Akmenės rajono ūkininkė Vitalija Puzarienė ūkininkavimą dalija į dvi dalis: iki ūkio modernizavimo ir po jo. Įsigijus modernios technikos ir pradėjus dirbti pagal europinio lygio technologijas, derlius padvigubėjo. Nuo šio sezono ūkis diegia dar vieną naujovę: pereina tik prie dviejų kultūrų – rapsų ir kviečių. Be to, net 95 proc. pasėlių užsėta sertifikuota sėkla.

Kvietrugių atsisakyta dėl pernelyg žemos jų supirkimo kainos (vos šiek tiek per 200 Lt/t), o miežius kelinti metai užspaudžia užsitęsusios pavasarinės sausros. Tad šiam sezonui pasirinkta auginti tik rapsus ir kviečius. Rapsams skirta trečdalis ūkio žemių, kviečiams – likusieji du trečdaliai. Sėjami ankstyvesnių veislių kviečiai, kad juos nukūlus dar būtų suspėta optimaliu laiku pasėti rapsus. Šiemet su sėja susidoroti pavyko puikiai: rapsus sėti pradėta rugpjūčio 5 d., baigta 18 d., kviečių sėja pradėta rugsėjo 9 d., planuojama baigti per 11 dienų.

Visi darbai 1 000 ha perkopusiame ūkyje sudėlioti minučių tikslumu. Jei kurio darbo technologinėje grandinėje nespėjama atlikti laiku, vėliau tai tenka taisyti papildomomis priemonėmis – darbo brokas išlenda tarsi yla iš maišo. Ūkininkų apskaičiavimu, į kiekvieną hektarą įdedama maždaug 2 000–3 000 Lt. „Siekiame maksimalių rezultatų, todėl žemei ir augalams atiduodame viską, ko reikia, – sako Vytautas Puzaras. – Jei sudedi pagal maksimalią programą, o gauni vidutiniškai, galvoji, gal padarė klaidą agronomas, galbūt netiksliai ar ne laiku buvo įvykdyti jo nurodymai, o gal gamta buvo nepalanki. Kiekvienais metais mokomės iš klaidų – štai pernai per 1 000 tonų grūdų atidavėme kaip pašarinius, nes nespėjome laiku nukulti ir suvežti.“

Penkti metai žemė neariama

Ūkyje didžioji dalis žemės nuomojama, jos našumas skirtingas: yra ir vos 33–38 balus tesiekiančios, ir derlingos – 54–56 balų. Pasak ūkininkų, nuomos kainos Akmenės rajone yra vienos didžiausių Lietuvoje: 1 ha nuoma kainuoja 250–300 litų.

Nuo 2005 m. ūkyje visiškai atsisakyta arimo. Žemė giliai purenama tik ruošiant laukus rapsams, o kviečiams sėti giliai purenamos tik technologinės vėžės ir galulaukės – ten, kur žemė labiausiai suspausta. Giluminis purenimas rapsams būtinas, nes jų šaknys neprasiskverbia per susidariusį žemės padą, jos įgauna žaibo formą, ir tokie rapsai nepasiima maisto medžiagų iš gilesnio dirvos sluoksnio. Supurenus su giluminiu purentuvu, rapsų šaknys gali laisvai skverbtis į žemę iki 0,5 m gylio. „Be abejo, neariant chemijos šiek tiek daugiau reikia, bet juk ir ariant tenka purkšti. Jei apari, pakeli seniai dirvoje glūdinčias piktžolių sėklas į paviršių, ir jos sudygsta“, – sako Vytautas, neariamojoje žemdirbystėje matąs tik privalumus.

Ūkyje racionalizuotas kūlimas – varpos pjaunamos aukštai, paliekami ilgi šiaudai. „Javas susideda iš 40–50 cm ilgio šiaudo ir 10 cm varpos. Pjaukime 10 cm varpos ir dar 5–10 cm šiaudo. O tada eikime iš paskos šiaudų smulkinti“, – aiškina Vytautas, pridurdamas, kad pradėjus pjauti aukščiau, kombaino našumas išauga 1,5 karto, greitis – nuo 3 iki 5 km/val. Aišku, reikia dar vieno žmogaus, traktoriaus ir smulkintuvo. Bet juk esmė yra užaugintą derlių kuo greičiau pakišti po stogu. Be to, smulkintuvas susmulkina šiaudus iki pat žemės, tada ir dirvą geriau lėkščiuoti. Sulėkščiavus leidžiama sudygti pabiroms, tada sėjama kombinuotąja sėjamąja, kuri skuta, įterpia trąšas ir pasėja. Taip paruošus dirvą, kviečiai atsigula į purų augalų liekanų patalą – kas gali būti geriau? Rapsų stiebai taip pat smulkinami į 3–5 cm drožles, tad dirva pasidengia maždaug 5 cm storio puriu sluoksniu. „Skutant susmulkintos augalų liekanos susimaišo su dirvožemiu, ir kvietys tame sluoksnyje puikiai gyvena“, – sako Vytautas.

