„Kaip sumažinti išlaidas?“ – tokį galvosūkį pastaruoju metu tenka spręsti ne tik pieno, bet ir augalininkystės ūkių šeimininkams. Vieni taupo, mažindami trąšų normas, kiti taiko tiksliosios žemdirbystės sistemas, tačiau dažniausiai kaip vieną iš išlaidų mažinimo būdų ūkininkai renkasi minimalias žemės dirbimo technologijas. Dirvų neariančių žemdirbių daugėja ir Biržų rajone.

Pasak Biržų r. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos augalininkystės konsultanto Kęstučio Armono, rajone yra ūkininkų, kurie laukų nearia jau septyneri metai. „Derlius nenukenčia, yra pastovus ir net didėja“, – teigia konsultantas. Rinktis tokią technologiją dažnai priverčia pati gamta: kartais oro sąlygos labai sutrumpina rudeniniam žemės dirbimui ir sėjai skirtą laiką, tad, norint suspėti pasėti žieminius javus, tenka imtis skutiklio.

Privalumų daugiau negu trūkumų

Konsultantas, lygindamas ariamąją ir neariamąją technologijas, tvirtina, kad neariamoji sistema turi daugiau privalumų negu trūkumų. Svarbiausias privalumas – sąnaudų (laiko, degalų) taupymas. „Tačiau, kad minimalaus žemės dirbimo sistema pasiteisintų, pirmiausia reikia tinkamai nukulti, paliekant kuo mažesnę apie 5 cm aukščio ražieną, ir paskleisti gerai susmulkintus šiaudus“, – aiškina K. Armonas, patardamas kombaino smulkintuvo peiliukus keisti kas sezoną arba prieš kiekvieną javapjūtę pagaląsti. Be to, neariami, o tik skutami laukai turi būti gerai išlyginti.

Minimali žemdirbystė turi ir trūkumų – neariamose dirvose labiau veši piktžolės, pasėlius labiau kankina ligos ir kenkėjai, tad cheminių augalų apsaugos priemonių tenka naudoti daugiau. Be to, ne visos dirvos yra tinkamos minimaliai žemdirbystei. „Skutikliams neįveikiamos sunkios, molingos, ypač sausos dirvos“, – teigia specialistas.

Pasak jo, paprastai skutama tą pačią dieną, kai nuimamas javų derlius. K. Armono nuomone, ūkiuose reikėtų turėti ir diskinį, ir noraginį skutiklius: su diskiniu dirbama sekliau ir greičiau, o su noraginiu giliau, kad būtų suardytas podirvio padas. „Diskinis netinkamas rapsų ražienai skusti, nes augalų šaknys įsiskverbia gana giliai, tad diskiniai padargai tiesiog jų negali tinkamai susmulkinti. Noraginiai užsikemša žemėmis, jei dirbama durpingose, lengvose dirvose“, – skirtingų skutiklių savybes lygina K. Armonas.

Populiariausi austriški skutikliai

Iš visų Lietuvoje žemdirbystės techniką siūlančių įmonių biržiečiai dažniausiai renkasi „Biržų žemtiekimo“ parduodamas austriškas Vogel&Noot mašinas, kurių šiemet parduota daugiau kaip 40. Bendrovė siūlo didelį neariamosios žemdirbystės technikos asortimentą, tačiau, pasak bendrovės generalinio direktoriaus Viktoro Rinkevičiaus, plūgų poreikis ne mažesnis negu skutiklių. „Pastaraisiais metais ir ariamosios, ir neariamosios technikos pardavimai išlieka pastovūs. Apyvartos struktūroje šių kategorijų technika užima daugmaž tokio pat dydžio dalį“, – sako V. Rinkevičius.

Jo nuomone, plūgas užima svarbią vietą žemės dirbimo technologijoje ir jo atsisakyti ne visi gali, o tie, kurie laukų nearia, anksčiau ar vėliau turės suarti arba įsigyti gilaus purenimo purentuvus, kurių prisireikia susidariusiam skutimo padui suardyti. „Be to, plūgas vienintelė piktžolių naikinimo priemonė ekologiniuose ūkiuose“, – apie plūgo svarbą kalba Austrijos įmonės „Vogel&Noot“ padargus importuojančios įmonės vadovas.

Pasak V. Rinkevičiaus, austriškų mašinų, skirtų dirvoms arti ir skusti, pasiūla labai didelė, nemaža ir jų konstrukcijos įvairovė. „Kiekvienam ūkininkui galime pasiūlyti padargų, kurie atitiktų konkretaus ūkio sąlygas. Agregatai yra įvairių dydžių“, – pažymi V. Rinkevičius.

