Sunkumai eksportuojant žemės ūkio produkciją, sumažėjusios žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos bei smukęs vartojimas vidaus rinkoje verčia vyriausybes imtis protekcionistinės žemės ūkio politikos – gerinti ūkininkavimo sąlygas nacionaliniams gamintojams, paremti jų eksportą į trečiąsias šalis. Lenkija dar 2009 m. sausio mėn. parengė planą stabilumui žemės ūkio sektoriuje ir tolygiai jo plėtrai užtikrinti.

Visi veiksmai skirti veiklos aktyvumui kaimo vietovėse ir žemės ūkyje skatinti. Pirmiausia stengiamasi kiek įmanoma paspartinti Europos Sąjungos fondų lėšų įsisavinimą. Numatyta koncentruoti ES paramos pagal 2007–2013 metų Kaimo teritorijų plėtros planą (KTPP) lėšas, didžiąją jų dalį išmokant 2009–2011 metais. Iš viso 2007–2013 m. KTPP biudžete numatyta 17 mlrd. eurų paramos. Planuojama padidinti trijų KTPP priemonių finansavimo apimtis: ūkių modernizavimo, pridėtinės vertės žemės ir miškų ūkyje didinimo ir veiklos įvairinimo kaimo vietovėse.

Įdomu tai, kad per pirmuosius, 2007-uosius, programos įgyvendinimo metus Lenkijos mokėjimo agentūra išmokėjo vos 180 mln. zlotų; 2008 m. ši suma šoktelėjo iki 4,5 mlrd. zlotų, o per 2009 m. numatoma išmokėti 8 mlrd. zlotų. Per trejus metus bus išmokėta 12,2 mlrd. zlotų, arba 17 proc. visų lėšų, numatytų 2007–2013 m. laikotarpiui. Lietuvoje iki 2009 m. rugsėjo mėn. jau buvo išmokėta apie 17 proc. KPP lėšų, nors pagal planą iki 2009 m. pabaigos numatoma išmokėti iki 46 proc. visų 2007–2013 m. KPP lėšų.

Lenkijoje iki 2009 m. rugsėjo vidurio didžiausia išmokėtų lėšų dalis, apie trečdalis visų išmokėtų pinigų, atiteko mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms, antroje vietoje – ankstyvojo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos priemonė, kuriai atiteko apie ketvirtadalis lėšų; per agrarinės aplinkosaugos programas išmokėta 17 proc., o pagal ūkių modernizavimo priemonę – 11 proc. lėšų.

Ne mažiau dėmesio numatyta skirti mikroįmonių kūrimui ir ūkininkų dalyvavimui maisto kokybės schemose. Pagrindinis paramos būdas – pagalba ūkininkui suformuoti nuosavo indėlio dalį, siekiant įgyvendinti investicijas. Numatyti paramos lėšų išmokėjimai avansu, mokesčių užskaitos, kreditų palūkanų kompensavimas ir kt. Kreditų, paimtų su valstybės garantija, maksimalios palūkanos ūkininkams sumažintos nuo 3,5 proc. iki 2 proc., investicinių kreditų terminas pratęstas 2–3 metais. Kreditų prieinamumui skatinti numatoma skirti iš valstybės biudžeto iki 160 mln. zlotų (38,7 mln. eurų). Manoma, kad tai leis ūkininkams įsisavinti per 2009–2011 metus apie 6,3 mlrd. eurų paramos.

Eksporto rėmimas

Viena iš prioritetinių sričių Lenkijoje yra eksporto rėmimas ir skatinimas. Apie 80 proc. viso lenkiško eksporto yra orientuota į ES vidaus rinką, apie 10 proc. – į NVS šalis. Didžiausią neigiamą įtaką eksportui turi smukęs vidaus vartojimas pagrindinėse eksporto partnerių rinkose. Zloto kurso silpnėjimas, atpiginęs lenkišką eksportą, leido šaliai išlaikyti eksporto plėtros tempus, tačiau neužtikrino teigiamo užsienio prekybos balanso augimo. Ir 2007-aisiais, ir 2008-aisiais metais teigiamo užsienio prekybos balanso apimtys mažėjo atitinkamai 7,3 ir 3,5 proc. per metus.

Prieš metus, 2008 m. spalio mėn., ES sugrąžino importo muitus grūdams, eksporto subsidijas pieno produktams. Eksporto rėmimui didžiausią įtaką turi kredito linijų su garantija suteikimas. Labai svarbios yra Lenkijos žemės ūkio ir maisto produkcijos pristatymo užsienio šalims programos, kurios stiprina Lenkijos gamintojų įvaizdį. Viena iš jų – sertifikuotos bei kokybiškos produkcijos kontrolės stiprinimas ir tobulinimas. Aktyviau taikomi intervenciniai mechanizmai, pavyzdžiui, skatinamas privačių sviesto saugyklų steigimas. Iki šiol Lenkijos pieno sektorius buvo mažai aktyvus šioje srityje. Lenkijos gamintojai žvalgosi naujų rinkų trečiosiose šalyse, intensyviai plėtoja santykius su Azerbaidžanu, Japonija, Korėja bei stiprina pozicijas jau esamose rinkose, pavyzdžiui, JAV.

