Žemės ūkio veikla neišvengiamai turi poveikį supančiai aplinkai. Labai svarbu, kad šis poveikis būtų minimalus. Daug dėmesio ir lėšų buvo skirta gyvulininkystės objektų aplinkos taršai sumažinti. Dabar taršą vertinantis žvilgsnis nukreiptas į žemės ūkio technikos kiemus.

Šalies ūkiuose 2008–2009 metais buvo atlikti tyrimai, siekiant nustatyti vidutinį technikos kiemų paviršinių ir technikos plovyklų nuotekų bei plovyk­lų nuosėdinio dumblo užterštumo lygį ir gaunamą jų kiekį

Taršos lygis

Tyrimo metu nustatyta, kad 3 000 ha dirbantys ūkiai technikai plauti vidutiniškai per parą sunaudoja 1,3–1,6 m3 vandens ir sukaupia tiek pat nuotekų.

Technikos plovyklų dumblo nusėsdinimo rezervuaruose kasmet susikaupia nuo 6 iki 16 m3 naftos produktais užteršto dumb­lo kiekvienam 1 000 ha dirbamos žemės.

Tiriant žemės ūkio technikos kiemų paviršinių nuotekų užterštumą, nustatyta, kad jų užterštumas pagal biologinį deguonies sunaudojimo BDS7 rodiklį buvo 26 mg O2/l (atitinkamai BDS5 – 22,6 mg O2/ l), skendinčių medžiagų rasta 108 mg/l, o naftos produktų – tik 0,39 mg/l. Gana mažą technikos kiemų paviršinių nuotekų užterštumą lemia moderniomis mašinomis atnaujintas ūkių technikos parkas. Vien tik paviršinių nuotekų norminis užterštumas naftos produktais, palyginti su sovietmečiu, sumažėjo 19 ir daugiau kartų.

Pagal paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimus, technikos kiemų paviršinėse nuotekose, išleidžiamose į aplinką, yra viršijamas tik skendinčių medžiagų kiekis. Vietoj norminio 30 yra 108 mg/l. Kaip valyti šias nuotekas, tariamasi su Aplinkos ministerija, kuri šiuo metu peržiūri Paviršinių nuotekų tvarkymo reg­lamentą. Norima, kad neurbanizuotose teritorijose esantiems technikos kiemams būtų leidžiama paviršines nuotekas išsklaidyti aplinkoje (žaliuosiuose plotuose). Ten nusėstų skendinčių medžiagų perteklius ir paviršinės nuotekos apsivalytų. Kitu atveju, paviršines nuotekas išleidžiant koncentruotai, jas reikėtų leisti per tvenkinius – nusėsdintuvus.

Tiriant žemės ūkio technikos plovyklų vidutinį nuotekų užterštumą, nustatyta, kad jų užterštumas pagal biologinį deguonies sunaudojimo BDS7 rodiklį buvo 136 mg O2/l (atitinkamai BDS5 – 118,3 mg O2/ l), skendinčių medžiagų rasta – 145 mg/l, o naftos produktų – vos 1,27 mg/l. Šiuo atveju irgi būdingas gana mažas nuotekų užterštumas naftos produktais, kuris, palyginti su kolūkių laikais, sumažėjo 59 ir daugiau kartų. Tai irgi technikos parko atnaujinimo rezultatas.

Mažinimo būdai ir kaina

Pagal nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimus, prieš išleidžiant į aplinką, nuotekas būtina apvalyti, kad biologinio deguonies sunaudojimo BDS7 rodiklis sumažėtų iki 29 mg O2/l, o naftos produktų – iki 1,0 mg/l.

Technikos plovyklų nuosėdinio dumb­lo užterštumas naftos produktais nėra didelis (vidutiniškai 13,8 g/kg.s.g.), tačiau dėl užterštumo pobūdžio plovyklų dumblas priskiriamas pavojingoms medžiagoms ir pagal „Grunto užteršimo naftos produktais valymo bei taršos apribojimo reikalavimus“ LAND 9-2002 nuo naftos produktų turi būti valomas, kad užterštumo rodiklis būtų ne didesnis kaip 4,5 g/kg.s.g. Toks gruntas gali būti naudojamas tik sąvartynų rekultivacijai, tačiau tai daryti 2013 m. irgi gali būti uždrausta.

Nafta užterštą plovyklų dumblą ir gruntą šalyje turi teisę valyti šios įmonės: UAB „Toksika“ Šiaulių filiale, Auštrakių k.; VĮ „Grunto valymo technologijos“ Klaipėdos r., Kiškėnų k. ir Jonavos r., Daigučių k.; UAB „Biocentras“ Vilniuje, Gariūnuose.

