Dėl galimo neigiamo poveikio žmonių sveikatai Europos maisto saugos agentūra (EFSA) rekomenduoja sumažinti vitamino A normą pašaruose. Nustatyti didžiausi leistini vitamino A kiekiai racionuose.

Agentūra atliko išsamią analizę, kuri patvirtino faktą, kad valgydami gyvūnų kepenų produktus, vartotojai gali gauti viršijantį didžiausią leistiną vitamino A kiekį. Tiesa, kad taip gali atsitikti valgant kepenų produktus ar vartojant vien tik pieno produktus, mažai tikėtina.

Didžiausią leistiną vitamino A koncentraciją kai kurių gyvūnų grupių pašaruose nustato ES Direktyva 91/249. Pagal ją penimų kiaulių, avių ir galvijų, mėsai auginamų broilerių, ančių ir kalakutų pašaruose vitamino A kiekis neturi viršyti 13,5 tūkst. TV/kg, o veršelių pieno pakaitaluose – 25 tūkst. TV/kg.

Specialiems tikslams (gydymo ar profilaktikos) skirtų vitaminų koncentratų, kurių sudėtyje yra vitamino A, naudojimas šiuo metu galiojančiais teisiniais aktais nereguliuojamas.

EFSA atliktame tyrime analizuojama informacija apie vitamino A kiekius įvairių gyvūnų grupių pašaruose.

Kiaulės

Vitamino A trūkumas kiaulių pašaruose sukelia neurologinius simptomus, taip pat veikia apetitą ir augimą. Paršavedėms dėl jo trūkumo sutrinka ruja, gali įvykti embrionų rezorbcija ar gimti negyvi paršeliai.

Naujausios rekomenduojamos normos penimoms kiaulėms ir paršeliams beveik dvigubai viršija poreikius, o paršavedėms – beveik juos atitinka. Kartu pažymimos labai plačios vitamino A hipervitaminozės ribos ir mažas kiaulių jautrumas didesniems jo kiekiams. Praktiškai tokie atvejai nediagnozuojami. Kitaip sakant, net dideli netyčiniai ar sąmoningi nukrypimai nuo normos pastebimų pasekmių nesukelia.

EFSA FEEDAP ekspertų grupė nustatė tokį didžiausią vitamino A kiekį pašaruose: paršeliams – 16 tūkst. TV/kg pašaro, penimoms kiaulėms – 6,5 tūkst. TV/kg. Tokios normos neturi jokio neigiamo poveikio gyvūnų sveikatingumui, gerovei ir augimui.

Vartotojų saugumo požiūriu paršavedžių ir kuilių pašarai nėra tokie reikšmingi. Paršingoms paršavedėms ekspertai pasiūlė 12 tūkst. TV/kg pašaro, o žindamoms – 7 tūkst. TV/kg normas.

Galvijai

Atrajotojams dėl vitamino A stygiaus atsiranda epitelinių audinių anomalijų, sutrinka regėjimas ir nenormaliai vystosi kaulai. Vitamino A trūkumui ypač jautrūs ką tik atvesti veršeliai, kuriems neduodama krekenų, ir galvijai, nesukaupę vitamino atsargų kepenyse. Dėl to sumažėja gyvulių apetitas, susidaro sąnarių edemos, galvijus lengviau pažeidžia kvėpavimo takų infekcijos.

Nemažai vitamino A suskaido prie­skrandžio mikroorganizmai, ypač kai dėl didelio sušeriamų koncentratų kiekio parūgštėja prieskrandžio turinys.

Galvijai, kaip ir kiaulės, taip pat nėra labai jautrūs vitamino A perdozavimui. Manoma, kad koncentracija 66 tūkst. TV/kg sausųjų medžiagų dar yra nepavojinga ir melžiamoms, ir užtrūkusioms karvėms.

Didelę reikšmę aprūpinant galvijus vitaminu A turi β-karotinas, gaunamas su žaliaisiais pašarais. Be to, β-karotinas yra būtinas ne tik vitaminui A susidaryti, bet ir karvių vaisingumui padidinti. Skaičiuojama, kad galvijų organizme 1 mg β- karotino paverčiamas 400 TV vitamino A. Tačiau tokių skaičiavimų negalima taikyti mechaniškai, vertinant su žaliaisiais pašarais gaunamo vitamino A kiekį.

