23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2009/10
Lazerio spindulių įtaka pieno sudėties rodikliams
  • Dr. Edmundas PAULAUSKAS, LŽŪKT
  • Mano ūkis

Mastitai pieno ūkiuose sukelia daug problemų. Dėl ligos susilpnėja karvių imunitetas, sumažėja produktyvumas, pakinta pieno sudėties ir kokybės rodikliai. Dėl blogesnės pieno kokybės krenta jo komercinė vertė, o karvių gydymas reikalauja daug laiko ir lėšų. Be to, nepagydomas karves tenka brokuoti. Ligai įveikti galima naudoti alternatyvius gydymo metodus.

Mastitas – pasaulinio masto problema ir „brangi“ liga. Ją sukelia daugiau kaip 140 skirtingų mikroorganizmų, todėl sunaikinti visus mastito sukėlėjus yra neįmanoma. JAV Nacionalinė mastito taryba nustatė, kad mastito gydymo išlaidos vienai karvei siekia 180 JAV dolerių (432 Lt) per metus.

Tyrimais nustatyta, kad iš vieno mastitu sergančios karvės tešmens ketvirčio laktacijos periodu primelžiama apie 725 kg pieno mažiau negu iš tos pačios karvės nepažeisto tešmens ketvirčio. Taip pat nustatyta, kad jeigu somatinių ląstelių skaičius 1 ml pieno padidėja 100 tūkst./ml, viršijant 200 tūkst./ml, pieno primilžiai sumažėja 2,5 proc. Pvz., jeigu karvės piene somatinių ląstelių yra 600 tūkst./ml, primilžiai bus mažesni 10 proc., palyginti su karve, kurios piene somatinių ląstelių yra ne daugiau kaip 200 tūkst./ml.

Lietuvoje kontroliuojamose bandose karvių skaičius, kurių piene somatinių ląstelių kiekis svyruoja nuo 500 tūkst. iki 1 mln./ml, sudaro apie 13 proc., o kurių piene somatinių ląstelių kiekis viršija 1 mln./ml – apie 16,2 proc. Tai rodo, kad šalies pieno ūkiai dėl mastito patiria daug nuostolių.

Metodai mastitui įveikti

Pienininkystės ūkiai daugiau nuostolių patiria dėl slaptojo, negu dėl klinikinio mastito. Slaptasis mastitas yra pavojingesnis už klinikinį, nes yra nuo 15 iki 40 kartų dažniau paplitęs negu klinikinis, daug sunkiau diagnozuojamas. Slaptojo mastito sukėlėjai gali užkrėsti visą bandą.

Mastitui gydyti yra sukurta daug įvairių medikamentinių preparatų. Tačiau įvairūs vaistai turi šalutinį neigiamą poveikį gyvulio sveikatai ir imunitetui. Gydymo metu ir po jo medikamentai patenka į pieną, todėl, ir nutraukus gydymą, pienas kurį laiką yra netinkamas vartoti (taikomas išlaukos laikotarpis). Be to, gydymas antibiotikais ir kitais preparatais ilgas ir brangus. Dėl to visame pasaulyje ieškoma efektyvesnių kovos su mastitu priemonių.

Prieš 15 metų vienos Rusijos įmonės specialistai sukonstravo ir užpatentavo infraraudonųjų spindulių spektro lazerio aparatą, skirtą gyvulių uždegiminėms ligoms gydyti ir profilaktikai. Pastaruoju metu lazerio technologijos gyvuliams gydyti ir profilaktikai taikomos Japonijoje, JAV, ES valstybėse ir kitose šalyse. Lietuvoje gyvulininkystėje tokie gydymo metodai pradėti taikyti 2006 m. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos specialistai ūkininkų ūkiuose atliko nemažai parodomųjų bandymų, per kuriuos lazerio spinduliais buvo švitinamos sergančios karvės, veršeliai, kiaulės ir sportiniai žirgai.

