Veiklos įvairinimas padeda sumažinti ūkininkavimo riziką, susijusią su žemės ūkio produktų kainų svyravimu, gamtinių veiksnių įtaką ūkio veiklos rezultatams, gerina užimtumą, didina pajamas, padeda nedideliems ūkiams išlikti rinkoje.

Ūkininkui imantis veiklos įvairinimo didelės įtakos turi asmeniniai gebėjimai, noras, pasiryžimas, entuziazmas bei turimi ištekliai. Pasirinkimas taip pat priklauso nuo ūkininko ir jo šeimos narių išsilavinimo, kvalifikacijos, darbinės patirties ir, labiausiai, nuo darbo pasiūlos darbo rinkoje.

Didžioji dauguma veiklą įvairinančių ūkininkų (įskaitant ir tuos, kurie žemės ūkio produkciją gamina tik savo (ūkio) reikmėms ar tik dalį jos parduoda) ūkininkavimą derina su ūkininkaujančių asmenų ir/ar ūkio narių samdomu darbu. Kiti greta tradicinio ūkininkavimo plėtoja naujas giminingas veiklas, pavyzdžiui, augina netradicinius augalus (vaistinius, prieskoninius, dekoratyvinius, gėles, grybus, žilvičius ir kt.) ir gyvūnus (stručius, putpeles, vynuogines sraiges, sliekus, dėles, sportinius žirgus, kailinius žvėrelius, elnius, danielius ir kt.), verčiasi ekologiniu žemės ūkiu, teikia agroserviso paslaugas (žemės dirbimo, derliaus nuėmimo, pašarų ruošos ir kt.), taip pat imasi negiminingos veiklos: kaimo turizmo, amatų, miško verslų (miško ruošos paslaugų, medienos apdorojimo ir jos dirbinių gamyba, poilsio miške ir medžioklės organizavimo) bei kt.

Ūkio veiklos įvairinimą skatinančių ir trukdančių veiksnių reikia ieškoti ne tik išorėje, bet analizuoti ir ūkių galimybes bei ūkininkų gebėjimus. Tai rodo apklausos rezultatai (tyrimo metu apklausti 228 ūkininkai iš įvairių regionų).

Daugiau kaip 80 proc. apklaustųjų mano, kad jiems pakanka turimų žinių apie ūkyje pradėtą naują verslą. Jie palankiai vertinta ir kitų ūkio narių žinias bei gebėjimus. Geriau save vertina žemesnį išsilavinimą turintys ūkininkai, o turintieji aukštąjį išsilavinimą yra labiau savikritiški ir teigia, kad jiems trūksta vienos ar kitos srities žinių. Labiau žinių stokoja vystantys veiklas, nesusijusias su tradiciniu ūkininkavimu – kaimo turizmą, miško verslus ir kt. Apklausti ūkininkai labiausiai stokojo žinių apie ūkyje gaminamų produktų bei teikiamų paslaugų rinkas, pardavimo būdus. Pagrindine priežastimi, trukdančia imtis papildomo verslo, ūkininkai nurodo nuosavų lėšų stoką.

Imantis naujo verslo vien asmeninės iniciatyvos neužtenka, reikia ne tik išteklių ir gebėjimų, bet ir palankios išorinės verslo aplinkos. Apklaustieji ūkininkai vertino finansinės, teisinės administracinės, ekonominės aplinkos, infrastruktūros, rinkos, bendradarbiavimo sąlygas, skatinančias, trukdančias arba sukuriančias nepakankamai paskatų ūkio veiklai įvairinti.

Rinkos sąlygos

Įvairinti ūkio veiklą skatina besikeičianti vartojimo kultūra ir augantys naujų produktų, paslaugų poreikiai, tačiau konkuruodami rinkoje ūkininkai pralaimi miesto ar užsienio šalių verslininkams. Veiklos plėtojimą riboja maža vietinė rinka, kadangi didžioji dalis ūkininkų ūkiuose kuriamų produktų ar siūlomų paslaugų yra skirti būtent jai. Daugeliui ūkiuose pagaminamų produktų (amatų gaminiams, vaistiniams ir prieskoniniams augalams ir kt.) nėra sukurta nacionalinių, regioninių rinkodaros priemonių. Pavienės rinkodaros priemonės yra labai brangios, o kurti bendras riboja tai, kad daugelis tą pačią veiklą vystančių ūkininkų yra išsibarstę po visą šalį. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad plėtoti naują veiklą ūkyje trukdo pačių ūkininkų menki gebėjimai dirbti rinkos sąlygomis, nepakankamas rinkos veiksnių įvertinimas dar prieš priimant sprendimus dėl ūkio veiklos įvairinimo.

