Gerinant žmonių mitybą, svarbus vaidmuo tenka galvijienai. Joje yra daug vertingų baltymų, riebalų, vitaminų, mineralinių medžiagų. Baltymingumu jai neprilygsta nė vienas produktas.

Galvijų mėsoje yra daug žmogaus organizmo lengvai pasisavinamos geležies, todėl ji yra labai vertingas maistas turintiems polinkį į mažakraujystę. Pagal atskirų šalių mitybos normas, subalansuotai mitybai žmogus per metus turėtų suvartoti apie 25 kg galvijienos ir veršienos. Daugiausia galvijienos vienam gyventojui suvartojama Argentinoje – 58, JAV – 43, Australijoje – 37 kg. Europos Sąjungos šalyse vienas gyventojas per metus vidutiniškai suvartoja apie 20 kg galvijienos ir veršienos. Daugiausia galvijienos vienam gyventojui suvartojama Danijoje – 28, Prancūzijoje – 27 kg. Lietuvoje pastaraisiais metais galvijienos gamyba ir suvartojimas labai sumažėjo – tik apie 6 kg vienam gyventojui per metus.

Galvijų bandos struktūros pokyčiai

Pastaraisiais dešimtmečiais ES šalių gyvulininkystės struktūroje įvyko ryškių pokyčių. Didėjant primilžiams iš karvės, mažėja pieninių karvių ir daugėja specia­lizuotų veislių mėsinių karvių. Siekiant efektyviau panaudoti pieninių galvijų bandas mėsos gamybai, menkesnės veislinės vertės karvės kryžminamos su mėsinių veislių buliais. Gamybos pelningumui ir konkurencingumui didinti kryžminimas plačiai taikomas ir specializuotoje mėsinėje galvijininkystėje. Kryžminimo tikslas – gauti heterozės efektą. Gyvulininkystės praktikoje skirtingų veislių gyvulių poravimas taikomas seniai. Terminą heterozė 1914 m. pasiūlė Amerikos mokslininkas D. Šelas. Jis rašė: „Heterozę aš suprantu kaip didesnį mišrūnų gyvybingumą, greitesnį augimą, didesnes kūno formas, geresnį pašarų apmokėjimą, didesnį vislumą, atsparumą ligoms, geresnį prisitaikymą įvairiomis sąlygomis.“

Heterozės nauda

Kryžminimo atveju heterozės efektas ryškiausias būna pirmos kartos mišrūnų. Vėliau jis išnyksta. Norint išlaikyti heterozės efektą, kitose kartose taikomas sudėtingas kintamasis kryžminimas, panaudojant keletą veislių. Pavyzdžiui, pieninių veislių karvės kryžminamos su limuzinų veislės buliais, gautos mišrūnės telyčios poruojamos su šarole ar kitų veislių stambiais buliais. Gautos mišrūnės telyčios vėl poruojamos su limuzinų, šarole arba kitų veislių buliais. Tokiu būdu kiekvienoje kartoje gaunamas heterozės efektas. Nors jis ir mažesnis negu gamybinio kryžminimo atveju, bet kelių veislių mišrūnai pasižymi gerais priesvoriais, racionaliai panaudoja pašarus. Iš jų gaunamos vertingos skerdenos ir kokybiška mėsa, o auginimas būna ekonomiškesnis.

Įvairių autorių bandymais nustatyta, kad, kryžminant pieninių ir pieninių-mėsinių veislių karves su mėsinių veislių buliais, pirmos kartos mišrūnų augimo sparta būna 4–15 proc. didesnė, pašarų sąnaudos priesvorio vienetui 6–17 proc. mažesnės, skerdenos išeiga 2–7 proc., o skerdenos valgomųjų dalių išeiga 1–4 proc. didesnė negu bendraamžių grynaveislių motininės veislės gyvulių. Be to, pagerėja mišrūnų mėsos kokybė.

Veislių deriniai

Kryžminimo efektyvumas priklauso nuo daugelio veiksnių. Heterozės pasireiškimo laipsniui didelės įtakos turi kryžminimui pasirinktų veislių suderinamumas, naudojamų bulių požymių perdavimo palikuonims konservatyvumas ir mišrūnų šėrimo bei laikymo sąlygos. Kai sąlygos mišrūnų genetiniam potencialui realizuoti nepalankios, kryžminimo įtaka kiekybiniams požymiams gali būti nedidelė arba visai jos nebūti. Jeigu veislės kryžminimui parenkamos nevykusiai arba mišrūnai šeriami skurdžiai, jų mėsos produkcijos rodik­liai gali būti blogesni negu grynaveislių.