Didelė mašinų įvairovė

Kirdonių žemės ūkio bendrovėje vykusioje skutimo technikos demonstracijoje pristatyti trys skirtingų dydžių skutikliai – noraginiai 6 m Terra Cult ir 5 m Terra Mix, diskinis 4 m Terra Disc ir iki 70 cm gyliu purenantis giluminis purentuvas. Lauko dienoje dalyvavęs kompanijos „Vogel&Noot“ atstovas Baltijos, Rusijos ir Skandinavijos šalyse Linas Karalkevičius paaiškino, agregatų konstrukcijos skirtumus.

Noraginiai skutikliai dirvą įdirba giliau (20–30 cm gyliu), diskiniai sekliau (2–12 cm). Skiriasi ir greitis, kuriuo galima važiuoti. „Priklausomai nuo traktoriaus galios, lauko savybių, oro sąlygų diskiniai skutikliai gali dirbti iki 20 km/val., o noraginiai – 7–15 km/val. greičiu. Skiriasi ir jų darbinių dalių dydis“, – apie darbo ypatumus kalbėjo specialistas.

Pats paprasčiausiais skutiklis yra Terra Mix su dviem eilėmis noragų, todėl tokiam agregatui nereikia didelės galios traktoriaus. Terra Cult skutiklyje yra 4 eilės noragų, tad jam reikia ir galingesnio traktoriaus. Skaičiuojama, kad 2 eilių noragų skutiklio 1 m darbinio pločio reikia 30–35 AG, 4 eilių 1 m darbinio pločio – apie 45 AG.

Skutikliuose galima įrengti skirtingo tipo apsaugos nuo akmenų sistemas (pvz., kerpamo varžto, linginę ar hidraulinę), o volus rinktis iš 5 tipų. Lietuvoje daugiausia parduodama mašinų su žiediniais volais.

Diskiniuose skutikliuose Terra Disc galima montuoti skirtingo diametro (460, 520 ir 560 mm) diskus, kurie yra karpyti, tačiau mažiau banguoti. „Populiariausi 460 ir 520 mm skersmens diskai. Kuo mažesni diskai, tuo greičiau jie sukasi“, – tęsė L. Karalkevičius. Ant visų padargų galima sumontuoti papildomą iki 300 kg svorį, kuris suteikia agregatui stabilumo.

Pasak L. Karalkevičiaus, pastaruoju metu skutikliai naudojami ir smulkiasėkliams augalams (pvz., rapsams, garstyčios ir kt.) pasėti, t. y. ant padargų sumontuojama sėjamoji, tokiu agregatu laukai po javapjūtės ir nuskutami, ir sėklos išberiamos, taigi sutaupoma laiko ir degalų. Paprastai, dirbant tokiu skutikliu-sėjamąja, darbinį greitį reikėtų sumažinti.

Giluminiai purentuvai skirti galulaukėms įdirbti, skutimo padui suardyti. Giliai iki 70 cm supurenus podirvį, pagerėja dirvos struktūra, laidumas drėgmei. Ant šių padargų taip pat galima montuoti smulkiasėklių augalų sėjamąsias. Vogel&Noot giluminiai purentuvai gali būti skirtingo dydžio (noragų skaičius gali siekti 9), prikabinami ir pakabinami. Vienam metrui darbinio pločio reikia apie 60–70 AG.

Lauko dienoje pristatyti vieni iš ekonomiškiausių Deutz Fahr traktoriai, kurie gali būti varomi 100 proc. biodegalais, ir daniškos Bredal trąšų barstyklės. „Biržų žemtiekimas“ daniška trąšų barstymo įranga pradėjo prekiauti tik pernai.

Vogel&Noot technikos gamyba auga

Vertindamas rinkos pokyčius sunkmečiu L. Karalkevičius neslėpė, kad metų pradžioje mašinų gamybos lygis krito, tačiau nuo vasaros pradžios pradėjo kilti ir tebekyla iki šiol. „Tai rodo ir ilgėjantys užsakymo įvykdymo terminai. Tiesa, Rusijoje pardavimai minimalūs, mažai mašinų (20–30 proc. praėjusių metų lygio) nuperka ir latviai. Lietuvoje, Estijoje ir Skandinavijoje prekybos apimtys nesumažėjo, kai kuriose šalyse net pradėjo augti“, – tikino L. Karalkevičius.

Atstovo teigimu, kompanijai priklausančiose įmonėse dirbančių žmonių skaičius nesumažėjo, nebuvo mažinami ir atlyginimai. Technikos gamybos ir tobulinimo procesas nenutrūko ir šių metų žemės ūkio technikos parodoje „Agritechnika“ kompanija pristatys nemažai purškimo, žemės dirbimo, sėjos technikos naujovių.