Finansinė parama

Nors ūkių veiklai įvairinti numatyta ženkli finansinė parama, tačiau veiklos įvairinimas vyksta vangiai. Visų pirma, finansinę paramą iki šiol buvo numatyta skirti toms ūkio veiklos sritims, kurios reikalauja daugiausia investicijų (kaimo turizmui, akvakultūrai, žemės ūkio paslaugų teikimui, miško verslams ir kt.), tačiau esant ribotiems ūkininkų finansiniams ištekliams, paramą pradedant mokėti projekto įgyvendinimo eigoje, realiai finansine parama gali pasinaudoti labai nedidelė dalis ūkininkų. Nepalankiausiai galimybes pasinaudoti parama vertina mažų (iki 20 ha) ūkių savininkai, kurie praktiškai negali iš tradicinio ūkininkavimo sukaupti reikiamų nuosavų lėšų. Parama prieinamesnė dideliems ūkiams, taip pat miesto verslininkams, nes pagal galiojančius teisės aktus, įregistruoti ūkininko ūkį gali visi pageidaujantys. Daugiausia kaimo turizmu užsiėmė su ūkininkavimu nieko bendro neturintys miesto ar kaimo verslininkai.

Esant nepakankamoms galimybėms verslo vystymui naudoti nuosavas ir paramos lėšas, ieškoma galimybių jų skolintis. Tačiau 68,5 proc. apklaustų ūkininkų kredito gavimo sąlygas vertina nepalankiai, susiedami tai su užstato problemomis, nenoru būti skolingiems ir panašiai. Bankai ūkininkams skolina labai atsargiai. Šie aspektai rodo, kad parama netampa sisteminiu ir veiksmingu ūkininkų ūkių veiklos įvairinimo įgyvendinimo instrumentu, nes nėra numatytų ar sukurtų mechanizmų išnaudoti stipriąsias puses, skatinti regioninę specializaciją.

Infrastruktūra

Verslo plėtojimo sėkmė ir efektyvumas didžia dalimi priklauso nuo darbo išteklių kokybės. Pagrindinės priemonės, didinančios ūkininkų gebėjimus, yra konsultacijos, kvalifikacijos kėlimas, gerosios patirties sklaida, specializuoti kursai. Apie 79 proc. respondentų konsultacijų prieinamumą verslo vystymo klausimais, o 76 proc. – galimybes mokytis ar kelti kvalifikaciją vertino palankiai. Galimybės susipažinti su gerosios praktikos pavyzdžiais taip pat vertintinos kaip ūkio veiklos įvairinimo paskata. Apie 50 proc. apklaustųjų tokias galimybes vertina palankiai, nepalankiau apie jas atsiliepia vyresnio amžiaus (50–59 ir 60 m. ir vyresni) ir žemesnį (pagrindinį arba vidurinį) išsilavinimą turintys respondentai. Tai sietina ne tik su mažesniu imlumu informacijai, didesniu konservatyvumu, bet ir su menkesnėmis vyresnio amžiaus ūkininkų mobilumo galimybėmis.

Apklausti ūkininkai teigė, kad stokoja informacijos apie Lietuvos ir užsienio rinkas bei moksliškai pagrįstų rekomendacijų apie ūkio veiklos įvairinimą (kokius optimalius veiklų derinius parinkti, kaip racionaliau paskirstyti turimus išteklius, kokios naujos veiklos yra perspektyvios ir pan.). 79,5 proc. respondentų, plėtojančių kaimo turizmą, 63,4 proc. – netradicinį žemės ūkį, 55,6 proc. – miško verslus, 33,3 proc. – amatus, 45 proc. – kitą veiklą, teigė, jog pasigendama mokslinių rekomendacijų. Labiau mokslininkų rekomendacijų pasigenda turintys aukštąjį išsilavinimą bei trumpesnį laiką ūkio veiklą įvairinantys ūkininkai. Nepalankiai galimybę gauti informaciją apie rinkas vertina ūkininkai, plėtojantys tiek giminingas, tiek negiminingas tradiciniam žemės ūkiui veiklas: apie 70 proc. vystančių ekologinį, 70,3 proc. – netradicinį žemės ūkį, 67,8 proc. – amatus, 51,9 proc. – miško verslus, 47,5 proc. – kitą veiklą.