Didelis dėmesys technikos priežiūrai

Ūkyje įgyvendinti du projektai grūdų ūkiui modernizuoti (pagal BPD 2004–2006 m. ir KPP 2007–2013 m.) ir pasinaudojant ES struktūrinių fondų parama iš esmės atnaujinta technika. Žemės ūkio mašinos įsigytos iš kompanijų „Ivabaltė“, „Konekesko“, „Väderstad“, „Bjoras“. „Arba reikėjo stovėti vietoje, arba modernizuotis. Didelį postūmį ūkiui davė parama, 100 proc. perėjome nuo rusiškos prie vakarietiškos technikos. Jei ne ES parama, tai tiek technikos nupirkę per tokį trumpą laiką palūkanas mokėti užsikrautume vos ne visam gyvenimui“, – įsitinusi Vitalija. Įgyvendinant pirmąjį projektą, buvo pastatytos ir grūdų džiovyklos.

Iki ūkio modernizavimo derliaus vidurkis buvo 4 t/ha, o dabar kuliama dvigubai daugiau – šiemet kombaininis kviečių derlius nekrito žemiau 9–10 tonų. Bet Puzarai derlių visuomet skaičiuoja ne nukultą, o pristatytą supirkėjams – paprastai atmeta 20 proc. ir gauna tikrąjį. Taip skaičiuojant, šiemet įskaitinio maistinių kviečių derliaus turėtų būti 7 t/ha, o rapsų – 3 t/ha. Ir kviečių, ir rapsų kokybė šiemet gera.

Su turima technika Puzarai galėtų dirbti dar 200 ha žemės, tad ūkį plėsti tiek ir planuoja. Daug dėmesio skiriama technikos priežiūrai: per žiemą keturi nuolatiniai ūkio darbuotojai kruopščiai išvalo kombainus (turi du Claas Lexion), sėjamąsias, purkštuvus, visus kitus agregatus. „Technika per daug brangi, kad jos neprižiūrėtum. Šitam darbui skiriame tikrai daug dėmesio. Du žmonės vieną kombainą krapštinėja gerą mėnesį“, – sako Vitalija. O Vytautas priduria: „Kada sumoki 700 000 Lt už kombainą, o jis tedirba 250 valandų per sezoną, kas iš jo bus po penkerių metų? Juk augalų masės srautas neigiamai veikia detalių paviršių.“ Technika valoma šildomoje patalpoje. Ir nė vienas traktorius ar padargas nestovi lauke per žiemą.

Sertifikuota sėkla visada atsiperka

Puzarus galima priskirti netradiciniams ūkininkams, mat jie, skirtingai negu įprasta Lietuvoje, didelę dalį pasėlių apsėja sertifikuota sėkla: pernai – 90 proc., šiemet net 95 proc. laukų užsėti sertifikuota sėkla. Kokybišką sėklą perka iš bendrovių „Dotnuvos projektai“, „Baltic Agro“, „Agrokoncernas“. Nors moka brangiau, bet, pasak ūkininkų, per derliaus priedą tai atsiperka. „Jei ruoši sėklą pats, tai tam skiri geresnius maistinius grūdus, o pašariniai lieka. Taigi juos pardavęs uždirbi mažiau. Dar priskaičiuokime beicą – mažiausiai 100 litų tonai grūdų – ir kas lieka? Sėklai šiemet išleidome per 100 tūkst. Lt, bet per derliaus priedą viskas atsipirks“, – tikina Vytautas. Šiemet pirmą kartą ryžosi išbandyti naują kviečių hibridą, kurio sėklos norma labai maža: nuo 55 iki 75 kg/ha, o derliaus potencialas didesnis iki tonos. Hibrido sėklos suskaičiuotos: viename pakuotės maiše yra 750 tūkst. vnt. – dedi pusantro maišo ir užsėji hektarą. Ne tik kokybiška sėkla, bet ir sėjos laikas yra labai svarbu. Visus laukus užsėja dvi sėjamosios. Kol ūkis dar buvo neišsiplėtęs, pakakdavo mažesnės, 4 m užgriebio pločio Väderstad, vėliau dar teko įsigyti 6 m užgriebio pločio Horsch, kuri agreguojama su Fendt 926 traktoriumi.  

