23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2009/10
Universitetas ir Akademija dairosi partnerio
  • Vaida KIBIRKŠTYTĖ
  • Mano ūkis

Aukštosios mokyklos, ruošiančios žemės ūkio ir kaimo specialistus, naująją studentų priėmimo tvarką vertina kaip nesistemišką valstybės poreikių tenkinimą. Valstybės finansuojamų studijų krepšeliai buvo skirti gabiausiems abiturientams, neatsižvelgus į šalies ekonomikos, o ypač viešojo intereso poreikius, darnaus regionų ir kaimo vietovių plėtojimo interesus. Naujoji reforma išbalansavo ne tik žemės ūkio specialistų poreikį darbo rinkoje, bet ir sukūrė terpę netolygiam regionų vystymuisi.

Šiemet Lietuvos žemės ūkio universitete (LŽŪU) studentų sumažėjo 40,5 proc. (nuolatinėse studijose – 22 proc., ištęstinėse – net 2,1 karto). Lietuvos veterinarijos akademija (LVA) naujus mokslo metus pradėjo turėdama 3 proc. mažiau studentų negu pernai. Šiemet LVA bakalaurantų sumažėjo 16 proc., o antrosios pakopos studentams valstybės finansuojamų vietų skaičius sumažintas 30 procentų.

LVA studijų prorektorės doc. Gražinos Januškevičienės teigimu, ištęstinės studijos Veterinarijos akademijoje sulaukė didelio susidomėjimo. „Turint bazinį išsilavinimą dirbama įvairiose srityse, tačiau reikalingos ir gretutinės specialybės žinios“, – sakė G. Januškevičienė, paaiškindama, kad LVA studijų programas renkasi teisinį, inžinerinį ar technologinį išsilavinimą turintys asmenys. LVA norinčiųjų studijuoti veterinarinę maisto saugą šiemet buvo 812, veterinarinę mediciną – 562, gyvulininkystės technologijas – 115. Veterinarinei maisto saugos nuolatinių studijų programai atiteko 25 krepšeliai, o visą studijų kainą sutiko mokėti 41 abiturientas. Veterinarinė nuolatinių studijų medicinos programa gavo 63 krepšelius, o 66 pasirinko mokamą studijų programą. Tuo tarpu veterinarinei ištęstinių studijų maisto saugos programai buvo skirtas tik 1 krepšelis, o norinčiųjų mokėti visą kainą sulaukta net 33. Gyvulininkystės technologijų programa gavo taip pat tik 1 valstybės finansuojamą vietą, o norinčiųjų mokėti visą studijų kainą atsirado vos 2. Gyvulininkystės technologijų programa nesurinko reikiamo studentų skaičiaus, bet norinčiųjų studijuoti veterinarinę maisto saugą sulaukta daugiau negu pernai.

Lietuvos žemės ūkio universitete (LŽŪU) į valstybės finansuojamas vietas pretendavo 5 809 stojantieji, iš jų pirmuoju numeriu pasirinktą programą įrašė 822. Renkantis mokamas vietas, populiariausios išliko Miškų ir ekologijos, Ekonomikos ir vadybos ir iš dalies Agronomijos fakulteto studijų programos. Į LŽŪU pirmosios pakopos (bakalauro) studijas priimtas 881 abiturientas, iš jų studijų krepšelius gavo 223. Į nuolatines studijas priimti 623, o ištęstines – 258 studentai. Pasirinkusieji LŽŪU kaimo plėtros administravimo programą (socialinių mokslų kryptis) šiemet valstybinio finansavimo išvis negavo, nors norinčiųjų buvo 585, o pirmuoju numeriu pageidaujamų sąraše šią programą įrašė 62 abiturientai. Norinčiųjų studijuoti agronomiją taip pat netrūko: į valstybės finansuojamas vietas pretendavo 289 abiturientai, iš jų 62 šią studijų programą įrašė pirmuoju numeriu. Deja, valstybės finansavimą gavo tik 7 iš jų: 5 nuotolinių ir 2 ištęstinių studijų studentai.