Remiantis apibendrintais rezultatais, gydymas lazerio spinduliais buvo efektyvus gydant slaptuosius ir klinikinius mastitus, virškinimo trakto, ginekologines, chirurgines, kvėpavimo takų ligas ir įvairius uždegimus. Taikant lazerio technologijas gyvulių gydymui ir profilaktikai, medikamentų naudoti nereikia.

Gydymo lazeriu specifika

Lazerio terapija laikoma veiksminga priemone karvėms nuo mastito gydyti, nes labai sumažinamas įvairių mastito sukėlėjų atsparumas (nuo 30 iki 57 proc.). Be to, padidinamas sergančių gyvulių imunitetas. Taikant lazerio terapiją, skirtingai negu gydant antibiotikais, gyvulių imunitetas stiprėja, tuo pačiu stiprėja jų pasipriešinimas bet kuriai infekcijai. Antibiotikais gydomų gyvulių imunitetas silpnėja. Ar pasiseks mastitu sergančias karves išgydyti lazerio spinduliais, labai priklauso nuo to, ar pavyksta pašalinti susirgimo priežastis.

Taikant lazerio terapiją, svarbu apskaičiuoti lazerio spindulių energijos kiekį, tenkantį gydomo organo paviršiui seanso metu ir gydymo kurso laikotarpiu. Sudarant metodiką, lazerio spindulių dozė buvo apskaičiuota remiantis gamintojo rekomendacijomis ir naudojantis M. V. Lenko lentele „Suminė lazerio terapijos kurso energija“. Spindulių energija seansui apskaičiuojama pagal algoritmą:

W = P × t;

W – spindulių energija seanso metu, J;

P – lazerio spinduliavimo galingumas, W;

t – seanso trukmė, s.

Technologijos taikymas ūkyje

Vienas iš tokių parodomųjų bandymų buvo atliktas Joniškio rajone ūkininkaujančio Vinco Mitriko ūkyje. Buvo tirta, ar efektyvu žemo dažnio infraraudonųjų spindulių lazeriu gydyti mastitą, kaip švitinimas veikia somatinių ląstelių skaičių ir pieno sudėties rodiklius.

Bandymui atlikti buvo sudaryta klinikiniu ir slaptuoju mastitu sergančių, ilgai ir nesėkmingai medikamentais gydytų karvių grupė. Bandomojoje grupėje buvo  6 ankstyvosios ir vėlesnės laktacijos perio­dų karvės, kad būtų galima individualiai jas stebėti ir kontroliuoti tyrimo eigą. Pieno sudėties rodikliai buvo lyginami su sveikų, lazeriu negydytų karvių pieno sudėties rodikliais.

Bandomosios grupės karvės mastitu susirgo po apsiveršiavimo žiemojimo laikotarpiu. Jos po kelis kartus buvo gydytos įvairiais medikamentais, tačiau tai nebuvo veiksminga. Ligos požymiai gydymo metu susilpnėdavo, o nutraukus gydymą, liga po kurio laiko vėl atsinaujindavo. Šių karvių piene somatinių ląstelių skaičius buvo labai padidėjęs. Dėl gydymo išlaidų ir pablogėjusios pieno kokybės ūkis, kuriame laikoma per 20 produktyvių karvių, patyrė nemažai nuostolių, pvz., vienai karvei gydyti išleista daugiau kaip 900 litų.

Bandymas truko 120 dienų. Prieš pradedant švitinti lazeriu buvo išanalizuoti paskutinio kontrolinio melžimo duomenys. Be to, tiriamų karvių pienas buvo ištirtas netiesioginiu metodu, naudojant greitosios diagnostikos testus.

Aparatu buvo švitinama pieno liauka, prietaisą laikant 10–15 cm nuo gydomo organo paviršiaus.

