Lietuvoje veisiamos dvi šiuolaikinių pieninių žalųjų bei juodmargių galvijų ir dvi senosios vietinės šėmų bei baltnugarių galvijų veislės. Juodmargių galvijų populiaciją sudaro Lietuvos juodmargiai, Olandijos, Vokietijos, Danijos, Švedijos holšteinai ir kiti juodmargiai, žalųjų – Lietuvos žalosios, kurioms gerinti naudojami Danijos žalieji, Vokietijos žalieji (anglerai), Švedijos žalieji, airšyrai, žalmargiai holšteinai, džersiai, pieniniai simentaliai ir kitų veislių galvijai.

Rūpintis Lietuvos juodmargių galvijų veislės gerinimu, panaudojant vertingiausius savos selekcijos gyvulius ir importinę veislinę medžiagą, ir tvarkyti Kilmės knygą yra įgaliota Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacija, o holšteinų – Lietuvos galvijų veisėjų asociacija (anksčiau vadinta Holšteinų augintojų ir gerintojų asociacija). Vykdyti žalųjų galvijų populiacijos veisimo programą ir tvarkyti Kilmės knygą Žemės ūkio ministerija įgaliojo Lietuvos žalųjų galvijų gerintojų asociaciją. Abiejų populiacijų karvių skaičius, nukritus pieno kainoms, sumažėjo iki 372,6 tūkst. karvių.

Produktyvumo palyginimas

Lietuvos žalosios anksčiau buvo laikomos mažesnio produktyvumo karvėmis, tačiau, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, jau ne pirmi metai žalųjų veislių karvės pagal pieno riebalų ir baltymų bendrą kiekį lenkia juodmarges. Gerokai didesnis skirtumas pirmaveršių karvių, kurios geriausiai parodo paskutiniųjų metų selekcijos rezultatus. Pirmaveršės žalosios duoda tik 1 kg pieno mažiau, bet dėl 0,14–0,16 proc. geresnio baltymingumo ir pieno riebumo jos per pastaruosius produktyvumo apskaitos metus davė po 17 kg riebalų ir baltymų daugiau negu juodmargės.

Žalųjų karvių produktyvumo pranašumas buvo pasiektas ne iš karto, tik palaipsniui ir sistemingai gerinant karvių veislines savybes, šėrimą ir laikymo sąlygas. Per pastaruosius 6 metus žalųjų ir žalmargių karvių produktyvumas per metus didėjo vidutiniškai po 194 kg, o juodmargių – po 131 kg. Tiesa, 2008 metais produktyvumo didėjimo tempai sumažėjo, pablogėjus karvių šėrimui dėl sumažėjusių pieno gamintojų pajamų. Tačiau žalųjų produktyvumo augimo tempai sumažėjo mažiau, negu juodmargių.

Bulių atranka ir vertinimas – selekcijos programų pagrindas

Pagrindiniai pieninių galvijų selekcijos intensyvumo rodikliai yra įvertintų jaunų bulių skaičius per metus ir populiacijos dalis, sėklinama jaunų bulių sperma. Gerai išvystytos pieninės galvijininkystės šalyse jaunų bulių sperma apsėklinama apie 30–40 proc. karvių. Ten jaunų bulių sperma stengiamasi apsėklinti visas pirmaveršes karves, kad būtų gauti patikimi įvertinimo rezultatai. Lietuvoje jaunų bulių sperma apsėklinama mažiau kaip 10 proc. karvių. 2008 metais žalųjų ir žalmargių galvijų populiacijoje, sudarančioje 23,7 proc. visų pieninių veislių karvių, buvo įvertinta 10 naujų bulių, iš kurių 3 pripažinti produktyvumo gerintojais. Tuo tarpu juodmargių galvijų populiacijoje, užimančioje 75,7 proc. visų karvių skaičiaus, buvo įvertinti tik 9 buliai, iš kurių 4 pripažinti veislės savybių gerintojais. Taigi, skaičiuojant 10 tūkst. karvių, žalųjų bulių įvertinama tris kartus daugiau, negu juodmargių. Vykdant žalųjų galvijų selekcijos programą, tuo laikotarpiu būtų buvę dar daugiau įvertinta jaunų žalųjų ir žalmargių buliukų, jei vienas iš ­didelę ­karvių sėklinimo rinkos dalį užimančių spermos gamybos centrų nebūtų sužlugdęs penkių (iš septynių) su valstybės parama įsigytų jaunų bulių įvertinimą.

Pagrindinis žalųjų ir žalmargių galvijų selekcijos programos vykdymo partneris yra VĮ „Šiaulių regiono veislininkystė“, kurioje laikomi 27 iš visų įmonėse laikomų 32 gyvų vertinamų bulių.

