23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2009/11
Integruotas vaisių auginimas – galimybė išlikti rinkoje
  • Dr. Darius KVIKLYS,LSDI
  • Mano ūkis

Integruoto vaisių auginimo ištakos – 1950-ieji, kada Vakarų Europoje pradėtos kurti integruotos augalų apsaugos technologijos. Versliniuose soduose sparčiau jos plito praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje. 1995 m. jau pusė Europos verslinių sodų įgyvendino integruoto auginimo technologijas. Šiuo metu 70–90 proc. sodų Nyderlanduose, Belgijoje ir ypač Šveicarijoje prižiūrimi integruotai.

Sparčiai įdiegti naujas technologijas skatino vartotojų susidomėjimas saugesne produkcija, vyriausybių rūpestis aplinkosauga bei su tuo susijusi finansinė parama. Ir sodininkai, ir mokslininkai suprato, kad ekologinis vaisių auginimas ne išeitis – ekologiški vaisiai greičiausiai liks tik nišinė produkcija dėl savo aukštos savikainos, sunkiai įgyvendinamų vaisių kokybės reikalavimų, vartotojų nenoro mokėti brangiau negu už tradiciniu būdu išaugintus vaisius.

Įprastinis „chemizuotas“ vaisių auginimas taip pat nebeturėjo ateities dėl vis stiprėjančių žaliųjų idėjų. Integruotas vaisių auginimas – tai lyg tarpinė grandis tarp intensyvios ir ekologinės sodininkystės. Versliniuose soduose įdiegus dalį ekologinio auginimo elementų, griežčiau kontroliuojant pesticidų panaudojimą, deklaruojant aplinkai (dirvai, gruntiniams vandenims, naudingiems vabzdžiams) saugių technologijų taikymą, juose išaugintą produkciją galima puikiai išreklamuoti ir laimėti konkurencinėje kovoje ir su įvežtiniais vaisiais, ir su perprodukcija Europos šalyse.

Augalų apsauga integruotose technologijose užima bene svarbiausią vietą, o jos tikslas – iki būtino minimumo apriboti cheminių apsaugos priemonių taikymą, kur įmanoma jas pakeičiant biologinėmis priemonėmis, panaudojant natūralius kenksmingų organizmų priešus, feromonines gaudykles, sudarant tinkamas sąlygas natūraliems antagonistams veistis. Pagrindinė taisyklė – purkšti tik tada, kada reikia, atsižvelgiant į ekonominį žalingumo slenkstį.

Įvairiomis agrotechninėmis priemonėmis, kaip antai – parenkant neužmirkstančias dirvas, vietą be žemumų ir lomų, auginant atsparias ligoms veisles ir poskiepius, tinkamai formuojant gerai apšviestą ir prapučiamą vaismedžių vainiką, optimizuojant augalų mitybą, – sudaromos kuo palankesnės sąlygos augalams vešliai augti ir natūraliai būti atsparesniems.

Tarptautinės biologinės apsaugos organizacijos (IOBC) sukurtos taisyklės (tiksliau – rekomendacijos) apima visus vaisių auginimo ir gamybos proceso aspektus: dirvos ir auginimo sąlygas, veisles ir poskiepius, sodų sistemas, sodų formavimą, mitybą, drėkinimą, užuomazgų retinimą, skynimo laiką, augalų apsaugą.

Skirtingose šalyse – skirtingi akcentai

Nors taisyklės yra, tačiau jos nėra privalomos, todėl kiekviena šalis gali laisvai jas interpretuoti ir nuspręsti, kokiu lygiu laikytis tarptautinių rekomendacijų: ar apsiriboti tik integruota apsauga nuo ligų ir kenkėjų, ar pridėti ir kitus vietos augintojams ir visuomenei svarbius aspektus. Nyderlanduose akcentuojama vandens telkinių ir gruntinių vandenų apsauga, Austrijoje – sodų apsauga nuo krušos priedangomis, Kanadoje – bičių apsauga.

Draudžiamų integruotoje gamyboje pesticidų sąrašas taip pat skiriasi. Nyderlandai apribojo vario preparatų naudojimą, Pietų Tirolis – piretroidus, nors patys efektyviausi, bet ypač kenksmingi aplinkai fosfoorganiniai insekticidai kai kuriose šalyse dar leidžiami. Naujoji Zelandija uždraudė dirvinių herbicidų naudojimą ir dirvos dezinfekciją, nors daugelyje šalių juos vartoti galima. Papildomai Naujojoje Zelandijoje bei Kanadoje akcentuojamas purkštuvų panaudojimas ir purškimo kokybė.

Integruotos vaisių auginimo technologijos daugelyje šalių neatsiejamos nuo tikslaus kenksmingų organizmų plitimo prognozavimo. Meteorologinių stotelių-prognozatorių centralizuoti tinklai veikia Austrijoje, Vengrijoje, Pietų Tirolyje ir kituose regionuose ar šalyse. Konsultavimo tarnybos ar mokslinės įstaigos yra atsakingos už ligų ir kenkėjų monitoringą, meteorologinių stotelių duomenų interpretavimą ir būtinos informacijos sodininkams pateikimą.

