23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2009/10
Bulviakasis po bulviakasio
  • Dr. Rita ASAKAVIČIŪTĖ LŽI Vokės filialas
  • Mano ūkis

Bulvių derliaus nuėmimas yra vienas iš svarbiausių augintojų darbų. Dažnai bulvių derliui nuimti tenka apie 60 proc. visų bulvių auginimo sąnaudų. Netinkamai organizuojant darbą, galima patirti didelių nuostolių. Į ką svarbu atkreipti dėmesį?

Ir mokslinių tyrimų duomenys, ir augintojų patirtis rodo, kad labai svarbu bulvių derlių nuimti, kai gumbai visiškai subrendę. Tada bulvienojai pagelsta ar nudžiūsta, gumbų lupena sutvirtėja, bulvės lengvai atsiskiria ir jas lengva surinkti. Nuėmus subrendusias bulves, gaunamas didžiausias derlius, o gumbai gerai išsilaiko per žiemą.

Elmininkų bandymų stotyje buvo tirta, kokią įtaką ankstyvas sėklinių bulvių kasimas turi kitų metų gumbų derliui. Bandymai buvo atlikti velėniniame jauriniame priesmėlio ant priemolio dirvožemyje su dviem bulvių veislėmis – vidutinio vėlyvumo Vilija ir vėlyvąja Rasa. Vidutiniai duomenys rodo, kad skirtingo ankstyvumo veislės nevienodai reaguoja į bulviakasio laiką. Vidutinio ankstyvumo veislei Vilija sėklinių bulvių nukasimo laikas įtakos neturėjo. O vėlyvosios Rasa veislės sėklinių bulvių gumbų derlius dėl ankstyvo nukasimo padidėjo. Ligotų augalų procentas nuosekliai didėja sėklinių bulvių kasimą vėlinant.

Elmininkų bandymų stotyje buvo daryti bulvių kasimo laiko bandymai su Vilija, o Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filiale su Varsna veislės bulvėmis. Norėta, atsižvelgiant į derliaus dydį, nustatyti optimalų bulvių kasimo laiką ir išaiškinti derliaus dorojimo terminus. Bulves kasti pradėta rugsėjo 15 ir baigta spalio 20 dieną. Kiekvienas kitas variantas buvo kasamas praėjus penkioms dienoms po ankstesnio kasimo.

Trejų metų vidutiniais duomenimis, didžiausias gumbų derlius gautas kasant bulves rugsėjo pabaigoje. Palankiomis sąlygomis pajūrio zonoje jas būtų galima kasti dar vėliau – spalio pradžioje, tačiau tuo metu dirvos būna įmirkusios, todėl bulviakasį užtęsti rizikinga. Kasant spalio mėnesį, gumbai būna labai žemėti, šlapioje dirvoje sunku važiuoti technikai, blogai dirba kasamosios.

Auginant ankstyvąsias veisles sėklai, dėl didelio infekcijos fono, grybinių ir bakterinių ligų pažeidimų ankstyvas bulvių nukasimas turi teigiamą reikšmę. Suvėlinus bulvių kasimo laiką, bulvių derlius ir sėklinių gumbų stambumas šiek tiek padidėja. Tačiau dėl blogų meteorologinių sąlygų derlingumas gali ir nepadidėti, o sėklinių gumbų kokybė dėl infekcijos pablogėja.

Remiantis mokslinių tyrimų duomenimis, ankstyvųjų veislių bulves rekomenduojama pradėti kasti rugpjūčio pabaigoje–rugsėjo pradžioje, vidutinio vėlyvumo – rugsėjo viduryje, vėlyvąsias veisles – rugsėjo trečiąjį dešimtadienį. Bulviakasį reikėtų baigti iki spalio pradžios. Jį suvėlinus, patiriami dideli derliaus nuostoliai, nes, pablogėjus orams ir įmirkus dirvoms, daug bulvių lieka neiškastų, jas labiau puola ligos.

Visi žino, kad bulves geriausia kasti, kai oras giedras, o žemė pakankamai sausa. Šlapioje, ypač sunkesnėje dirvoje bulvės būna labai žemėtos, negreitai išdžiūsta ir žiemą labiau pūva. Pirmiausia kasamos sėklinės ir devirusuotos bulvės. Labai svarbu, kad šios bulvės būtų visiškai subrendusios, o kasant reikia stengtis jas kuo mažiau pažeisti. Tada kasamos ir visos kitos – maistui, perdirbimui ir pašarui skirtos bulvės.

