Iš visos Panevėžio apskrities Rokiškio r. ūkininkauja daugiausia (2 859) ūkininkų, t. y. daugiau kaip ketvirtadalis visų apskrityje registruotų žemdirbių. Rokiškėnai valdo daugiau kaip 35 tūkst. ha žemės, iš kurių per 28 tūkst. ha – dirbama. Nederlingose šalies plotuose įsikūrę Rokiškio r. ūkininkai, kaip ir dauguma Lietuvos žemdirbių, atnaujindami ūkius, naudojasi ES parama.

Nacionalinės mokėjimų agentūros duomenimis (NMA), šiemet 53 rokiškėnai pateikė 60 paraiškų pagal supaprastintas „Žemės ūkio valdų modernizavimo“ priemonės finansavimo sąlygas. Bendra investicijų vertė viršija 5,4 mln. litų.

Keturi projektai viename

Jono, Aldonos, Kęstučio ir Rasos Venslovų ūkis gali būti sėkmingos ES paramos įsisavinimo pavyzdžiu. Visų šeimos narių valdomame ūkyje įgyvendinti 4 projektai, du iš jų pagal supaprastintąją ES finansavimo teikimo tvarką. „Pirmąją paraišką paramai gauti pateikėme 2005 m. Jei vienas žmogus nebūtų nuvedęs už rankytės iki NMA atstovybės, galbūt ir šiandien dirbčiau senomis, nuolat gendančiomis mašinomis ir negalėčiau sveikintis dėl tepaluotų rankų. Iki tol buvau nemažai „šlamšto“ nusipirkęs, mašinas bandžiau ir pats daryti, tačiau mano amžius per trumpas, kad būčiau visąlaik susirietęs ir klūpėčiau ant kelių. Atsiradus galimybei pusę investicijų susigrąžinti, pasirinkau brangią, bet gerą techniką. Eksperimentai pernelyg brangiai kainuoja“, – įsitikinęs J. Venslovas.

Daugiau kaip 800 ha valdoje visi darbai atliekami trimis Fendt traktoriais. Ūkininkas sako, kad tai traktoriai, kuriuos reikia pirkti, jei pinigų neturi. „Nors jie ir brangūs, tačiau dirbant su Fendt, pinigų turėsi, nes tai labai ekonomiškos mašinos. Vokiškos kokybės technikai remonto retai prisireikia, o svarbiausia – dirbant patogiu traktoriumi, tausojama sveikata. Tad investuojame ne tik į metalo gabalą, bet ir savo sveikatą“, – technikos įtaką sveikatai akcentuoja ūkininkas.

Tiesa, jis pabrėžia, kad, norint išvengti gedimų, mašinas reikia tinkamai prižiūrėti: laiku atlikti techninę apžiūrą, paruošti žiemojimui ir laikyti garaže. Visa Venslovų už ES paramą nupirkta technika, kaip priklauso pagal paramos teikimo taisykles, sunumeruota. Paskutinis numeris (19) užrašytas ant 6 m skutiklio Horsh Terrano FX, įsigyto šiemet pagal supaprastintos paramos projektą. Pagal pirmąjį valdų modernizavimo projektą Venslovai pirko traktorių Fendt 926 Vario, kombainą Claas Lexion 540, Lemken sėjamąją, pastatė džiovyklą. Įgyvendinus antrąjį projektą, garažas pasipildė Fendt 415 Vario traktoriumi, krovininiu sunkvežimiu Volvo, trąšų barstomąja Rauch ir Manitou ­teleskopiniu krautuvu. „Dar vieną Claas Lexion 540 kombainą įsigijome taip pat pagal supaprastinto paramos teikimo projektą “, – naujus pirkinius vardija Jonas. Tais metais, kai grūdų kainos buvo geros, ūkininkai už ūkio lėšas įsigijo dar vieną galingą Fendt 930 Vario. „Dabar tikrai nieko netrūksta“, – pasibaigus javapjūtei atsipūsti gali Jonas.