Tiek mažai studijų krepšelių būsimiesiems agronomams atiteko todėl, kad jie buvo priversti konkuruoti su biomedicinos srities studijų programomis (medicinos, odontologijos ir kt.). „Šiemet ypač sumažėjo domėjimasis inžinerinių programų studijomis. Tam įtakos turėjo labai išaugusios studijų kainos, todėl sunkmečiu inžinerinės studijos tapo sunkiai įkandamos“, – teigia LŽŪU studijų prorektorius Jonas Čaplikas. Iš viso valstybės finansuojamų vietų šiame universitete, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo net 72 procentais.

LŽŪU vadovybė iš anksto prognozavo stojimo rezultatus, todėl ėmėsi įvairinti veiklą: išplėtė eksperimentinius ir fundamentaliuosius mokslinius tyrimus; pradėjo diegti vidinę studijų kokybės užtik­rintumo sistemą. Naujais mokslo metais duris atvėrė šiuolaikinė Fizikos katedros laboratorija, praturtėjo bibliotekos fondai.

Reforma netinka agrariniam sektoriui

Šiųmetė aukštojo mokslo reforma buvo palanki gerai besimokiusiems abiturientams, tačiau neatsižvelgta į tai, kad dauguma žemdirbiškųjų aukštųjų mokyklų studentų atvyksta mokytis iš kaimo vietovių, jų galimybės atskleisti ir išlavinti savo gebėjimus mažesnės negu mieste. LŽŪU studijų prorektoriaus teigimu, tai neskatina, o kaip tik atitolina kaimo tradicijų, puoselėjimą. Ankstesniais metais 60 proc. LŽŪU studentų buvo iš kaimo, o šiemet tik 51 proc. „Netikiu, kad kaimo jaunuoliams labiau prieinami tapo kiti universitetai. Tokius pasikeitimus vertinu kaip savotišką grėsmę studijų kokybei ir galutiniam žemdirbiškųjų studijų rezultatui – absolventų paruošimui. Žemės ūkio studijos yra labai specifiškos, o ypač tada, kai praktinę jų vertę suvokiame kaimiškoje aplinkoje dar ankstyvoje vaikystėje“, – sako J. Čaplikas.

Žemės ūkio studijoms naujoji studentų priėmimo tvarka netinka. „Pasitelkę aukštos kvalifikacijos dėstytojus, modernią mokymo įrangą, pasiekėme aukščiausią žemės ūkio studijų kokybę, o medicinoje studijų kokybės lygis išlieka žemesnis, – teigia J. Čaplikas. – Žemės ūkio studijos dažniausiai iškeičiamos į medicinos studijų programas todėl, kad tarp jaunų žmonių vyrauja neigiama išankstinė nuomonė apie kaimą ir žemės ūkį. Tai atsiliepia ir žemės ūkio studijoms, nepaisant aukštos jų kokybės. Nors ir yra būdų gerinti šį įvaizdį, deja, padėtis beveik nesikeičia.“

Aukštosios mokyklos priverstos jungtis

LŽŪU vadovai įsitikinę, kad vieningas žemės ūkio ir jį supančios aplinkos mokslo ir studijų centras šaliai yra reikalingas. „Jis reikalingas šalies žemės ūkio ekonomikos, prekybos, eksporto skatinimo srityje. Konsoliduotas mokslo žmogiškasis ir materialusis potencialas gali šaliai duoti daug daugiau nei išbarstytasis, – kalbėjo studijų prorektorius. – Jau pradėta įgyvendinti mokslo, studijų ir verslo slėnio „Nemunas“ programa, todėl LŽŪU ir LVA jungimasis būtų itin prasmingas.” Didžiausiu susijungimo privalumu jis vadina išteklių konsolidavimą, mokslo ir studijų kompleksiškumo bei vieningumo užtikrinimą. Tiek studijos, tiek mokslas abiejų žemdirbiškųjų mokyklų suskaidyti, o sujungus aukštąsias mokyklas, galima būtų tirti ir studijuoti visą grandinę –nuo dirvos, augalo, gyvulio iki gretutinio vartotojui pateikiamo produkto. LŽŪU Agronomijos fakultete būtų galima atsisakyti gyvulininkystės studijų, nes, anot jo, tą kursą studentams galėtų dėstyti kvalifikuoti LVA dėstytojai, o ekonomikos ir vadybos žinias būsimiems veterinarijos ir gyvulininkystės specialistams profesionaliai pateiktų LŽŪU Ekonomikos ir vadybos fakulteto dėstytojai.