Penimiems galvijams ir melžiamoms karvėms ekspertai rekomendavo 10 tūkst. TV/kg pašaro vitamino normas, užtrūkusioms karvėms, atsižvelgiant į embriono poreikius ir sumažėjusį ėdamumą, – 20 tūkst. TV/kg. Vitamino A koncentracijos veršelių pieno pakaitaluose FEEDAP ekspertai pasiūlė nekeisti.

Paukščiai

Vitamino A trūkumo sukelti požymiai paukščiams panašūs, kaip ir kitiems gyvūnams: pažeidžiama gleivinė, sutrinka kaulų augimas, susilpnėja imunitetas.

Vitamino A hipervitaminozių tarp paukščių pasitaiko retai, o saugi viršutinė riba paukščiams 4–10 kartų viršija poreikius.

Viščiukams, vištoms dedeklėms ir kalakutams buvo nustatyta maksimali vitamino A koncentracija lesaluose – 10 tūkst. TV/kg, tačiau atsižvelgdami į naujausius tyrimus, siejančius vitamino A kiekį ir imuniteto reakcijų stiprumą, ekspertai leistiną jo kiekį startiniuose pašaruose padidino dvigubai – iki 20 tūkst.TV/kg pašaro.

Įvertinusi vitamino A naudojimo pašaruose praktiką, EFSA paprašė atskirų šalių, taip pat gamintojų asociacijų (FEFAC, FEFANA) pateikti atitinkamą informaciją.

Analizuojant gautą informaciją, paaiškėjo, kad vitamino A pašaruose naudojimas gerokai viršijo poreikius ir rekomendacijas, taip pat ir didžiausius leistinus kiekius. Tai turėjo įtakos maisto saugai. Tyrimai patvirtino galimas sąsajas su padidėjusia vitamino A koncentracija įvairių naminių gyvūnų kepenyse, kurios naudojamos maistui. Tai ir buvo viena iš priežasčių, kodėl buvo peržiūrėti ir kai kuriais atvejais iš naujo nustatyti didžiausi vitamino A naudojimo pašaruose kiekiai.

Kita vertus, įvertinus faktus, kad dauguma naminių gyvulių rūšių nėra labai jautrūs didesnėms šio vitamino dozėms, ir žinant, kad vitaminų rinką kontroliuoja gana nedaug gamintojų, 2001 m. Europos Komisija aštuoniems vitaminų tiekėjams skyrė apie 800 mln. eurų baudas už jų kartelinį susitarimą. Taigi gali kilti pagrįstas klausimas, kiek vitamino A (o ir kitų vitaminų) naudojimo pašaruose rekomendacijos atitinka realius gyvulių poreikius ir užsibrėžtus rezultatus, kurių siekiama gyvulininkystėje. Juk veltui niekas nieko neduoda.

Sprendimą kiekvienu konkrečiu atveju tenka priimti gyvulininkystės specialistams. Šiandien tokių, tebesidarbuojančių gamyboje, dar yra, tačiau jų pamainos rengimas – visiškai žlunga.

***

Didžiausios vitamino A normos kiaulėms

• Paršeliams – 16 tūkst. TV/kg
• Penimoms kiaulėms – 6,5 tūkst. TV/kg
• Paršingoms paršavedėms – 12 tūkst. TV/kg
• Žindamoms paršavedėms – 7 tūkst. TV/kg

Didžiausios vitamino A normos galvijams

• Veršeliams (mėsai) – 25 tūkst. TV/kg (norma nesumažinta)

• Penimiems galvijams – 20 tūkst. TV/kg

• Melžiamoms ir užtrūkusioms karvėms – 20 tūkst. TV/kg

Didžiausios vitamino A normos paukščiams

• Viščiukams (broileriams ir vištų dedeklių) iki 14 d. ir kalakučiukams iki 28 d. – 20 tūkst. TV/kg

• Viščiukams (po 14 d.) ir kalakučiukams (po 28 d.) – 10 tūkst. TV/kg

• Vištoms dedeklėms ir mėsiniams bei veisliniams kalakutams – 10 tūkst. TV/kg

Straipsnis parengtas pagal Scientific Opinion of the Panel on Additives and Products or Substances used in Animal Feed (FEEDAP) on a request from the European Commission on the consequences for the consumer of the use of vitamin A in animal nutrition. The EFSA Journal (2008) 873, 80-81