Jau keleri metai kiekvieną darbymetį Venslovai sutinka be streso. Pasak šeimos galvos, ūkis visiškai modernizuotas, tad nerimauti nėra dėl ko, net jei orai nepalankūs. Juk su naujomis mašinomis gali dirbti kur kas greičiau. Tad Venslovai randa laiko ir atostogoms, o sūnus Kęstutis dar suspėja dirbti vairuotoju ir vežioti Kalvių kaimo moksleivius į mokyklą. Technikos parkas sukomplektuotas taip, kad darbai nestringa, mašinos nestovi be darbo. Venslovams padeda du nuolatiniai darbuotojai. Jonas sako, kad nė vienas iš šeimos narių darbo nesikrato. „Aš nesu iš tik vadovaujančiųjų ūkininkų kategorijos, pats sėdu ir iš už kombaino, ir už traktoriaus, ir už sunkvežimio vairo. Tiesa, šiemet javų nekūliau, jau amžius ne tas, regėjimas kartais paveda“, – prisipažįsta rokiškėnas.

Sunkmetis privertė taupyti

Didžiausius plotus Venslovų ūkyje užima rugiai ir grikiai (po 250 ha), dar auginama 120 ha žieminių, 160 ha vasarinių kviečių, 60 ha miežių. Jau treji metai didžioji dalis žemės neariama, o įdirbama tik skutikliu. „Anksčiau skutome negiliai diskiniu skutikliu, šiemet įsigijome noraginį, tad dirbimo gylį galėsime padidinti“, – apie žemės dirbimo technologiją kalba Jonas. Pasak jo, neariant išlaidų sumažėja. Taupyti ir dėti kiekvieną litą prie lito ypač aktualu šiandien, kai grūdų kainos vos vos dengia sąnaudas.

Taupydamas išlaidas J. Venslovas šiemet stipriai sumažino trąšų normas, kai kurių laukų pavasarį iš viso netręšė. Anot jo, reikia vadovautis elementariu skaičiavimu ir pirma atsakyti į klausimą, kada kišenėje liks daugiau pinigų, kai derlius sieks 3 ar 4 t/ha, t. y. skaičiuoti, ar papildomai investavus pelnas bus didesnis. „Kokia nauda, jei derlius siektų 6 t/ha, bet išlaidos trąšoms prilygtų 4 t/ha derliaus vertei. Man liktų tik 2 t/ha. Tai ar ne logiškiau netręšti, gauti 3–4 t/ha derlių, kurį pardavus visos pajamos liktų ūkyje. Šiandien tręšti – didelė prabanga“, – pabrėžia Jonas. Kad pasėlis būtų retesnis ir augalai vienas su kitu nekonkuruodami užaugintų didesnes varpas, sėklos normos netręšiamuose laukuose buvo sumažintos.

Jo teigimu, ūkis nemažai sutaupo džiovindamas grūdus savo džiovykloje. Venslovų skaičiavimais, išdžiovinti 1 t bet kokio drėgnio grūdų ūkyje atsieina 10 Lt/t, o mokėti už džiovinimo paslaugas tektų kelissyk brangiau. Mat 10 Lt/t mokestis skaičiuojamas tik 1 proc. drėgmei sumažinti. Taigi norint drėgnumą sumažinti keturiais procentais, 1 t grūdų džiovinimo išlaidos siektų 40 Lt. „Čia didelio mokslo nereikia“, – dėsto Jonas.

Kai neverki, skauda mažiau

Į klausimą, kada ūkininkauti buvo leng­viausia, Jonas nedvejodamas atsako, kad užpernai, kai grūdų kainos buvo geros. „Tada rankomis plojome. Galėjome įmokėti daugiau paskolų įmokų“, – prisimena ūkininkas ir atsidūsta sakydamas, kad šiemet be išimties visiems blogai. Dėl sumažėjusių pajamų Venslovai turėjo atleisti du ūkyje per darbymečius talkindavusius žmones. Tačiau Jonas stengiasi nepasiduoti pesimizmui, suprasdamas, kad šiemet gerų kainų, kai bedarbių armija didėja, o vartojimas mažėja, nereikėtų tikėtis.