Bandymo metodai ir sąlygos

Pagal specialią metodiką mastitu sergančios karvės 6 dienas kartą per parą po 3 min. buvo švitinamos lazerio aparatu. Paprastai tai buvo daroma po vakarinio melžimo. Bandymo metu karvės negavo jokių antibiotikų ar kitų cheminių preparatų. Po pirmojo lazerio terapijos kurso (6 d.) visų karvių pienas vėl buvo ištirtas greituoju metodu ir nustatyta, kad trys karvės dar sirgo slaptuoju mastitu.

Po gydymo lazeriu visos bandomosios grupės karvės kartą per savaitę profilaktiškai buvo švitinamos lazerio spinduliais po 2 min. Jų pienas kartą per savaitę buvo tiriamas greituoju metodu. Po trijų savaičių nuo gydymo pradžios 3 karvių piene (nepasveikusių po gydymo kurso) somatinių ląstelių skaičius vis dar buvo padidėjęs, o pagal greitojo testo duomenis šios karvės sirgo slaptuoju mastitu. Joms gydymas lazeriu buvo pakartotas. Nepasveikusios karvės 10 dienų vieną kartą per parą po 3 min. buvo švitinamos lazerio spinduliais. Po antrojo lazerio terapijos kurso tik vienos karvės viename ketvirtyje dar buvo likę slaptojo mastito požymių.

Tiriamuoju laikotarpiu 3 bandomosios grupės karvės buvo užtrūkintos. Užtrūkinamų karvių piene somatinių ląstelių skaičius buvo padidėjęs normos ribose. Po antrojo lazerio terapijos kurso visos bandomosios grupės karvės profilaktiškai buvo švitinamos vieną kartą per savaitę po 1 min., o jų pienas buvo tiriamas kartą per savaitę greituoju metodu. Tiriamųjų karvių pienas, ar jos neserga mastitu, šiuo būdu buvo tirtas 16 kartų.

Trys lazerio spinduliais gydytos karvės, kurios tiriamuoju laikotarpiu užtrūko, veršiavosi lengvai, nesusirgo nei lytinių takų ligomis, nei mastitu. Jų piene buvo normalus somatinių ląstelių kiekis.

Tiriamuoju laikotarpiu buvo atlikti 4 kontroliniai karvių melžimai, pieno kokybės rodikliai nustatyti VĮ „Pieno tyrimai“ laboratorijoje.

Bandymo rezultatai

Bandymo pradžioje, mastitu sergančių karvių pienas buvo ištirtas greituoju metodu. Pagal tyrimo duomenis, reagento ir tiriamų karvių pieno reakcija buvo vidutiniškai teigiama, t. y. somatinių ląstelių skaičius tokiame piene svyruoja nuo 800 iki 5 000 tūkst./ml (vidutiniškai 2 700 tūkst./ml). Atlikto kontrolinio melžimo piene somatinių ląstelių skaičius, nustatytas VĮ „Pieno tyrimai“, buvo panašus. Po pirmojo gydymo lazeriu 6 dienų kurso karvių pienas buvo vėl ištirtas ir nustatyta, kad trijų karvių diagnostikos testo reak­cija buvo neigiama, o kitų trijų karvių – silpnai teigiama arba įtartina (somatinių ląstelių skaičius vidutiniškai siekė nuo 300 iki 900 tūkst./ml).

Po 3 savaičių profilaktiškai švitinamų nevisiškai pasveikusių karvių piene dar buvo padidėjęs somatinių ląstelių skaičius, todėl joms buvo paskirtas dar vienas gydymo lazeriu kursas (10 dienų po 3 min./d.).

Antrojo švitinimo rezultatai

Po antrojo gydymo kurso lazeriu visos karvės pasveiko, išskyrus vieną (Nr. 01103964), kurios pirmasis ketvirtis liko pakitęs. Šio ketvirčio pieno testo reakcija buvo įtartina (somatinių ląstelių skaičius nuo 150 iki 500 tūkst./ml). Iš jo buvo primelžiama mažiau pieno, somatinių ląstelių skaičius šio ketvirčio piene buvo nepastovus ir, pasikeitus oro ar mitybos sąlygoms, viršydavo normą. Likusių karvių piene somatinių ląstelių skaičius buvo normos ribose. Taigi, gydymo efektyvumas įvertintas 83 procentais.