Nafta užteršto dumblo valymas kainuoja: specialus transportas dumblui pervežti vidutiniškai atsieina, jei atstumas iki 100 km – 120–200 Lt/val., virš 100 km – 2,5–6,0 Lt/km; grunto-dumblo valymas nuo naftos produktų įmonėse – vidutiniškai 225,5–380 Lt/t. Taigi jei ūkyje vidutiniškai nuo 1 000 ha dirbamos žemės plovykloje susikaupia 6 m3, arba 9 t dumblo, jo išvežimas ir valymas kainuotų apie 3 000 litų.

Išlaidų taupymas

Didėjantis Aplinkos ministerijos dėmesys technikos kiemų nuotekų ir plovyklų dumblo valymui verčia susirūpinti racio­naliu jų tvarkymu pagal reglamentuose keliamus reikalavimus. Sprendžiant šiuos klausimus, pirmiausia būtina sumažinti plovimui sunaudojamo vandens ir plovyk­lose gaunamo nuosėdinio dumblo kiekį. Tai galima padaryti ūkio jėgomis.

Plovimui sunaudojamo vandens kiekis sėkmingai mažinamas plovyklose jau šiuo metu, techniką plaunant specialios konstrukcijos aukšto spaudimo vandens siurb­liais. Dar daugiau būtų galima vandens sutaupyti, jei plovyklose būtų įdiegta naudojamo vandens apytakos sistema.

Naudojamo vandens apytakos su visiška regeneracija sistema žemės ūkyje yra pernelyg brangi. Pavyzdžiui, vien tik vandens regeneravimo įrenginio metinės eksploatacijos išlaidos siekia 10–12 tūkst. Lt, todėl turėtų būti ištirta supaprastinta, su daliniu vandens valymu, plovyklos schema, pritaikyta žemės ūkio poreikiams, naudojant ją ir sezoniškai, ir ištisus metus.

Nemažai vandens galima sutaupyti valant techniką aikštelėje sausuoju būdu, o plaunant tik atskirus mašinų mazgus ir būtinas plauti vietas. Toks technikos priežiūros būdas turi privalumų – jos eksploatacijos laikas būna ilgesnis, ypač tų mašinų, kurių konstrukcijoje yra daug plonasienio metalo.

Plovyklų nuosėdinio dumblo kiekį taip pat galima sumažinti, valant techniką sausuoju būdu aikštelėje, prieš dumblo nusėsdinimo rezervuarą, ir neužterštą nafta dumblą sustumiant į rietuvę aikštelės šone. Dar mažiau nuosėdinio dumblo liktų, jei technika būtų plaunama aikštelėje prieš dumblo nusėsdinimo rezervuarą, o po plovimo aikštelėje likęs sąlyginai švarus dumblas būtų sustumiamas taip pat į rietuvę aikštelės šone.

Kitus klausimus, susijusius su ­plovyklų nuotekų ir nuosėdinio dumblo valymu, ūkiai savo jėgomis spręsti nepajėgūs, nes šioje srityje turi būti atlikti reikalingi tyrimai, kurie svarbūs šalies mastu.

Norint išspręsti aplinkos užterštumo problemas, būtina ištirti plovimo nuotekų savaiminio apsivalymo galimybę uždaruose tvenkiniuose (kaip pigiausią variantą) ir įteisinti šį būdą, be to, turi būti ištirta minėta supaprastinta su daliniu vandens valymu apytakinės plovyklos schema, pritaikyta žemės ūkio poreikiams. Būtina ištirti galimybę nafta užterštą plovyklų dumblą valyti ūkiuose ir gauti tam Aplinkos ministerijos leidimą.

Atlikus šiuos tyrimus ir parengus reikalingus technikos plovyklų bei dumblo valymo aikštelių projektus, būtų užbaigta žemės ūkio technikos kiemų paruošimo aplinkos atžvilgiu saugiam eksploatavimui programa.

• Plovyklos nuotekos nukreipiamos per naftos produktų skirtuvą į nuotekų biologinio valymo įrenginius.
• Plovyklos nuotekos kaupiamos tvenkinyje (uždaroje sistemoje) ir jų perteklius periodiškai išvežamas į biologinio valymo įrenginius arba jos ten pačios apsivalo, procese dalyvaujant aukštesniesiems augalams. Jų perteklius dingsta dėl infiltracijos į gruntą ar išgaruoja. Šis plovimo nuotekų valymo būdas dar turi būti geriau ištirtas.