Niūrias mintis jis veja iš galvos, sakydamas, kad geriau jautiesi, kai neverkšleni. „Tada mažiau skauda. Niekas nepasikeis, jei nuolat skųsies ir vaikščiosi paniuręs. Tik sau ir kitiems nuotaiką gadinsi. Tuomet tikrai pradės nesisekti, nes blogos mintys tartum iš anksto užprogramuoja nesėkmei. Stengiamės negalvoti, kaip blogai yra, ir neverkiame“, – šypsosi Jonas, tikėdamas, kad blogus laikus anksčiau ar vėliau pakeis geri.

Rokiškio r. ūkininkai ir ž. ū. bendrovės įsigijo iš viso 56 naujas Fendt mašinas: 49 traktorius ir 7 javų kombainus. Iš traktorių daugiausia (14) nupirkta 800 serijos. Populiarūs ir 900 serijos modeliai, kurių nupirkta 12. Trečioje vietoje pagal pardavimus (8) – 300 serijos traktoriai. Iš 7 rajone dirbančių Fendt javų kombainų yra vienas naujausias didelio laidumo modelis 8400 P (413 AG). Tai Danijoje pagaminta derliaus nuėmimo mašina su trijų būgnų, aštuoniais klavišiniais kratikliais ir firmine PowerFlow pjaunamąja, kurioje prieš sraigę įrengtas juostinis transporteris.

Ir nedideliame  ūkyje reikia geros technikos

Kitas Rokiškio krašto ūkininkas Ričardas Valiulis taip pat vertina naują techniką ir net nenori prisiminti laikų, kai javus kuldavo Niva. „Vieną valandą dirbi, dvi valandas – remontuoji“, – karčia patirtimi dalijasi Ričardas, valdantis 360 ha augalininkystės ūkį. Pernai visą žieminių ir vasarinių kviečių bei rugių derlių sudorojo vienas naujas Fendt kombainas. Ūkininko skaičiavimu, jei sąlygos leidžia, su nauju Fendt kombainu galima nukulti 50 ha per dieną. Šiųmetę permainingų orų javapjūtę kombaino našumas buvo itin aktualus.

Kaimo plėtros 2007–2013 m. programai skirtas biudžetas R. Valiuliui atseikėjo maždaug pusę milijono. Bendra įgyvendinto projekto vertė 1,4 mln. Lt. Banko paskola ir ES lėšos investuotos tik į techniką – Fendt kombainą, du Fendt traktorius, kurių vienas su frontaliniu krautuvu, germinatorių, sėjamąją ir purkštuvą. „Mašinas renkuosi ne pagal gamintoją, man tai nėra labai aktualu, svarbiausia, kad būtų geras daiktas ir atitiktų ūkio poreikius“, – aiškina Ričardas. Anot jo, žemės ūkio verslo pamatas – technika. Kuo ji geresnė ir našesnė, kuo mažiau genda, tuo geresnių ekonominių rodiklių galima pasiekti. Tiesa, atsinaujinusiame ūkyje praverčia ir senutėlis Dronningborg kombainas. „Laukai labai išsimėtę, jų net 68. Kai kurie ploteliai labai maži, tad su našiu Fendt juose nėra ką veikti“, – sako rokiškėnas.

Dirba trimis frontais

R. Valiuliui augalininkystės ūkis – ne vienintelis pajamų šaltinis. „Tiesa, šiemet, vargu ar grūdai bus pelningi. Rugių kaina dvigubai mažesnė negu pernai, todėl jie tikrai bus nuostolingi. Mažai tikėtina ir kad pajamų už kviečius bus daugiau negu išlaidų“, – liūdnai svarsto ūkininkas. Trąšų javams šiemet jis nepamažino, nes nederlingoje žemėje augančių augalų papildomai nemaitinus, derlius labai nukenčia. Pasak ūkininko, reikia džiaugtis, jei byra 4–4,5 t/ha.