LVA vadovybė neskuba pritarti tokiems planams. LVA studijų prorektorė G. Januškevičienė teigia, kad dirbtinis administracinis-struktūrinis jungimasis nė vienai aukštajai mokyklai nėra palankus, nes, pasak jos, Veterinarijos akademija turi nuoseklią vystymosi strategiją ir studijų srityje. Veterinarijos akademijos vadovybė svarsto galimą jungimąsi su kažkuria biomedicinos srities aukštąja mokykla, kuri būtų artimesnė pagal šiuo metu vykdomas studijų programas. Rugsėjo pradžioje prabilta apie Kauno aukštųjų mokyklų iškeltą idėją steigti Kauno sveikatos mokslų universitetą, kuris jungtų Kauno medicinos universitetą, Lietuvos veterinarijos akademiją ir Lietuvos kūno kultūros akademiją. Sprendimą šiuo klausimu gali priimti tik aukštųjų mokyklų senatai.

Studentų priėmimo rezultatai į viešumą iškėlė ne tik švietimo reformos spragas, bet ir tikslinio finansavimo būtinybę. „Mes visuomet pasirengę kalbėtis ir argumentuoti, todėl tikime, kad studentų priėmimo ir finansavimo sąlygos kitais metais pasikeis į gerąją pusę“, – kalbėjo J. Čaplikas. Šiemet valstybė LŽŪU finansavimą sumažino 600 tūkst. Lt, o mažesnis studijų krepšelių skaičius biudžeto skylės nepadidino, nes krepšelių vertė yra didesnė nei ankstesniais metais valstybės finansuojamų vietų.

Pokyčius pajunta ir kolegijos

Žemdirbiškąsias specialybes galima įgyti ir neuniversitetinėse aukštosiose mokyklose. Studijų finansavimo tvarkos pakeitimai paskatino dalį abiturientų rinktis kolegijas. Kauno kolegijos Kraštotvarkos fakulteto agroverslo technologijos programą šiemet pasirinko 26 nuolatinių studijų studentai ir 8 ištęstinių. „Pernai sulaukėme itin didelio susidomėjimo neakivaizdinėmis studijomis. Mokslas brangsta, tad daugelis suskubo mokytis“, – apibūdina situaciją Kauno kolegijos Kraštotvarkos fakulteto dekanas Vaclovas Makūnas. Ištęstinių studijų studentams planuojama taikyti modulinę studijų kryptį, kadangi dirbti su maža grupe nuostolinga.

Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų fakulteto dekanė Nijolė Liepienė patvirtina, kad nuolatinių studijų programos šiemet sulaukė didesnio absolventų susidomėjimo, mažiau populiarios ištęstinės studijos. Paklausiausia šiais metais buvo veterinarijos studijų programa. „Absoliučiai visi absolventai, baigę šią studijų programą, gauna darbą“, – tikino dekanė.

Šiemet Marijampolės kolegijos vadovybę nustebino itin mažas susidomėjimas ištęstinėmis žemės ūkio technologijos studijomis, nes anąmet (buvo neakivaizdinė forma) norinčiųjų mokytis buvo 36, o šiemet norą pareiškė tik 4. Pernai nesusiformavo ir dieninių studijų grupė, nes norinčiųjų studijuoti buvo vos 5, šiemet – 12. Praėjusiais metais neakivaizdinių studijų absolventams studijas apmokėjo valstybė, tuo tarpu šiemet už vienų metų žemės ūkio technologijų programą reikia mokėti daugiau kaip 2 tūkst. litų.

***
Ištęstinės studijos nuo neakivaizdinių skiriasi tuo, kad kontaktinių valandų skiriama tiek pat, kiek ir nuolatinėse studijose. Neakivaizdinės studijos skirtos savarankiškai besimokantiems studentams, o kontaktinių ir auditorinių valandų skaičius mažesnis nei dabar vykdomų ištęstinių. Nuolatinių ir ištęstinių studijų programos skiriasi pastarųjų intensyvumu.