Gamintojų skatinimas jungtis

Šalies ūkininkai skatinami jungtis į gamintojų grupes ir kooperatyvus, kad augtų jų konkurencingumas vidaus ir užsienio rinkose. Tęsiama informacinė kampanija apie naujų gamintojų grupių steigimo privalumus, galimybes pasinaudoti finansiniais paramos instrumentais bei apie galimybę pasinaudoti konsultavimo paslaugomis. 2009 m. duomenimis, Lenkijoje jau susikūrė 550 gamintojų grupių. Parama gamintojų grupėms priklauso nuo pardavimų apimčių. Pirmuosius dvejus metus parama siekia 5 proc. pajamų, trečiaisiais metais – 4 proc., ketvirtaisiais ir penktaisiais – atitinkamai 3 ir 2 proc., jei pardavimai neviršija 1 mln. eurų, kitu atveju paramos suma mažinama per pusę. Pamečiui yra nustatytos ir maksimalios paramos sumos.

2009 metų naujovė yra tai, kad gamintojų grupėms dalis paramos išmokama avansu ir siekia 50 tūkst. zlotų (apie 12 tūkst. eurų), vėliau ši suma išskaičiuojama iš metinės paramos dydžio. Nors paramos dydį Lenkijos ūkininkai įvertino kaip per mažą, bet sprendimu skirti avansą iš esmės liko patenkinti.

Įsisavinus ES paramą, užtikrinus stabilius eksporto žemės ir maisto produktais mastus, skatinant gamintojų grupių kūrimąsi, prieita prie dar vienos problemos sprendimo – vidaus vartojimo skatinimo. Pieno paklausai skatinti įgyvendinama programa „Pienas mokyklose“, „Pienas sveikatai“; gaminant biodyzeliną numatytas prioritetas lenkiškai žaliavai; tiesioginis vaisių ir daržovių tiekimas mokykloms; vaisių ir daržovių vartojimo ir sveikatingumo rėmimo reklamos kampanijos „Penkiskart vaisiai ir daržovės“. Vartojimo rėmimo programų metu akcentuojama teigiama pieno produktų bei vaisių ir daržovių vartojimo įtaka žmogaus organizmui. Vaikai skatinami išgerti bent stiklinę pieno kasdien, suaugusieji – bent dvi stiklines, o vaisių ir daržovių kiekvienas žmogus turi suvalgyti 5 porcijas per dieną. Šiomis programomis siekiama padidinti pardavimų apimtis vidaus rinkoje iki 50 proc. Vaisių ir daržovių reklaminėms kampanijoms organizuoti paraišką ES finansavimui pateikė Lenkijos sulčių gamintojų unija.

Kokybės schemų taikymas

Vartojimui vidaus ir užsienio rinkose skatinti įgyvendinama programa „Pažink gerą maistą“, kuri vykdoma nuo 2004 metų. Tai kokybės schema, kurioje ūkininkų, perdirbėjų dalyvavimas yra savanoriškas, nemokamas. Recesijos metu šios programos reklaminė kampanija pradėta plėtoti platesniu mastu pačioje Lenkijoje ir part­neriškose eksporto rinkose: Vokietijoje, Prancūzijoje ir Anglijoje, o neseniai pradėta ženklo rėmimo kampanija Japonijoje ir Korėjoje. Pagal šią kokybės schemą jau sertifikuota apie 1 110 žemės ūkio ir maisto produktų.

Siekiant pagerinti ūkininkavimo sąlygas šalies viduje, iš valstybės biudžeto iš dalies finansuojamos draudimo nuo nepalankių gamtinių ir oro sąlygų, gyvulių ir augalų ligų prevencijos priemonės. Planuojama dar iki 2009 m. pabaigos padidinti paramos lygį jauniesiems ūkininkams nuo 50 tūkst. zlotų (12 tūkst. eurų) iki 75 tūkst. zlotų (18 tūkst. eurų). Lenkijos valdžios įsitikinimu, žemės ūkio ir maisto sektoriaus konkurencingumą galima išlaikyti tik gerinant produkcijos kokybę, optimizuojant gamybos sąnaudas bei siekiant atitikimo aplinkos apsaugos, maisto saugos, higienos ir gyvūnų gerovės standartams.