Išgyventi sunkmečiu R. Valiuliui padeda už skerdimo paslaugas kas mėnesį gaunamos pajamos. Bajoruose kiekvieną dieną nuo 1997 m. veikianti ūkininko skerdykla – nemaža paspirtis, tačiau darbas joje Ričardui visai nemielas. „Jei ne ekonomikos nuosmukis, skerdimo verslo būčiau atisisakęs. Dūšia atsigauna tik į laukus atvažiavus “, – tikina rokiškėnas pridurdamas, kad ir skerdimo verslą krizė palietė: daugėja skolininkų, vėluojant atsiskaitymas, į skolas grimzta ir Ričardas. Įmonėje skerdžiamos ir kiaulės, ir galvijai. Mėsa tiekiama į turgavietes. Skerdykloje dirba 6, o ūkyje – 3 žmonės.

Dar viena širdžiai miela veikla, kuria ūkininkas pradėjo verstis tik pernai, – kaimo turizmas. Tiesa, poilsiautojai į atnaujinamą buvusio lengvosios pramonės fabriko poilsiavietę šalia Juodupės kol kas retai užsuka. „Vidury miško įkurta poilsiavietė dar nebaigta tvarkyti, nors investuota į ją jau nemažai: sutvarkytos pobūvio, šokių salės, rekonstruotas baseinas, suremontuota pirtis. Vieta labai graži, o poilsiavietė žinoma dar iš senų laikų, nes buvo prestižinė vieta, kurioje pergales švęsdavo ir ilsėdavosi „Žalgirio“ krepšininkai“, – pasakoja ūkininkas. Šiemet Ričardo prižiūrimoje poilsiavietėje jau atšoktos trejos vestuvės. „Žmonės patys susiranda. Kol iki galo nerestauravau, niekur nesireklamuoju“, – tęsia Ričardas. Jis neslepia, kad per darbymečius ūkyje sunku visur suspėti. Tada ir miega tik 4–5 valandas, užtat žiemą poilsiui ir pomėgiams skiria daugiau laiko. Ričardas užkietėjęs medžiotojas, kuriam nušauti žvėrį ne tiek svarbu, kiek jį stebėti ir valandų valandas leisti miške.

Ūkį norėtų plėsti

Nepaisant sunkių laikų ir nežinomybės, Ričardas planuoja ateities darbus: pagal supaprastiną ES paramos teikimo tvarką teiks projektą grūdų džiovyklai ir saugyklai pastatyti. „Supirkėjai apgaudinėja. Jei turėčiau, kur grūdus džiovinti ir laikyti, būčiau pats sau ponas“, – įsitikinęs R. Valiulis. Jis svajoja ūkį iki 500 ha padidinti: našiai technikai didesnis plotas būtų lengvai įveikiamas. Deja, laisvos žemės aplink Barkiškį beveik nelikę, tačiau jam darosi pikta, kai vadinamųjų sofos ūkininkų neprižiūrimi laukai piktžolių sėklomis užteršia javų pasėlius. Purkšk nepurškęs – piktžolių neišnaikinsi, jei šalia jos bujos. „Tokių piktžolynų jie nei nuomoja, nei parduoda“, – kaimynų aplaidumu piktinasi Ričardas.

Paklaustas, ar nenusivylė žemės ūkiu, jis purto galvą ir sako, kad noro dirbti sunkmetis nenuslopino. „Niekur nedingsi, sargauti juk neisi. Reikia toliau judėti, dirbti, paskolos niekas kitas už mane negrąžins“, – apie įsipareigojimus bankams prabyla ūkininkas, tačiau ES suteiktomis galimybėmis modernizuoti ūkį labai džiaugiasi.