Svarainių bumas mūsų šalyje buvo prieš dvidešimtmetį: 1980–1990 m. versliniai svarainių augynai Latvijoje ir Lietuvoje buvo tiek išsiplėtę, kad kasmet iš beveik 500 ha ploto skinta 1 200–1 500 t vaisių. Dabar ši kultūra yra gerokai primiršta – visoje šalyje stambesnių svarainių augintojų skaičius nesiekia ir dešimties.

Vilčių sugrąžinti šių vertingų augalų populiarumą teikia mokslininkų pradėtas projektas „Svarainių auginimas ir kompleksinis perdirbimas ūkyje“. „Iš svarainių pagamintą produkciją galima būtų priskirti nišiniams produktams: tokių produktų nereikia labai daug, bet jų paklausa yra nuolatinė, o kaina gera, – pabrėžia Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto Biochemijos ir technologijos laboratorijos vedėjas Pranas Viškelis. – Kas iš to, kad prisiauginame daug obuolių, už kuriuos mokami centai. Dabar toks laikas, kai rinkai reikia inovatyvių produktų, kuriuose derėtų ir skonis, ir maistinė vertė, o svarainiai tokiems produktams gaminti yra tinkamas ingredientas.“

Kad svarainių vartojimas augtų, reikia sukurti receptus įvairiems maisto gaminiams iš svarainių. Tam LSDI Biochemijos ir technologijos laboratorijoje yra įsigyta svarainių sėklalizdžių išėmimo ir pjaustymo įranga, išsinuomota svarainių sulčių gamybos įranga. Projekto metu numatyta sukurti visą svarainių perdirbimo ūkininko ūkyje technologiją.

Nereiklūs, bet šiek tiek kaprizingi

Pavyzdinis 1 ha svarainynas pasodintas Kauno r. ūkininko Algirdo Grigalevičiaus valdose. LSDI mokslininkas Darius Kviklys pabrėžia, kad daug lengviau įrengti naują svarainyną, negu taisyti klaidas seniai įveistame. Nors svarainis nereik­lus augalas, tačiau geriausiai auga lengvose, drenuotose priemolio ar priesmėlio dirvose, kurių pH 5–6. Svarainiams auginti netinka šarminės reakcijos dirvos, nes tuomet augalai serga chloroze.

Svarainiams kritiška būna pirmoji žiema, daug augalų nesulaukia pavasario, todėl patartina juos sodinti anksti pavasarį, dar pumpurams neišsprogus, geriausia rinktis dvejų metų sodinukus. Svarainyne augalai sodinami eilėmis, tarpai tarp augalų eilėje – 0,5–0,6 m, tarp eilių – 3 m. Pirmaisiais auginimo metais svarainiai visiškai nepajėgia konkuruoti su piktžolėmis, todėl jauną svarainyną būtina ravėti (per sezoną tai tenka daryti maždaug 4 kartus) arba purkšti herbicidais. Kad būtų leng­viau, pokrūmius galima mulčiuoti agroplėvele, polietilenu ar pjuvenomis (pastarųjų sluoksnį kasmet reikia papildyti). Mulčiuoti svarainiai geriau auga ir gausiau dera, o juoda plėvele mulčiuoti krūmai anksčiau sunokina vaisius.

Vaisių dydis ir forma – labai skirtingi

Bėda yra ta, kad svarainiai yra palyginti mažai sukultūrintas augalas, jų vaisiai užauga labai įvairaus dydžio, formos ir skonio. Specialistai pataria svarainio sodinukų užsiauginti patiems – iš gero motininio augalo paimtų sėklų. Sėti galima rudenį (bet sėklas žemėje gali sugraužti pelės) arba pavasarį (sėklos prieš tai stratifikuojamos – apie 2–2,5 mėnesio laikomos 2–4 oC temperatūroje).

Sėjama į lysves, paliekant 20–25 cm tarp eilučių ir 7–10 cm tarp sėklų eilutėje. Jei per vienus metus sėjinukai neiš­auga tinkamo dydžio, jie paliekami augti antriems metams, tik būtina pakirsti šaknis 10–15 cm gylyje (mat svarainiai linkę formuoti stiprią liemeninę šaknį, kuri giliai įsiskverbia į žemę, ir vėliau tokius krūmelius sunku persodinti).

„Radus idealią svarainio formą, galima ją dauginti vegetatyviškai – auginiais, kurie imami nuo birželio vidurio iki liepos vidurio“, – pataria D. Kviklys. Geriau imti ilgesnius, maždaug 20 cm ilgio, auginius, geriausiai įsišaknija viršūniniai ūgliai. Svarainiai derėti pradeda trečiaisiais ketvirtaisiais metais, potencialus jų derlius gali siekti iki 20 t/ha.