Tikėtina, kad Lietuvoje bulvininkystė išliks į vietinę rinką orientuota žemės ūkio šaka. Iš Europos Sąjungos gaunamos išmokos bulvių augintojams ir dotacijos perdirbėjams skatins ekologiškų bulvių auginimą – ateityje numatoma kasmet išauginti per 100 tūkstančių tonų ekologiškų bulvių.

Plečiantis ekologiniam ūkininkavimui, atsiranda vis daugiau naujų reikalavimų bei problemų. Pirmiausia – ekologiškos sėklos įsigijimas. Ekologiniame ūkyje turėtų būti naudojama tik ekologiškai išauginta sėkla ir visais atvejais ekologinių ūkių šeimininkai sėklos įsigijimo dokumentą privalo pateikti sertifikuojančiai įstaigai. Tačiau ekologiškų sertifikuotų bulvių išauginimas yra labai problemiškas. Praktiškai, pagal galiojančius sėklininkystės reikalavimus, išauginti elitinių sertifikuotų ekologiškų bulvių yra neįmanoma. Lietuvos gamtinės sąlygos lemia tai, kad mūsų šalyje labai išplitę amarai, kurie yra pagrindiniai virusų pernešėjai.

Reikėtų atskirų reikalavimų

Nedidelės virusų koncentracijos augaluose neatneša didesnės žalos, jos yra toleruojamos bulvės augalo augimo ir vystymosi metu. Virusų daroma žala Lietuvoje yra per daug sureikšminta, o sėklinių bulvių minimalūs reikalavimai yra per griežti. Norint, kad Lietuvoje būtų auginama daugiau sėklinių bulvių, šiuos reikalavimus reikėtų keisti. Auginti ekologiškas sėklines bulves reikėtų pagal atskirus reikalavimus. Virusiniai pažeidimai turėtų būti nustatomi ne laboratorijoje, o vizualiai, bulvių pasėlių aprobavimo metu.

Augalų veislės savo genetines savybes išlaiko daugelį kartų, tačiau pamažu blogėja ūkinės bei biologinės savybės. Kintant agrotechninėms sąlygoms ir ūkininkavimo būdams, reikia tobulesnių veislių. Mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad daugiau negu 20 proc. derliaus priklauso nuo sėklos kokybės. Kokybiškos sėklos reikšmė ekologinėje žemdirbystėje kur kas didesnė negu intensyvioje, nes ekologiniuose ūkiuose silp­nesnė augalų apsaugos grandis.

Ekologiniuose ūkiuose daugelio įprastinių cheminių priemonių nuo ligų ir kenkėjų naudoti negalima. Kenkėjų ir ligų gausumas, maisto elementų stoka – dažnos problemos ekologiškai auginant bulves, lemiančios prastą sėklą. Ekologiškų bulvių augintojams gali pagelbėti ES registruotos lietuviškos bulvių veislės ir ekologinėje gamyboje leidžiamos naudoti trąšos.

Kokios trąšos tinkamiausios?

Lietuvos žemdirbystės instituto Vokės filiale išvestų bulvių veislių sėkla nuolat atnaujinama biotechnologijos laboratorijoje. Lietuvos sąlygomis jos labiausiai atsparios ligoms ir klimato atšilimo reiškiniams. Tačiau apie tai, kokio ankstyvumo ir kokios bulvių veislės gali geriausiai užderėti ir išauginti kokybišką sėklą, auginant jas ekologiškai, be mineralinių trąšų ir cheminių augalų apsaugos priemonių, yra labai mažai duomenų. Vokės filiale 2008 ir 2009 m. buvo tiriama, kokios skirtingo ankstyvumo bulvių veislės Lietuvos klimato sąlygomis yra tinkamiausios auginti ekologiškai.

Bandymuose augintos keturios bulvių veislės: ankstyvoji bulvių veislė VB Venta, vidutinio ankstyvumo bulvių veislė Goda, vidutinio vėlyvumo bulvių veislė VB Rasa ir vėlyvoji bulvių veislė VB Aista. Šios bulvės buvo tręšiamos sertifikavimo įstaigos „Ekoagros“ sertifikuotomis ekologinėmis trąšomis Provita, fosforitmilčiais ir kalio magnezija arba Patentkali: N60P60K90 trąšų normos bulvėms buvo barstomos lokaliai tiesiai į vageles.