Mokymo ir konsultavimo institucijų tinklas tik iš dalies vertintinas kaip ūkio veiklos įvairinimo paskata, nes nėra sukurtų efektyvių žinių, informacijos sklaidos mechanizmų. Kita vertus, nemaža dalis ūkininkų negeba įvertinti ir pasinaudoti žiniomis dėl gebėjimų stokos, savo kvalifikacijos ir gebėjimų pervertinimo, per silpno bendradarbiavimo su kitais veiklą įvairinančiais ūkininkais.

Daugelio naujų veiklų vystymui ženk–lios įtakos turi kaimo socialinės infrastruktūros išvystymo lygis. Nors jos tinklas šalyje išplėtotas palyginti neblogai, tačiau yra prastos būklės: bloga vietinių kelių būklė ir priežiūra (didelę dalį vietinio susisiekimo maršrutų sudaro labai prastos kokybės žvyrkeliai, ypač miškingose vietovėse; neišvystyta pakelių infrastruktūra, eismo reguliavimo prietaisų stoka; didelis skaičius savavališkų (nekontroliuojamų) sąvartynų, buvusių kolūkių ūkinių pastatų liekanos. Visa tai darko kraštovaizdį bei mažina kaimo vietovių patrauklumą, kai kurių veiklų vystymo galimybes.

Kooperacija

Nors didelė dalis respondentų (86 proc.) būtinybę kooperuotis vertino palankiai, tačiau beveik 60 proc. menkai išvystytą kooperaciją išskyrė kaip neturintį paskatų veiklai kaime įvairinti veiksnį. Tokia respondentų nuomonė parodė elementarių kooperacijos žinių stoką, visišką šios svarbios bendradarbiavimo krypties neįvertinimą, ignoravimą. Menka ūkininkų kooperacija – tai viena iš strateginių prob-lemų, kurias lemia nepakankama vadybinė kompetencija, vyraujančios neigiamos nuostatos dėl kooperacijos. Viena iš lėto kooperavimosi priežasčių – silpnos asocia-cijos. Kooperavimosi galimybes riboja ir tai, kad beveik nėra išvystytos regioninės specializacijos (išskyrus kaimo turizmo atvejį, kur galima įžvelgti tam tikrų regio-ninės specializacijos bruožų). Labai išsibarstę veiklą įvairinančių ūkininkų ūkiai šalyje mažina kooperacijos galimybes, kuriant bendrą infrastruktūrą, įgyvendinant bendrus projektus, dalyvaujant mokslo bei rinkodaros tyrimuose, keičiantis informacija, konsultuojantis ir panašiai.

Teisinė, administracinė aplinka

Pagrindinius verslo aplinkos palankumo indikatorius, kaip antai verslo liudijimo įsigijimas, darbuotojų įdarbinimo sąlygas, mokesčių administravimo procedūras ir pan., 66,8 proc. apklaustųjų vertino nepalankiai, pagrįstai kritikuodami biurokratiją valstybinėse institucijose. Kiekvienai ūkio veiklos įvairinimo formai yra būdinga tam tikra specifika ir administracinėms procedūroms sugaištama skirtingai laiko, dėl to respondentai, priklausomai nuo amžiaus, išsilavinimo, įvairinimo formos, skirtingai vertino šį veiksnį. Nepalankiausiai procedūras valstybinėse institucijose vertino vyresni (50–59 metų – 71,1 proc., 60 metų ir vyresni – 63 proc.) bei turintys žemesnį išsilavinimą respondentai (pagrindinį, pagrindinį profesinį – 88,9 proc., vidurinį, vidurinį profesinį – 73,8 proc.). Šiuos trukdžius kritikavo ir plėtojantieji ekologinį žemės ūkį (70,8 proc.), miško verslus (71,5 proc.) ir kaimo turizmą (73,3 proc.).

Teisinė bazė dar nėra nusistovėjusi. Tebelieka problema ir nepakankamas dalies ūkininkų kompiuterinis raštingumas, ir informacijos sklaidos vangumas. Pastaruoju atveju su mažesnėmis problemomis susiduria plėtojantieji kaimo turizmą ar ekologinį žemės ūkį, nes šios krypties ūkininkai dažniau buriasi į asociacijas taip užtikrindami svarbios informacijos (taip pat ir teisinės) sklaidą savo nariams.