, užterštą pieną pardavusio gamintojo tiekiamas pienas dėl inhibitorinių medžiagų 3 mėnesius tiriamas dvigubai dažniau ir už tuos tyrimus moka pieno gamintojas.

Kaip užkirsti kelią inhibitoriams

Gydomas karves reikia atskirti nuo sveikų, laikytis veterinarijos gydytojo nurodymų ir paskirto vaisto vartojimo instrukcijos, atkreipiant dėmesį į vaisto išlaukos (išsiskyrimo su pienu) laikotarpį.

Gydomas karves paženklinti specialiais raudonais raiščiais ant abiejų užpakalinių kojų, ant tešmens arba ant šlaunų užpurkšti specialių dažų, kad būtų lengva atskirti.

Kiekvienoje fermoje pildyti „Veterinarinės medicinos produktų ir vaistinių pašarų, įsigytų pagal veterinarijos gydytojų receptus ir sunaudotų produkcijos gyvūnams, apskaitos žurnalą“. Sušvirkštus vaistus karvei (į pieno liauką, gimdą, raumenis, veną, po oda) ar sugirdžius juos, būtina užregistruoti minėtame žurnale, kurio įrašus turi sekti kiekviena melžėja prieš kiekvieną melžimą.

Gydomas karves melžti pabaigoje į atskirą talpyklą. Po melžimo pieną pavirinti ir sunaikinti (t. y. išpilti į srutų duobę). Melžimo aparatą, kuriuo buvo melžta gydoma karvė, reikia gerai išplauti, kad neliktų antimikrobinių preparatų likučių. Į atskirą talpyklą melžiamas visas karvės pienas, nes vaistai, nesvarbu, kur jie sušvirkšti, patenka į visų tešmens ketvirčių pieną.

Įvairius medikamentinius purškalus ar tepalus karvėms gydyti naudoti tik tada, kai pamelžtos visos karvės ir pienas saugiai supiltas į pieno aušintuvą. Pasitaiko atvejų, kai karvei sergant mastitu, vaistais įtrinamas tešmuo ir iš karto pradedama melžti kita karvė, pamiršus labai gerai nusiplauti rankas.

Karvę, kuriai po paskutinio melžimo (prieš užtrūkinimą) į tešmenį buvo sušvirkšta ilgo veikimo antimastitinių preparatų, reikia atskirti nuo melžiamų karvių ir paženklinti minėtais būdais, nes dažnai pasitaiko, kad stambesniuose ūkiuose melžėja, o smulkesniuose – kiti šeimos nariai pamelžia prieš kelias dienas užtrūkintą karvę ir supila pieną į bendrą talpyklą.

Jei prieš užtrūkstant karvei (po paskutinio melžimo) buvo sušvirkšti ilgo veikimo antimastitiniai preparatai ir karvė atsivedė veršelį anksčiau negu buvo numatyta, tai po kiekvieno melžimo tokios karvės pieną reikia ištirti, ar jame nėra inhibitorinių medžiagų. Tik įsitikinus, kad šių medžiagų nėra, pieną galima pilti į bendrą talpyklą.

Melžiamų karvių negalima šerti supelijusiais, mikotoksinais užterštais pašarais, kombinuotaisiais pašarais ar papildais, skirtais penimiems gyvuliams. Karvių negalima ganyti netoliese tręštų arba kitaip cheminiais preparatais apdorotų pasėlių.

Po dezinfekavimo reikia gerai išplauti melžimo aparatus, pieno linijas, pieno aušintuvus ir kitus melžimui ar pieno transportavimui naudojamus indus. Naudoti tik tam skirtas registruotas priemones.

Saugoti ūkyje laikomas karves ir pagamintą pieną nuo nepageidaujamų asmenų, nes pasitaiko ir tokių atvejų, kai į pieną inhibitorinių medžiagų prideda arba ganykloje šių medžiagų pabarsto ūkininkui norintys pakenkti asmenys.

Saulius SAVICKIS

VĮ „Pieno tyrimai“ direktorius

Įsigaliojus taisyklių pakeitimams, bus taikomas bandomasis 3 mėnesių laikotarpis, per kurį bus stebima, ar pieno kokybės rodikliai gerėja. Bandomuoju laikotarpiu bus tiriamas kiekvieną dieną kiekvieno į pieno perdirbimo įmonę atvažiuojančio pienvežio kiekviena sekcija. Taip bus galima išsiaiškinti, kurioje ilgos pieno supirkimo ir transportavimo grandinės vietoje yra spragų. Siūloma sudaryti sąlygas visuomeninėms organizacijoms stebėti pieno mėginių paėmimą iš pienvežių. Jei progresas bus, t. y. kokybė gerės, taisyklės liks galioti ir vėliau.

Kontrolė griežtės. Siūloma sistema tokia, kad perdirbėjui ekonomiškai nenaudinga piktnaudžiauti, tačiau nešvarų pieną parduodantiems pieno gamintojams bausmės didės.