Specializuotų ir mišrių ūkių savininkai turi svarių argumentų pagrįsti savo pasirinkimą. Šakių rajono bulvininkystės bendrovė „Šaka” augina sėklines, maistines ir perdirbti skirtas bulves, o sėjomainai – javus. Įvairindama veiklą, specializuotoji bendrovė užsitikrina sėkmę ekonominio sunkmečio laikotarpiu.

„Šakos” direktorius Juozas Pukelis prisimena, kai teko priešintis sumanymui išgryninti bulvių sėklininkystės ūkius ir įrodinėti, kad sėklinių ir nesėklinių bulvių auginimas viename ūkyje neprieštarauja vienas kitam. Įsitikinęs, kad jeigu augintų vien sėklines buvęs, seniai bankrutuotų. Labai siauros specializacijos ūkiai sėkmingai gali gyvuoti stabilios rinkos valstybėse, kur gamybos apimčių metiniai svyravimai neviršija 3–4 proc. Lietuvos rinka sparčiai kintanti ir sunkiai prognozuojama, nes kai kurie augintojai per metus sugeba dukart padidinti arba sumažinti gamybos apimtis.

Bendrovė „Šaka” dirbamų žemių plotus kasmet padidina vidutiniškai 50 ha. Šiais metais sodino 28 ha sėklinių bulvių, 54 ha skirtų perdirbti ir 98 ha maistinių bulvių. Sėjomainai paprastai sėja žieminius kviečius, žieminius kvietrugius, žieminius ir vasarinius rapsus, kartais ir miežius. Šiemet bendrovė Trakų rajone dar augina 130 ha grikių.

Sumanymą ūkininkauti Trakų rajone J. Pukelis vadina klaida. Išsinuomojo žemes už pusantro šimto kilometrų tik todėl, kad turėtų galimybę plėsti bulvių pasėlius: Šakių, Vilkaviškio rajonuose lengvų žemių, tinkamų auginti bulves, trūksta – juk vienu kartu reikia 5 sėjomaininių laukų. Tad jei šiemet bendrovė augina180 ha bulvių, tai bendras būtinas dirbamos žemės plotas yra 5 kartus didesnis ir sudaro 900 ha. Trakų rajone mažiau dirbamų žemių, todėl „Šaka“ nusprendė ten perkelti dalį verslo. Prieš penkerius metus išsinuomotos žemės buvo labai apleistos, teko nemažai investuoti, kad jos tiktų bulvėms auginti. Pernai pasodino 30 ha bulvių. Įdirbtame plote vyravo durpžemis, vasara pasitaikė sausa, todėl bulves apipuolė rauplės. Iš prikastų 1 000 tonų didesnė dalis derliaus buvo išbrokuota. „Apie 600 tonų bulvių turėjom užkasti, tad ne verslas, o vieni nuostoliai. Gyvenime ten turbūt bulvių neauginsime. Užsėjome viską grikiais, tačiau dėl didelio atstumo negalime užtikrinti reikiamos jų priežiūros: piktžolių dešimteriopai daugiau negu grikių“, – apie nesėkmingą mėginimą ūkininkauti Dzūkijos regione pasakoja J. Pukelis.

Gelbsti ilgalaikės sutartys

„Šakai” lengviausia realizuoti bulves, skirtas perdirbti – tai užtikrina ilgalaikės sutartys su bulvių traškučių gamintojais. Iš anksto žinoma, kokias veisles reikės auginti perdirbėjams, žinoma ir orientacinė supirkimo kaina. Šios sutartys antri metai gelbsti bendrovę. Sėklinės bulvės neužima didelių plotų, bet ir jų realizacija nėra garantuota. Pagrindiniai jų pirkėjai – ūkininkai, su kuriais jokių išankstinių sutarčių „Šaka” neturi. Žinoma, yra nuolatinių klientų, jie nuperka maždaug trečdalį sėklos, o likusioms tenka ieškoti vienkartinių pirkėjų. Mažindami išlaidas, ūkininkai nedidina bulvių plotų, mažiau investuoja į sėklinę medžiagą, tad sėklinių bulvių rea­lizacija kasmet kelia rūpesčių.