Ekologinės azoto trąšos Provita – 100 proc. organinės kilmės trąšos, todėl jas galima naudoti ekologiniuose ūkiuose. Trąšos gaminamos iš kiaulių šerių, apdorotų pagal specialią technologiją, kurios metu iš jų pašalinama drėgmė, šeriai susmulkinami ir suspaudžiami į granules. Trąšos Provita turtingos ne tik azoto, bet ir kitų makro– bei mikroelementų: 0,2 proc. K2O, 1,4 proc. P2O5, 0,3 proc. MgO, 1,7 proc. CaO, be to, jose yra cinko, boro, vario ir kitokių mikroelementų. Trąšos neutralios reakcijos, todėl nerūgština dirvožemio.

Fosforitmilčiai – fosforo šaltinis augalams. Tai natūralios kilmės produktas, gaunamas sumalus fosforitus. Jame yra 20 proc. P2O5 ir 33 proc. CaO. Fosforitmilčių veikimas labai ilgas. Šios trąšos ypač efektyvios rūgščiuose lengvos granuliometrinės sudėties dirvožemiuose.

Patentkali arba kalio magnezija – pagrindinis kalio šaltinis augalams ekologiniuose ūkiuose. Trąšos pagamintos iš natūralių jūrinių nuosėdų. Jose randama 30 proc. K2O, 17 proc. S ir 6 proc. Mg. Tai vandenyje tirpios trąšos, greitai pasiekiančios augalus. Didelės koncentracijos trijų maistingųjų medžiagų trąša yra pagrindas kokybiškai produkcijai užauginti. Ekologinių trąšų veiksmingumui palyginti, šalia tręšiamų bulvių buvo auginamos bulvės ir visai be trąšų.

Derlius priklauso ir nuo orų

Moksliniais tyrimais yra įrodyta, kad bulvių derliui didelę įtaką turi meteorologinės sąlygos. Bulvės yra šviesamėgiai augalai. Esant nepakankamam apšvietimui, sumažėja gumbų derlius. Kai dienos ilgos, bulvės užaugina galingesnę šaknų ir bulvienojų sistemą, greičiau pražysta ir mezga gumbus, išaugina didesnį derlių. Bulvėms auginti reikia vidutinio ilgumo dienos ir vidutinės temperatūros. Kai oro temperatūra yra 16–18 °C, bulvių gumbai užsimezga intensyviausiai, esant 20 °C sulėtėja, o esant 29 °C – gumbų mezgimo procesas sustoja. Tokiomis sąlygomis augalo asimiliuojamos medžiagos kaupiasi gumbuose, o ne bulvienojuose.

Atskirų metų temperatūros ir kritulių svyravimai skirtingai veikia įvairaus ankstyvumo bulvių veislių derėjimą. Tai pastebėta ir mūsų tyrimuose, kurių duomenys rodo, kad bulvių gumbų derlius priklausė ne tik nuo veislės ir nuo tręšimo, bet ir nuo meteorologinių sąlygų. Pasėlių tręšimas ekologinėmis trąšomis kai kurių veislių bulvių derlių padidino dvigubai.

VB Venta bulvių veislės derlius patręštame plote 2008 m. buvo 11,7 t/ha, 2009 m. – 12,6 t/ha, o iš nepatręšto ploto gauta atitinkamai – tik 5,7 ir 9,9 t/ha. Patręšus gerokai didesnis derliaus priedas gautas ir veislių Goda (33–48 proc.) bei VB Aista (34–37 proc.) bulvių.

Analizuojant įvairaus ankstyvumo bulvių veislių derlių, reikia atkreipti dėmesį, kad 2008 m. geriausiai derėjo vidutinio ankstyvumo bulvių veislė Goda. Tręštame ekologinėmis trąšomis fone gautas derlius siekė 20,7 t/ha, o netręštame – 14,0 t/ha. Antroji pagal derėjimą buvo ankstyvoji bulvių veislė VB Venta, tačiau šiek tiek geresnis bulvių derlius gautas tik tręštame ekologinėmis trąšomis bulvių fone – 11,7 t/ha. Vidutinio vėlyvumo bulvių veislė VB Rasa ir vėlyvoji VB Aista derėjo labai prastai – jų derlius nesiekė ir 10 t/ha. Tręšiant šių bulvių užaugo atitinkamai 9,9 ir 8,3 t/ha, be trąšų – 9,2 ir 6,2 t/ha.

Bulvių vegetacijos pradžioje 2009 m. orai buvo vėsesni ir lietingi. Liepos mėnesį, kai užteko ir saulės, ir drėgmės, pradėjo plisti bulvių maras (Phytophtora infestans), kuris ypač pažeidė ankstyvųjų veislių bulvienojus. Tai lėmė gerokai mažesnį negu 2008 m. vidutinio ankstyvumo veislės Goda derlių. Gausūs krituliai ir atsparumas fitoftorai turėjo teigiamos įtakos vidutinio vėlyvumo VB Rasa veislės bulvių gumbų derėjimui, kurios derlius siekė 13,0 t/ha, o patręšus ekologinėmis trąšomis – 17,6 t/ ha. Goda subrandino ketvirčiu mažesnį bulvių gumbų derlių. VB Venta ir VB Aista bulvės derėjo panašiai ir tręštos, ir ne.