Vertinant kryžminimui naudotus bulius pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes, buvo išaiškinta keletas bulių, kurių palikuonys mišrūnai skyrėsi tik spalva, o priesvoriai, pašarų sąnaudos, skerdenos ir jų kokybė beveik nesiskyrė arba skyrėsi nežymiai, palyginti su grynaveisliais bendraamžiais. Tokie atvejai būna gyvulių augintojų ir mėsos perdirbėjų nesutarimų priežastis. Augintojas nepatenkintas, kad mišrūno skerdenos išeiga nesiskiria nuo grynaveislio pieninio, o perdirbėjai įrodinėja, kad duomenys yra objektyvūs.

Bulių vertinimo duomenys

Limuzinų veislės buliai pagal penėjimosi ir mėsines savybes buvo įvertinti 2007 m., o šarole – 2008 m. Šarole veislės buliai buvo kryžminti su Lietuvos juodmargėmis, o limuzinų – su Lietuvos žalosiomis karvėmis. Lyginamųjų bulių palikuonių kontrolinis auginimas buvo vykdomas buliukų kontrolinio penėjimo stotyje (bendrovėje „Šilutės veislininkystė“) pagal bulių įvertinimo metodiką. Tos pačios veislės bulių palikuonys stotyje augo vienu metu, buvo šeriami vienodais pašarais ir laikomi vienodomis sąlygomis. Kaip matyti iš lentelėje pateiktų duomenų, tos pačios veislės skirtingų bulių palikuonių mišrūnų mėsinės savybės labai skyrėsi.

Šarole veislės buliaus Tolio palikuonių masė 500 d. amžiaus buvo 60 kg, arba 11,6 proc. didesnė, negu buliaus Uso palikuonių. Tolio palikuonių buvo sunkesnės skerdenos ir 1,9 proc. didesnė skerdenos išeiga, negu Uso palikuonių. Be to, Tolio palikuonių buvo 2 proc. didesnė minkštųjų dalių išeiga iš klubo šlaunies dalies ir švelnesnė mėsa. Limuzinų veislės bulių įtaka palikuonių mišrūnų mėsinėms savybėms irgi buvo ryški. 500 dienų amžiaus masės skirtumas tarp Gerdo ir Imamo palikuonių mišrūnų sudarė 53,4 kg, arba 11,4 proc., skerdenos išeigos – 7,3 proc., minkštųjų dalių išeigos iš klubo šlaunies – 4,3 procento.

Sąlygos geram rezultatui

Kryžminimui naudojami mėsinių veislių buliai turi būti grynaveisliai ir turėti gerai išvystytus nugaros bei užpakalinės kūno dalies raumenis, pasižymėti didele augimo sparta. Pasirenkant stambių gyvulių veislių bulius, reikėtų atsižvelgti į naujagimių veršelių masę, nes masės gimimo metu paveldėjimo laipsnis gana aukštas. Jei kryžminimui parenkama stambių gyvulių veislė, geriau naudoti bulių, kurių palikuonys gimsta smulkesni, spermą. Naudojant kryžminimui bulius tų veislių, kurių gyvuliai yra stambūs, reikėtų atsižvelgti ir į karvių ypatumus. Minėtų veislių bulių spermą tikslingiau naudoti stambesnėms, su gerai išvystytais dubens kaulais karvėms apvaisinti. Smulkesnėms arba su siauru ar smailėjančiu užpakaliu karvėms apvaisinti geriau naudoti tų veislių bulius, kurių palikuonys gimsta smulkesni.

Telyčioms, smulkioms karvėms arba karvėms su siaurais dubens kaulais apvaisinti tinka vidutinio stambumo tipo herefordų, angusų, šorthornų bulių sperma. Reikėtų prisiminti, kad Europoje yra trijų tipų herefordai, kurie skiriasi ne tik pagal biologines savybes, bet ir pagal gimusio veršelio svorį. Škotiško tipo herefordai yra smulkūs, greitai bręsta ir anksti kaupia riebalus. Veršeliai gimsta smulkūs. Dabar jie Europoje nėra populiarūs. Populiariausi vidutinio stambumo tipo herefordai. Jie stambesni, mažiau kaupia riebalų. Gimęs veršelis sveria 34–36 kg. Šalyje gali pasitaikyti ir Kanados selekcijos herefordų bulių spermos. Galvijai yra stambesni už vidutinio tipo gyvulius, kaulingesni. Gimę veršeliai sveria 45–50 kg. Naudoti šio tipo bulių spermą kryžminimui Lietuvoje netikslinga.

