Įprasta obelis vertinti pagal tai, kokio skonio vaisius jos veda. Bet yra obelaičių, kurios skirtos tik pasigrožėti – jų obuoliukai labiau primena ryškiaspalves uogas, išsilaikančias ant liaunų šakelių iki žiemos ir itin egzotiškai atrodančias snaigėms krintant. O pavasarį šios obelaitės apsipila pačių įvairiausių spalvų ir formų žiedais. Tokių dekoratyvinių obelų formų tyrimai vykdomi Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto selekciniame sode.

Pirmosios kryžminimo kombinacijos, siekiant sukurti dekoratyvines obelų formas, LSDI atliktos 1997 m. Šiuo metu selekciniame sode tiriamos obelų sėjinukų dekoratyvinės formos su įvairiais lapų, žiedų ir vaisių nusispalvinimo deriniais. Ketvirti metai 30 skirtingų dekoratyvinių formų auginama obelų pirminio veislių tyrimo sode. Tai originalios lietuviškos formos, gautos kryžminimo būdu.

Kol kas tai tik selekciniai numeriai, bet iš jų atrinkus geriausius ir suteikus veislių vardus, būtų sukurtos pirmosios lietuviškos dekoratyvinių obelų veislės. Kada tai įvyks? „Tinkamą formą atrinkus šiemet ar kitais metais ir suteikus jai veislės statusą bei vardą, dar penkerius metus bus atliekami išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo (IVS) tyrimai Lenkijoje. Tad realu tikėtis, kad po kokių septynerių metų veislė bus pasiekiama plačiajam vartotojui“, – aiškina LSDI direktoriaus pavaduotojas mokslui Audrius Sasnauskas.

Atrenkant formas, dėmesys kreipiamas į lapų, žiedų, vaisių, net medžio žievės spalvą. Įvertinama ir tai, ar ilgai obuoliukai laikosi ant šakų. Kai kurių formų vaisiai laikosi netgi pernelyg ilgai – pavasarį, pradėjus medeliui žydėti, sudžiūvę pernykščiai obuoliukai tik gadina vaizdą – tokios formos brokuojamos. Bet obuoliukų laikymasis ant medelių per žiemą yra ne yda, o kaip tik teigiama savybė: žaviai atrodo apsnigta grakšti obelaitė su iš tolo raudonuojančiais ar geltonuojančiais karoliukais.

Pirmiausia vertinamas dekoratyvumas, o ne skoninės vaisių savybės, nors kai kurių miniatiūrinių obuoliukų skonis yra tikrai neblogas. „Aišku, jei pavyktų sukurti dailius medelius, kurie vestų ne tik gražius, bet ir skanius obuoliukus, būtų idealu“, – sako A. Sasnauskas. Dekoratyvinės obelys auginamos su dviem skirtingais poskiepiais: žemaūgiu B.396 ir vidutinio augumo MM.106. Nustatyta, kad ir su vienu, ir su kitu po­skiepiu auginamų obelaičių dekoratyvumas praktiškai nesiskiria.

Egzotiškai atrodo svyrančiosios obelys – tokių vaismedžių pagrindinės šakos su kamienu suauga stačiu kampu ir be jokio papildomo formavimo svyra žemyn. Itin patraukliai atrodo tokios formos ant aukštų stiebų – tai suteikia medžiui egzotiško puošnumo.

Kuriamos ir pirmosios lietuviškos koloninės obelų formos: labai kompaktiškos, jų nereikia genėti. Ant tokių obelaičių nokstantys obuoliai gauna pakankamai saulės, todėl gražiai nusispalvina. Koloninių obelų formos, kurių pirminio veislių tyrimo sode auginama 28, bus atrenkamos jau pagal vaisių kokybę. Dėl savo kompaktiškos formos koloninės obelys gali būti sodinamos gana tankiomis eilėmis ir sodybose suformuoti dekoratyvines sieneles, atskiriančias vieną zoną nuo kitos. Kartu tai būtų didelis šuolis ir verslinėje sodininkystėje.

Pasak A. Sasnausko, ateityje obelų selekcija bus vykdoma šiltnamiuose (dabar šiltnamiuose kaulavaisiai ir uoginiai augalai kryžminami), mat juose lengviau pasiekti apsidulkinimui reikalingas sąlygas – natūralioje aplinkoje dažnai obelų žydėjimo metu trūksta šilumos (idealu, kai oro temperatūra būna ne mažesnė kaip 18 oC). Vykdant selekciją, prioritetai teikiami obelaičių atsparumui rauplėms ir filostiktozei, siekiama, kad jas galima būtų auginti ekologiškai.