Toks tinklas jau pradėtas kurti Lietuvoje ir, reikia tikėtis, bus plečiamas. Šiuo metu Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės augalų apsaugos laboratorijos mokslininkai gauna ir analizuoja informaciją bei pataria pagrindiniams šalies versliniams sodams – bendrovėms „Aukštikalnių sodai“, „Ažuožerių sodai“, „Dembavos medelynas“, „Naradava“, „Luksnėnų sodai“.

Prisitaikyti prie rinkos reikalavimų

Integruoto vaisių auginimo pradžia buvo Europoje, tačiau ir kitos pasaulio šalys pritaikė šias idėjas savo sąlygoms. Priežastis paprasta – Europos vaisių rinka yra bene svarbiausia, todėl norint eksportuoti į ją, būtina keistis ir prisitaikyti prie naujų reikalavimų. Rekordiškai greitai iš intensyvaus vaisių auginimo į integruotą perėjo Naujosios Zelandijos augintojai. Supratę, kad į ES rinką įprastai išaugintų vaisių įvežimas greitu laiku gali būti apribotas, jie per penkerius metus pasiekė, kad 90 proc. sodų būtų taikoma integruota technologija. Dar daugiau, dabartinis Naujosios Zelandijos augintojų siekis (jį lydi didelė reklaminė kampanija) yra „Obuoliai be pesticidų likučių“.

Sparčiai technologijos yra keičiamos Pietų Afrikos Respublikoje, Brazilijoje, Argentinoje. JAV integruoto auginimo idėjos dar nėra populiarios (mat jiems ES rinka nelabai svarbi), nors pagrindinės obuolių auginimo valstijos Vašingtonas ir Niujorkas bei kelios kitos prieš kelerius metus patvirtino integruoto auginimo rekomendacijas. Tačiau iki šiol jų sodininkai nenori griežtesnių sąlygų, privalomų žurnalų, stebėjimo užrašų ir dar vienos papildomos kontrolės – sertifikavimo institucijos.

Nors integruotą vaisių auginimą galima traktuoti kaip rinkodaros priemonę, skatinančią vaisių ir uogų suvartojimą ir tuo pačiu pelną augintojams, tačiau šios sistemos įdiegimas ir palaikymas reikalauja didesnių sąnaudų, palyginti su įprastinėmis intensyviomis technologijomis. Gal todėl daugelyje šalių integruotas vaisių auginimas vienaip ar kitaip yra remiamas. Čekija, Slovakija, Latvija skatina augintojus išmokomis už sodų plotą. Belgijos sodininkai pereinamuoju 5 metų laikotarpiu taip pat remiami išmokomis. Austrijos, Štyrijos regiono, Pietų Tirolio krašto valdžia išlaiko konsultavimo tink­lą, todėl vaisių augintojams, kurie ­pasirinko integruotą technologiją, teikiamos nemokomos konsultacijos visais auginimo bei augalų apsaugos klausimais. Latvijoje parengti reikalavimai integruotiems sodams ir taikoma parama.

Teisinė bazė sukurta

Lietuvoje 2007–2008 m. sukurta teisinė bazė pereiti į integruotą vaisių ir uogų auginimą. Tiesa, integruotas auginimas Lietuvoje įvardintas kaip išskirtinės kokybės produkcijos auginimas. Tam  LR žemės ūkio ministras patvirtino pagrindinius įsakymus: „Dėl išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų“, „Dėl leidimo sertifikuoti išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktus suteikimo taisyklių patvirtinimo“, „Dėl išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų specifikacijų“, „Dėl leidimo sertifikuoti išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktus suteikimo VšĮ „Ekoagros“. Jau dabar vaisių augintojai gali pasinaudoti parama pagal priemonę „Dalyvavimas maisto kokybės schemose“, kurioje numatyta pagalbos suma vienai valdai siekia 10 358 Lt per metus. Šias lėšas galima naudoti sertifikavimo ir kontrolės bei įsitraukimo į maisto kokybės schemą išlaidoms kompensuoti.

Šiuo metu dar viena programa – „Išskirtinės kokybės vaisių, daržovių ir uogų augintojų paramos programa“ – pateikta notifikavimui Briuselyje. Pagal šią programą sodininkams, auginantiems integruotą arba išskirtinės kokybės produkciją, numatyta 379 EUR/ha (1 308 Lt/ha) išmoka.

***
Dar prieš kelerius metus į „žaliąsias“ iniciatyvas buvo žvelgiama šiek tiek skeptiškai ir ironiškai, tačiau jų mastas plečiasi ir įgauna vis naujų formų: CO2 emisijos mažinimas vaisių gamybos ir laikymo procese; „maisto mylių“ sąvoka, įvertinanti transporto sąnaudas ir atmosferos užteršimą pervežant produkciją tolimais atstumais; studijos, kada padaroma mažiau žalos gamtai – ar importuojant iš Pietų pusrutulio šviežius vaisius, ar saugant visą sezoną vietoje išaugintus? Visos šios iniciatyvos ir judėjimai turi įtakos visuomenei – tiek vartotojams, tiek prekybininkams, gal todėl perėjimas prie integruoto vaisių auginimo yra neišvengiamas.