Ūkininkai, kaip ir juridiniai asmenys, savo ūkiuose ne rečiau kaip kartą per metus, prieš metinių finansinių ataskaitų sudarymą, privalo atlikti inventorizaciją. Ji turi būti atlikta iki 2010 metų sausio 1 dienos.

Inventorizacija – tai viso ūkininko turimo turto suskaičiavimas natūroje ir palyginimas su apskaitoje esamu jo kiekiu. Inventorizacijos metu inventorizuojamas visas ūkyje esantis turtas: įtrauktas į apskaitą (ilgalaikis materialus ir nematerialus, biologinis turtas, žaliavos ir medžiagos, pagaminta produkcija ir nebaigta gamyba, vertybiniai popieriai, grynieji pinigai, gautinos ir mokėtinos skolos, nuosavybės arba patikėjimo teise įgytas, nuomojamas, saugomas, gautas perdirbti) ar dėl kokių nors priežasčių į apskaitą neįtrauktas. Ūkininko veikla yra sezoninė, todėl turimos žemės ūkio produkcijos inventorizaciją galima atlikti tada, kai jos kiekiai sandėliuose būna mažiausi, bet ne anksčiau kaip ataskaitinių metų birželio 30 dieną.

Esant neatitikimui tarp faktiškai rasto kiekio ir buhalterinės apskaitos duomenų, surašomas inventorizacijos palyginamasis žiniaraštis. Jame surašomas faktiškai rastas turto kiekis ir šalia nurodomas turto kiekis iš apskaitos registrų, išvedami skirtumai. Radus trūkumų, dar kartą patikrinama, ar nėra buhalterijos klaidos, aiškinamasi skirtumo kilimo priežastys. Skirtumo susidarymas yra neigiamas reiškinys tiek pertekliaus, tiek trūkumo; aiškinimosi esmė yra ta, kad negalima pertekliumi dengti trūkumo, reikia perteklių užpajamuoti, padidinant turto kiekį iki faktiškai esamo kiekio ir sumos, o trūkumą, jei tai yra natūralios netekties faktas, nurašyti į sąnaudas. Jei trūkumas atsirado dėl kitų aplinkybių, reikia išsiaiškinti. Nesamo turto vertę apskaityti kaip neaiškią gautiną skolą.

Kasmet turi būti suderinamos (inventorizuojamos) ir tarpusavio skolų su įvairiais tiekėjais ir pirkėjais sumos, įforminant tai suderinimo aktu. Tai vadinamoji dokumentinė inventorizacija. Jos metu tik­rinama, ar dokumentai surašyti teisingai, siunčiamos užklausos skolininkams-debitoriams, skolintojams-kreditoriams, prašant patvirtinti, kad buhalterinėje apskaitoje užregistruotos sumos yra teisingos. Gal skolininkas seniai bankrutavo, ir nėra nė mažiausios tikimybės, kad skolos bus grąžintos, arba skolintojas jau nebeegzistuoja, o tuomet skolos paprasčiausiai nebus kam grąžinti. Susidarę skirtumai turėtų atsispindėti metinėje finansinėje atskaitomybėje.