Bandymo metu neigiami karvių sveikatai veiksniai nebuvo visiškai pašalinti. Karvės ganykloje buvo rišamos grandinėmis, todėl nebuvo galimybių apsisaugoti nuo karščių, audrų, vėjų ir darganų. Be to, nuėmus pirmąjį žolės derlių, labai pasikeitė karvių mitybos sąlygos.

Pagal VĮ „Pieno tyrimai“ laboratorijos duomenis, somatinių ląstelių skaičius bandymo pabaigoje, palyginti su bandymo pradžia, tiriamųjų karvių piene sumažėjo nuo 5 iki 15 kartų.

Lazeriu gydytų karvių pieno kokybė

Tyrimais nustatyta, kad mastitu sergančių karvių piene sumažėja sausųjų medžiagų (apie 2 proc.), riebalų (apie 9 proc.), baltymų (apie 1 proc.), laktozės (apie 11 proc.). Be to, padidėja natrio ir chloro bei sumažėja kalcio ir fosforo koncentracija. Mastitu sirgusių karvių produktyvumas, priklausomai nuo pieno liaukos pažeidimo, gali atsistatyti visiškai arba tik iš dalies. Tyrimų duomenimis, mastitą gydant lazeriu, karvių produktyvumas atsistato geriau, negu gydant medikamentais. Gydant lazeriu, neatsistato tik uždegimo visiškai sunaikinti ir pakitę pieno liaukos audiniai. Uždegimo pažeistos, bet nesunaikintos pieno liaukos ląstelės po lazerio terapijos gali visiškai atsistatyti. Tyrimais nustatyta, kad švitinant sveikas karves profilaktiškai padidėja jų produktyvumas, pagerėja pieno sudėties ir kokybės rodikliai. 2003 m. Italijoje atliktų tyrimų duomenimis, karvių, profilaktiškai švitintų kartą per savaitę po 1 min. lazerio aparatu, pieno baltymų koncentracija padidėjo 5–8 proc., o somatinių ląstelių skaičius sumažėjo iki normos ribos. Kitų tyrimų duomenimis, švitinant karves lazeriu profilaktiškai kartą per savaitę arba du kartus per mėnesį, pieno primilžiai padidėja apie 15 proc., pagerėja pieno sudėties ir kokybės rodikliai, sumažėja pašarų sąnaudos (15–20 proc.).

Bandymo metu mastitu sirgusios karvės po pirmojo ir antrojo lazerio terapijos kursų buvo profilaktiškai švitinamos lazeriu 2,5 mėnesio. Per šį laikotarpį mastitu sirgusių karvių piene riebalų ir baltymų koncentracija palaipsniui didėjo ir buvo didesnė negu nesirgusių mastitu bei lazeriu nešvitintų karvių piene.

Pagal tyrimo duomenis, bandymo pradžioje riebalų koncentracija buvo didesnė nešvitintų lazeriu karvių piene (0,17 proc.). Praėjus 2 mėn. nuo bandymo pradžios, riebalų koncentracija bandomosios grupės karvių piene buvo didesnė vidutiniškai 0,36, vėliau – 0,29 proc. negu lazeriu nešvitintų karvių. Tiriamuoju laikotarpiu riebalų koncentracija bandomosios grupės karvių piene padidėjo vidutiniškai 1,3 proc. Nešvitintų karvių piene riebalų koncentracija per šį laikotarpį padidėjo vidutiniškai 0,84 proc. Bandomosios grupės karvių pieno riebumas bandymo pabaigoje buvo vidutiniškai 0,29 proc. didesnis negu nešvitintų karvių (bandymo pradžioje riebalų koncentracija nešvitintų karvių piene buvo didesnė 0,17 proc.). Taigi, tiriamuoju laikotarpiu lazerio terapija turėjo teigiamos įtakos pieno riebumui.

