Žemės ūkio darbai yra sezoniniai, laikini, reikalaujantys atlikti darbą per tam tikrą laikotarpį. Darbas gali trukti tik 2–3 valandas, ne visą darbo dieną, arba, leidus administracijai, t. y. darbdaviui, darbuotojai gali ilsėtis net ir darbo dieną. Kyla klausimas, kaip bus suteikiamos ir apmokamos atostogos, ar jos bus trumpesnės?

Darbo kodekso (DK) 143 str. 2 d. 2 punktas numato, kad į darbo laikotarpį neįskaitomas tas laikas, kai administ­racija, darbuotojo prašymu, leidžia jam tam tikrą laiką nebūti darbe, nemokant už tą laiką darbo užmokesčio. Šis nedirbtas laikas neturėtų būti įskaitomas į darbo stažą, už kurį suteikiamos kasmetinės atostogos. Pavyzdžiui, darbuotojas per 12 mėnesių turėjo 22 tokias laisvas dienas, o tai sudaro vieno mėnesio darbo dienas. Tokiu atveju jam atostogų priklauso tik 26 kalendorinės dienos (už 12 mėnesių atostogautų 28 kalendorines dienas): 12 mėn.-1 mėn.=11 mėn. Tuomet 28 kalendorines dienas dalijame iš 12, dauginame iš 11 ir gauname 25,66 kalendorines atostogų dienas (už vieną darbo mėnesį priklauso 2,33 atostogų dienos).

Darbo kodeksas neleidžia darbdavio valia suteikti nemokamų atostogų. Nemokamos atostogos darbuotojams suteikiamos tik jų pačių prašymu, esant tam tikroms aplinkybėms. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skyriaus vedėjo Algirdo Bartkevičiaus, sunkmečio sąlygomis, kai trūksta darbo, sprendžiant laikinas ekonomines problemas, šią problemą būtų galima išspręsti šalių (darbuotojo ir darbdavio) tarpusavio susitarimu trumpint darbo laiką, dirbant ne visą darbo dieną ar ne visą darbo savaitę (Apskaitos, audito ir mokesčių aktualijos Nr.37). Toks susitarimas leistų atostogas suteikti nemažinant kalendorinių dienų. Apskaičiuojant atostogų vidurkį, dirbtų valandų vidutinį darbo dienos ar valandos darbo užmokestį dauginti iš darbo dienų ar valandų, esančių atostogų laikotarpiu pagal darbuotojo darbo grafiką, skaičiaus.

***
Darbo kodekso 143 straipsnis

Darbo laiko struktūra

1. Į darbo laiką įeina:

• faktiškai dirbtas laikas, budėjimas darbe ir namuose;
• tarnybinės komandiruotės, tarnybinės kelionės į kitą vietovę laikas;
• laikas, reikalingas darbo vietai, darbo įrankiams, saugos priemonėms ­paruošti ir sutvarkyti;
• pertraukos darbe, pagal norminius teisės aktus įskaitomos į darbo laiką;
• privalomų medicininių apžiūrų laikas;
• stažuotė, kvalifikacijos kėlimas ­darbovietėje ar mokymo centruose;
• nušalinimo nuo darbo laikas, jeigu nušalintas darbuotojas privalo laikytis nustatytos darbovietėje tvarkos;
• prastovos laikas;
• kiti norminių teisės aktų nustatyti laikotarpiai.

2. Į darbo laiką neįeina:

• pravaikšta;
• neatvykimas į darbą administracijos leidimu;
• valstybinių, visuomeninių ar piliečio pareigų atlikimas, karinė tarnyba ­arba mokomosios karinės pratybos;
• nedarbingumo laikas;
• pertraukos pailsėti ir pavalgyti, kasdieninis (tarp pamainų), kassavaitinis poilsis, šventės, atostogos;
• kiti norminių teisės aktų nustatyti ­laikotarpiai.