Elito klasės sėklinę medžiagą „Šaka” perka iš Vokietijos gamintojų, su kuriais bendradarbiauja jau 15 metų. Sklandžiai bendradarbiauti trukdo tai, kad Lietuvos bendrovė negali laiku pateikti užsakymų. Azijos rinkos dalyviai ateinančių metų užsakymus pateikia lapkričio mėnesį, Lietuvos partneriai savo poreikius ir rinkos situaciją sugeba įvertinti anksčiausiai vasario mėnesį. „Ne visada sugebam prognozuoti. Štai šiemet pavasarį teko daug maistinių bulvių sodinti, nes reikėjo gerą ir brangią sėklinę medžiagą panaudoti, tuo pačiu teko išplėsti maistinių bulvių plotus“, – apie verslo ypatumus pasakoja J. Pukelis.

Lietuviškos selekcijos bulves „Šakos“ vadovas vertina skeptiškai. Pernai augino keletą veislių, bet teko gailėtis, todėl šiemet atsisakė. Net lietuviška super super elito klasės sėkla po pirmų metų buvo išbrokuota dėl viruso. Lietuviškų bulvių skonines savybes J. Pukelis vertina gerai, tačiau jos mažai atsparios ligoms ir nepasižymi gera prekine išvaizda.

Geras yra optimalus derlius

Šių metų bulvių derlius tikrai mažesnis, negu tikėjosi daugelis augintojų. Iš pradžių atrodė, kad prekyvietės ir saugyk­los bus užverstos lietuviškų bulvių, nes ankstyvosios užderėjo labai gerai, mat orai buvo palankūs. Pradėjęs rudeninį kasimą „Šakos” vadovas nusivylė: „Derlius ne toks jau ir gausus, tad pavasarį lietuviškų bulvių pritrūksime.”

Bendrovės laukuose auginamų bulvių bendras derlingumas sudaro apie 30 t/ ha. Sėklinių bulvių derlingumas – 20 t/ ha (dalis gumbų, kaip paprastai, yra peraugę, dar reikia atmesti įvairias priemaišas), ankstyvųjų maistinių – 35 t/ha, vėlyvųjų maistinių – 45 t/ha, bulvių, skirtų perdirbti, – apie 40 t/ha.

Rodydamas bendrovės laukus J. Pukelis atkreipė dėmesį, kad šiemet ligos bulves apniko anksčiau negu paprastai. Be to, vienu metu pasireiškė bulvių maras ir sausligė. Maras yra didžiausias bulvių žaladarys. Augintojai pritrūko augalų apsaugos priemonių, o šių priemonių tiekėjai ir gamintojų atstovai, anot „Šakos” direktoriaus, nebuvo pasirengę išaugusį poreikį patenkinti. Ypač svarbu buvo nupurkšti priemonėmis, skirtomis gumbams nuo maro sporų apsaugoti, kurios neleidžia bulvėms pūti sandėliuose.

Sėklininkystės ūkiams privalomi nuolatiniai fitosanitariniai tyrimai. Už kai kuriuos jų moka patys žemdirbiai, kitus finansuoja valstybė. Iš pradžių ištiriamas dirvožemis, tada tiriama sėklinė medžiaga, bulvės augimo metu, sandėlių paruošimas derliui laikyti ir į sandėlius suvežtos bulvės. Bendrovės direktorius mano, kad valstybė, stokodama pinigų tyrimams, dalies jų atsisakys arba tyrimų finansavimo išlaidas užkraus ant žemdirbio pečių. J. Pukelio įsitikinimu, laikinas fitosanitarinės kontrolės supaprastinimas sunkmečio sąlygomis būtų suprantamas ir pateisinamas, be to, per vienus antrus metus nieko blogo bulvių sėklininkystės srityje dėl to neatsitiktų.