Meteorologinės sąlygos lemia ir vidutinį gumbų svorį. Kuo geresnės vegetacijos periodo meteorologinės sąlygos, tuo didesnis derlius ir stambesni gumbai. Visų tiriamųjų veislių bulvės subrandino labai nedidelį kiekį mažų bulvių gumbų. 2008 m. jų buvo tik apie 5–10 proc., o 2009-aisiais siekė 7–19 procentų. Didžiausią kiekį prekinių sėklinių ir didelių valgomųjų bulvių gumbų subrandino tos bulvių veislės, kurių bendras derlius buvo didžiausias. Tai vidutinio ankstyvumo veislė Goda ir vidutinio vėlyvumo VB Rasa.

Trąšų įtaka bulvių kokybei

Bulvių krakmolingumas yra veislės ypatybė. Kadangi daugiausia sausųjų medžiagų ir krakmolo yra randama VB Aista bulvių veislės gumbuose, tai ir bandymuose daugiausia krakmolo buvo šios veislės bulvėse.

Įvertinus meteorologines sąlygas nustatyta, kad skiriasi ne tik bendras vidutinis bulvių derlius, bet ir krakmolo kiekis gumbuose. Sausesniais 2008 m. bulvės buvo krakmolingesnės negu drėgnais 2009 metais. Krakmolo kiekis, priklausomai nuo ankstyvumo grupės ir metų, labai skiriasi – skirtumai siekia net iki 7 procentų. Tačiau visų veislių bulvių gumbuose nustatytas 0,3–0,9 proc. didesnis krakmolingumo kiekis netręštuose bulvių pasėliuose.

Atlikus bulvių gumbų kokybės analizes nustatyta, kad tręštųjų bulvių gumbų kokybė priklausė nuo konkrečios bulvių veislės ir tręšimui naudotų ekologinių trąšų. Vitamino C daugiau buvo rasta visų veislių bulvių gumbuose, kurios buvo tręštos ekologinėmis trąšomis. Tačiau ir tręštose, ir užaugintose be trąšų bulvėse pats didžiausias – net 15,4–21,8 mg/kg – vitamino C kiekis nustatytas Goda ir VB Aista gumbuose.

Nitratų daugiau rasta vėlyvesnių (VB Rasa ir VB Aista) bulvių veislių gumbuose. Tręšimas azoto trąša Provita nitratų kiekiui bulvių gumbuose didelės įtakos neturėjo. Šis rodiklis kito paklaidos ribose ir neviršijo leistinų normų.

Bendrojo azoto ir žaliųjų proteinų kiekiui bulvių gumbuose daugiau įtakos turėjo veislių genetiniai ypatumai, o ne tręšimas ekologinėmis trąšomis. Mažiausias suminio azoto ir žaliųjų proteinų kiekis nustatytas vidutinio ankstyvumo veislės Goda bulvių gumbuose (1,14–1,29 proc. ir 7,12–8,06 proc.), o didžiausias – vidutinio vėlyvumo veislės VB Rasa bulvių gumbuose (1,62–1,64 ir 10,12–10,31 proc.).

***

• Pietryčių Lietuvoje, kur vyrauja lengvi dirvožemiai, bulvių derliui lemiamos įtakos turi liepos mėnesio meteorologinės sąlygos. Sausringais metais bulvių derlius būna mažas, gumbai smulkūs. Nuo sausrų labiausiai nukenčia vėlyvųjų, mažiau − ankstyvųjų veislių bulvės ir atvirkščiai – drėgnais metais geriau dera vėlyvosios veislės negu ankstyvosios.
• Vėlyvesnės vegetacijos lietuviškos selekcijos bulvių veislės yra atsparios bulvių marui, todėl lietingais metais šių veislių bulvienojus mažiau pažeidžia grybo patogenai. Pasirenkant atsparias ligoms lietuviškos selekcijos bulvių veisles, periodiškai atnaujinant sėklinę medžiagą ir naudojant sertifikuotas trąšas, galima pasiekti pakankamai gerų rezultatų ir ekologiniame ūkyje.
• Norint užauginti kokybišką ir gerą ekologiškų bulvių derlių, rekomenduojama naudoti „Ekoagros“ sertifikuotas trąšas Provita, fosforitmilčius ir kalio magneziją arba Patentkali. Šios trąšos N60P60K90 normomis bulvėms barstomos lokaliai tiesiai į vageles.