Tiksliai surikiuoti ūkio darbus, spręsti sėklos pasirinkimo ir augalų apsaugos klausimus, subalansuoti tręšimą patikėta profesionaliam agronomui Ernestui Pet­rauskui, kurio paslaugomis Puzarai naudojasi jau ketveri metai. „Ieškojome nesusijusio su jokia kompanija agronomo, kuris apskaičiuotų, kokių veikliųjų medžiagų reikia, o ne pirštų konkretų produktą“, – sprendimą aiškina Vytautas pridurdamas, kad derliaus padvigubėjimą lėmė ne tik vakarietiška technika, bet ir agronomo pasiūlytos naujausios auginimo technologijos.

„Šiandien dažno ūkio savininkas laiko save agronomu, viską tvarko savo galva ir dažnai apsirinka taip galvodamas. Esu įsitikinęs, kad kiekvieną darbą turi daryti kvalifikuotas specialistas, juk metai skirtingi, darbų neįmanoma įsprausti į trafaretą: pernai taip dariau, tai ir šiemet darysiu. Ketvirti metai nesukame galvos dėl sėjomainos, sėklos ar tręšimo – visiškai pasitikime Ernesto pasiūlytais sprendimais“, – sako Vytautas. Jo manymu, ir renkantis techniką būtų idealu išklausyti 2–3 nepriklausomų konsultantų ir gauti profesionalų įvertinimą, kokia technika tavo laukams pagal pasirinktas technologijas reikalinga.

Buhalterinę ūkio apskaitą tvarko LŽŪKT Akmenės r. biuro specialistai. Pasėlių ūkininkai nedraudžia – jų nuomone, joks draudimas nekompensuos realiai patirtų nuostolių, tad patikimiau yra gerai paruošti dirvą, laiku pasėti kokybišką sėklą, tinkamu momentu tręšti ir naudoti augalų apsaugos priemones bei augimo reguliatorius – žodžiu, padaryti viską, kad augalai būtų tvirti ir sveiki, tuomet ir nepalankias sąlygas jie lengviau ištveria.

Išlaikyti kainų balansą

Palepino žemdirbius geros supirkimo kainos vienais metais, tai dabar dar skaudžiau tenka kainų kritimą išgyventi. Pasak ūkininkų, turėtų būti balansas tarp trąšų ir produkcijos supirkimo kainų: negali būti trąšos pigios, o javai labai brangūs ir atvirkščiai. Vytauto apskaičiavimu, ekstra klasės kviečiai minimaliai turi kainuoti 500 Lt/t, tik tada kaina padengs auginimo išlaidas.

Ūkininkų nuomone, nereikia, kad kažkas maudytųsi piniguose, bet negalima ir skurdinti žmonių. Perprodukcija bet kurioje srityje, taigi ir žemės ūkyje, yra blogai. Bet ar ta perprodukcija tikrai yra? „Juk pasaulyje skurstančių šalių žmonės miršta iš bado, tad gal reikia valstybinių organizacijų, kurios apgalvotai paskirstytų tą tariamą perprodukciją“, – svarsto Vytautas.

„Skaudu, kad už grūdus, mūsų duoną kasdieninę, tokie vargani pinigėliai mokami, – apgailestauja Vitalija. – Pagalvokime, kas būtų, jei žemdirbiai visiškai nusiviltų savo darbu, spjautų ir nieko nebeaugintų? Kur dingtų visos tos su žemės ūkiu susijusios kompanijos, kur jos dėtų savo prekes ir paslaugas? Ką perdirbėjai darytų? Ir ką mes visi darytume, kai parduotuvėje duonos nerastume?“

Nors kartais ir apninka pesimistinės mintys, ūkininkavimo mesti Puzarai tikrai neketina. Lapkričio mėnesį jie būtinai vyks į žemės ūkio technikos parodą „Agritechnica“ Hanoveryje, mat nori savo akimis pasižiūrėti, kiek technika pažengė į priekį. Jų ūkio vizija – technika tik su belaipsnėmis transmisijomis: ir traktoriai, ir kombainai, ir krautuvai. „Kad švelniai ir preciziškai tiksliai siektume maksimalių rezultatų“, – šypsosi Vitalija ir Vytautas.