Importinis ne visada geresnis

Kai kurios kitos veislininkystės įmonės vertinti jaunus bulius nesuinteresuotos, nes importuoja užsienyje įvertintus veislinius bulius ir jų spermą. Bandoma motyvuoti tuo, kad užsienio buliai yra įvertinti pagal didesnį požymių skaičių. Išanalizavus importuojamų bulių įvertinimo duomenis, matyti, kad buliai, kurių spermą net 7 įmonės importuoja iš kitų šalių, yra daugelio požymių blogintojai. Nė viena kaimyninė šalis karvėms sėklinti neimportuoja daugiau kaip pusę spermos poreikio. Deja, tokia statistika yra Lietuvoje.

Esant didelei konkurencijai tarp įmonių, kurių dauguma platina tik importuotą bulių spermą, augintojams siūloma pigesnė, tačiau dažnai menkesnės veislinės vertės bulių sperma. Žalųjų galvijų populiacijoje įvežamos spermos dalis yra mažesnė, nes vykdoma intensyvi savų bulių selekcija. Todėl ir pasiekti spartesni selekcijos tempai. Beje, Lietuvoje jau pradėta galvijų selekcija ne tik pagal produktyvumo rodiklius, bet ir pagal eksterjerą, vaisos savybes, karvių ūkinio naudojimo trukmę, vykdoma apskaita pagal somatinių ląstelių kiekį ir veršiavimosi lengvumą.

Dauguma šalių iš užsienio įsiveža tik geriausių bulių spermos selekciniams branduoliams gerinti. Įvežtine sperma sėklinamos rinktinės karvės veisliniams buliukams gauti. Lietuvoje dažnai replikuojama į terminą „nacionalinė veislininkystė“, kuri primityviai sutapatinama su nacionalinių veislių veisimu. Iš tikrųjų mes turime siekti, kad Lietuva išliktų savarankiška ir pajėgi pasigaminti didžiąją dalį veislinės medžiagos. Per pastaruosius 12 metų, su valstybės parama importavus labai daug veislinių galvijų ir bulių spermos, yra sukurta daug produktyvių karvių bandų, kurios gali būti selekciniu branduoliu. Tokių bandų karves apsėklinus geriausių pasaulio bulių sperma, galima išsiauginti veislinius bulius.

Beje, dauguma užsieniečių, ypač danų, ūkininkaujančių Lietuvoje, labiau vertina mūsų sąlygoms prisitaikiusias karves ir atsisako importuoti gyvulius iš užsienio. Šalyje laikoma daug labai produktyvių karvių bandų, pavyzdžiui, Biržų r. Petro Aukštikalnio, Vitalijos Kopūstinės, Jono ir Marijos Steponavičių Lietuvos žalųjų karvių bandos, sukurtos be importinių gyvulių. J. Steponavičiaus 60 Lietuvos žalųjų karvių vidutinis produktyvumas praėjusiais kontrolės metais buvo 8 548 kg, 4,81 proc. riebumo ir 3,55 proc. baltymingumo pieno. Petro Aukštikalnio 140 karvių bandos vidutinis vienos karvės pieningumas siekė 8 452 kg, pieno riebumas – 4,60, baltymingumas – 3,54 proc. Minėti ir kiti ūkiai dalį karvių sėklina mūsų selekcijos jaunų ir geriausiai įvertintų bulių sperma, t. y. remiasi LŽGGA pagal vakarų šalių veislininkystės modelius parengtomis rekomendacijomis. Tie ūkiai jau dabar parduoda veislinius buliukus ir daug veislinių telyčių. Selekcijos programai vykdyti yra geros prielaidos, nes Lietuvos žalųjų populiacijoje yra daug karvių, duodančių daugiau, kaip 12 000 pieno per 305 laktacijos dienas. Produktyviausia karvė iš visų veislių Lietuvoje yra ŽŪB „Draugas“ Lietuvos žalųjų veislės karvė Nr 029112372, iš kurios per trečią laktaciją gauta 1 056 kg pieno riebalų ir baltymų. Jos pieningumas – 14 178 kg, pieno riebumas – 4,04 ir baltymingumas – 3,4 procento.

Lietuvos galvijų veislininkystės strategija turi būti orientuota išlaikyti savo šalies veislininkystės sistemą, kuri padėtų išlaikyti žemiausias veislinės medžiagos kainas Europoje. Daug vilčių, kad bus teikiami racionalūs pasiūlymai veislininkystės sistemai tobulinti, dedama į atnaujintą ŽŪR Gyvulių veislininkystės komitetą, kuriam vadovauja Jonas Lingys. Sunkmečiu ypač aktualu, kad nesužlugtų galvijų selekcijos programos, kurios remiasi gyvulių produktyvumo kontrolės duomenimis. Išlaidos turi būti mažinamos racio­naliai, išlaikant didesnes kaip 10 karvių kontroliuojamas bandas – veislinių bulių įvertinimo ir atrankos pagrindą.