Kalbėdamas apie bulvių realizavimo problemą, „Šakos” vadovas užsimena ir apie sėjomainai auginamų grūdų pardavimą. Įmonės auginami javai yra energetiniai. Sutartys su pirkėjais pasirašytos. Jie neatsisako pirkti, tačiau vis prašo laukti, nevežti grūdų. Kvietrugiai šiemet labai gerai užderėjo, „Šaka” neturi patalpų grūdams sandėliuoti, tad derlių pylė į bulvių saugyklas nežinodama, kiek laiko teks laukti, o laukuose jau buvo bulviakasio įkarštis.

Riziką prisiima sau

Bendrovė savo pasėlių nedraudė ir nesiruošia drausti. Įmonės specialistai paskaičiavo, kad daugiau teks sumokėti draudimo įmokų negu gali tikėtis maksimalaus žalos atlyginimo. Rizikingi plotai, kuriuose gresia įmirkimas, užima vos 2– 3 proc. visų bendrovės pasėlių. Tačiau drausti buvo reikalaujama visus plotus. Ekonominiai skaičiavimai rodo, kad verta nesidrausti. „Jeigu rizikingi plotai sudarytų trečdalį pasėlių, būtų kita kalba. Dabar draudimo suma visais atvejais bus didesnė už žalos atlyginimą, nes draudimo bendrovė atlygina tik derliaus netektį, neatsižvelgdama į investicijas”, – draudimo subtilybes aiškina J. Pukelis. „Šakos” skaičiavimais, į 1 ha sėklinių bulvių bendrovė investuoja 13 tūkst. litų; į maistinių – 9 tūkst., skirtų perdirbti – 11 tūkst. litų. Visiškai žuvus pasėliams maksimali išmoka už 1 ha sudarytų 5 tūkst. litų. Esant tokioms draudimo sąlygoms, įmonė linkusi rizikuoti ir nedrausti pasėlių. Per 15 metų bendrovės pasėliai 2 kartus nukentėjo dėl nepalankių klimato sąlygų: iššalo žieminiai rapsai.

Naujų rinkų paieškos

„Šaka“ dalyvauja žemės ūkio kooperatinės bendrovės „Bulvių namai” veikloje, kuri padeda sprendžiant bulvių saugojimo ir realizavimo problemas. „Bulvių namai” ieško eksporto rinkų. Realizacijos rinkų užsienyje ieškoti sudėtinga, nes bulvės sveria daug, o nėra brangios – dideliais atstumais, kaip grūdus, jų vežti neapsimoka. Svarbiausios yra artimiausios rinkos, tačiau lenkai, latviai, baltarusiai patys bulves augina. Belieka Rusijos rinka, kuri gali išgelbėti nuo perprodukcijos. Stambiam užsienio pirkėjui būtina pasiūlyti didelį kiekį bulvių, o su tokia sąlyga gali susidoroti tik „Bulvių namai”. J. Pukelis įsitikinęs, kad derybos su rusais bus sėkmingos ir jau kitąmet bulvės keliaus į šią šalį, o taip pat ir į Bulgariją. Šiuo metu perprodukcija didžiulė, kainos nukrito žemiau savikainos, sandėlių trūksta, visi nori kuo greičiau realizuoti, o vartotojų skaičius yra ribotas.

Daržovių augintojai kviečia bulvių augintojus dalyvauti jų asociacijos veikloje ir bendrai spręsti sektoriaus problemas. J. Pukelis mano, kad tai netikslinga. Anksčiau šioje asociacijoje yra dalyvavęs, tačiau atsisakė, nes skiriasi interesai. Anot „Šakos“ vadovo, bulvės yra antras pagrindinis maisto produktas po grūdų.

 Bulvių augintojai yra įkūrę Bulvininkystės asociaciją, kurios veikla šiuo metu prigesusi. Esant reikalui ją galima bus atgaivinti. „Šakos” vadovas įsitikinęs, kad įvairių daržovių augintojai turėtų kurti tik specializuotas asociacijas.