Klaidos brangiai kainuoja

Kryžminimo efektyvumas būna didesnis, kada naudojami mėsinių veislių buliai, kurių gyvuliai yra stambūs. Tačiau neatsižvelgus į karvių, su kuriomis jie poruojami, ypatumus, galima vietoje naudos turėti ir nuostolių. Dėl sunkaus veršiavimosi ne tik kyla pavojus netekti veršelių arba karvės, bet ir didėja tikimybė, kad per pirmuosius laktacijos mėnesius sumažės karvių produktyvumas. Atskirų autorių duomenimis, po sunkaus veršiavimosi karvės pieningumas per pirmuosius laktacijos mėnesius būna 7–10 proc., o per visą laktaciją 5–6 proc. mažesnis, palyginti su normaliai apsiveršiavusios karvės produktyvumu.

Kartais klystama dėl belgų žydrųjų veislės bulių galimybės naudoti juos kryžminimui. Jeigu karvės pakankamai stambios, su gerai išvystytais dubens kaulais, apsėklinus jas šios veislės bulių sperma, sunkių veršiavimosi atvejų nebūna daugiau kaip ir veisiant grynuoju veisimu. Tačiau, naudojant šios veislės bulių spermą bet kokių karvių apvaisinimui, tikėtina, kad bus nemažai veršiavimosi problemų. Beje, belgų žydrųjų veislės mišrūnės telyčios skerdžiamos mėsai ir toliau neveisiamos. Apvaisintos mėsinių veislių bulių sperma jos labai sunkiai veršiuosis.

Kitų veislių tinkamumas kryžminti

Sumaniai parinkus karves kryžminimui, galima naudoti visų veislių bulius. Tačiau veislių, kurių gyvuliai smulkūs, bulius kryžminimui galima naudoti tik išimtinais atvejais. Pavyzdžiui, formuojant mėsinių galvijų bandą pieninių galvijų pagrindu, telyčias, pasiekusias didesnį kaip 300 kg svorį, galima sėklinti galovėjų bulių, geriau – turinčių Kanados selekcijos kraujo, sperma. Jų veršeliai gimsta 28–30 kg svorio. Europos galovėjo gimusio veršelio svoris 22–28 kilogramai.

Produktyvių bandų karvės šeriamos subalansuotais, aukštos energinės vertės pašarais. Per užtrūkimo laikotarpį stengiamasi, kad karvės organizme susikauptų pakankamai maisto ir energijos būsimai laktacijai. Laikant tvarte net ir palaidas karves, neigiamų adinamijos pasekmių neįmanoma išvengti. Visa tai turi įtakos gimusio veršelio svoriui ir veršiavimosi procesui. Todėl tokiose bandose kryžminimui gali būti sėkmingai naudojami ir sustambinto tipo angusų, turinčių JAV arba Kanados selekcijos angusų kraujo, arba šorthornų bulių sperma.

Apie aubrakų veislės bulių panaudojimą kryžminimui su pieninėmis veislėmis duomenų Lietuvoje yra nedaug. Stebėjimai rodo, kad nestambių karvių bandoje aubrakų veislės mišrūnų priesvoris buvo beveik 4 proc. didesnis, negu bendraamžių Lietuvos juodmargių. Ūkyje, kur juodmargių banda didelio produktyvumo, karvės buvo stambios, mišrūnų priesvoris buvo 1,5 proc. mažesnis, negu grynaveislių Lietuvos juodmargių. Tačiau abiem atvejais mišrūnų skerdenos išeiga buvo beveik 4 proc. didesnė ir skerdenos įvertintos viena aukštesne raumeningumo klase.

Gyvulių augintojai, pasirinkdami kryžminimui bulių spermą, turi atsižvelgti ne tik į karvės ypatumus bei buliaus veislę, bet ir į buliaus įvertinimo pagal palikuonis duomenis. Siekiant didesnio kryžminimo efektyvumo, geriau naudoti pagal palikuonis įvertintų bulių spermą.