Baltymų koncentracija bandomosios grupės karvių piene didėjo sparčiau negu lazeriu nešvitintų karvių. Tiriamuoju laikotarpiu baltymų koncentracija bandomosios grupės karvių piene padidėjo vidutiniškai 0,64 proc. Nešvitintų lazeriu karvių piene tuo pačiu laikotarpiu baltymų koncentracija padidėjo vidutiniškai 0,41 proc. Bandymo pabaigoje bandomosios grupės karvių pienas buvo 0,37 proc. baltymingesnis negu nešvitintų karvių. Taigi lazerio terapija teigiamai veikė ir pieno baltymingumą.

Ankstyvosios laktacijos bandomosios grupės karvių piene riebalų koncentracija tiriamuoju laikotarpiu padidėjo vidutiniškai 1,32 proc., o baltymų – 0,83 proc., t. y. labiau negu visų bandomosios grupės karvių.

Lazerio terapijos įtaka laktozės koncentracijai bandomosios grupės karvių pienui nebuvo nustatyta. Tiriamuoju laikotarpiu šis rodiklis abiejų grupių karvių piene buvo panašus ir atitiko normą.

Lazerio terapijos ekonominis efektyvumas

Mastitų gydymas lazeriu yra gana pigus metodas. Lazerio aparatas maitinamas autonominiu akumuliatoriumi, kuris pakraunamas iš elektros tinklo. Elektros sąnaudos akumuliatoriui pakrauti yra labai mažos. Gyvulių švitinimo lazerio spinduliais trukmė nėra didelė. Gydymo kurso trukmė, priklausomai nuo mastito formos, gali tęstis nuo 3 iki 6 dienų. Seanso trukmė – nuo 1 iki 3 min. Profilaktiškai karves švitinti lazeriu rekomenduojama porą kartų per mėnesį po 1–2 min. Mastitą gydant lazeriu, pasveikusių karvių pienas naudojamas iš karto, t. y. netaikomas išlaukos laikotarpis, kuris būtinas mastitą gydant antibiotikais ir kitais cheminiais preparatais.

Po antibiotikų terapijos karvių produktyvumas dažnai nepasiekia prieš susirgimą buvusio produktyvumo lygio. Be to, susilpnėja ir guvulio imunitetas.

Lazerio terapija, atvirkščiai – imuninę sistemą sustiprina. Tyrimų duomenimis, po lazerio terapijos sustiprėja karvių imuninė sistema, beveik atsistato uždegimo paveiktos pieno liaukos ląstelės ir produktyvumas. Švitinant karves lazeriu profilaktiškai, padidėja pieningumas, pagerėja pieno sudėties ir kokybės rodikliai. Be to, taikant lazerio terapiją gerokai sumažėja išlaidų vaistams, o pajamų už pieną gaunama daugiau. Nustatytas teigiamas lazerio spindulių poveikis ir karvių reprodukcijos sistemai.

Lazerio aparatai gali būti eksploatuojami ilgai. Prietaisus gaminančios kompanijos instrukcijoje nurodyta, kad jo eksploatacijos laikas – ne trumpesnis kaip 5 metai.

Rekomendacijos

  • Siekiant išvengti susirgimų ir nuostolių, lazeriu reikėtų profilaktiškai švitinti sveikas karves laktacijos ir užtrūkimo periodais.
  • Jeigu mastitu sergančios karvės po vieno gydymo lazeriu kurso nepasveiksta, po savaitės reikia gydymą kartoti. Taip reikia daryti tol, kol gyvuliai visiškai pasveiksta.
  • Rekomenduojama profilaktiškai lazeriu švitinti galvijų prieauglį.
  • Gydant lazeriu, sergančioms karvėms medikamentų nereikia duoti.