Derliaus nuėmimas kasamosiomis ir kombainais

Kasant bulves kombainais, darbo sąnaudos paprastai būna mažesnės, negu kasant kasamosiomis. Tačiau kombainais bulvių derlių galima nuimti tik dideliuose plotuose, daug bulvių auginančiuose ūkiuose. Bulvių kasimą labai apsunkina per didelė dirvos drėgmė, giliai pasodintos bulvės, piktžolės, nenupjauti bulvienojai, kurie užkemša mašinų dalis ir pablogina gumbų atskyrimą nuo žemių. Kai kasimo sąlygos nepatenkinamos, pažeidžiama daug gumbų, o dalis jų lieka žemėje neiškasti. Pažeistos bulvės blogai laikosi, nes per pažeistas vietas užsikrečia įvairiomis ligomis, pradeda pūti, užkrėsdamos ligomis ir kitus sveikus gumbus.

Remiantis tyrimų duomenimis, nustatyta, kad, siekiant pagerinti bulvių gumbų, ypač sėklinių, fiziologinį subrendimą, sumažinti jų nuostolius ir padidinti kitų metų bulvių pasėlių derlingumą, reikėtų bulvienojus desikuoti arba nupjauti pjaunamąja likus pusei mėnesio iki bulviakasio.

Kombainų darbui būtina sudaryti kuo palankesnes sąlygas ir apie tai galvoti reikėtų dar prieš bulvių sodinimą. Pirmiausia reikia parinkti tinkamą lauką, nes kombainai gerai dirba tik lengvose ir neakmenuotose dirvose; bulves sodinti sekliau, mat tuomet lengviau ir sparčiau jas galima kasti, be to, bulvės būna švaresnės, sumažėja pažeidimų. Švarus, be piktžolių pasėlis – tai irgi svarbi sąlyga našiam ir kokybiškam kombainų darbui, nes tuomet bulvės lengviau atsiskiria nuo žemių ir nebūtina intensyviai jų kratyti, mažiau pažeidžiami bulvių gumbai, sumažėja priemaišų. Daug žalos kasimo technikai, ypač kombainams, padaro akmenys, todėl juos iš bulvių lauko būtina išrinkti.

Kasamosiomis kasama tokiu gyliu, kad noragai nepjaustytų giliausiai dirvoje esančių gumbų. Kasti reikia 2–3 cm giliau negu užaugo bulvių gumbai. Tačiau giliai kasant, didėja kasamųjų darbinių dalių apkrovimas, blogėja darbų kokybė, todėl kiek­viename lauke svarbu nustatyti optimalų kasimo gylį.

Daugiausia ir dažniausia gumbai pažeidžiami ant separavimo įrenginių bei kraunant į transporto priemones. Tyrimais nustatyta, kad krisdama iš didesnio kaip 30 cm aukščio bulvė mechaniškai jau yra pažeidžiama. Į tai būtina atsižvelgti per bulviakasį. Žemdirbiams, auginantiems 10–15 ha ir daugiau bulvių, verta pirkti bulvių kombainus. Racionaliai tvarkantis, iki 30–35 ha bulvių plotą nukas ir vienvagis kombainas. Didesniems plotams vertėtų pirkti dvivagius kombainus.

Pagrindinio kasimo metu surenkama 80–90 proc. gumbų derliaus. Likęs derlius surenkamas pakartotinai kasant, akėjant ir kultivuojant arba perariant dirvą. Į sandėlį atvežtas drėgnas bulves nedelsiant reikia apdžiovinti, leisti užgyti žaizdoms, atšaldyti iki tinkamos laikyti temperatūros. Ji priklauso nuo veislės bei bulvių paskirties.

Dirvoje likusių bulvių surinkimas

Kad ir kokiomis mašinomis būtų kasamos bulvės, vis tiek dalis gumbų lieka dirvoje. Baigus kasti bulves bet kuriame plote, ilgai neatidėliojant reikia surinkti likusius gumbus. Iš lentelėje pateiktų duomenų matyti, kad naudingiausia surinkti dirvoje likusias bulves tuojau po kasimo.

Bulvės renkamos dviem būdais:

  • dirva nuakėjama, perariama ir papildomai nuakėjama;
  • kultivuojama du arba tris kartus.

Patartina nukasus bulves, dirvą kultivuoti du arba tris kartus. Normaliais metais (kai oro sąlygos yra įprastos) pakanka du kartus dirvą nukultivuoti išilgai ir skersai buvusių eilių. Kai bulvės kasamos lietingą rudenį, gumbų dirvoje lieka daugiau. Tuomet bulviena kultivuojama tris kartus: išilgai, skersai ir įstrižai buvusių eilių. Po kiekvieno kultivavimo gumbai surenkami.

Vėliau renkant bulves, blogėja rinkimo sąlygos – trumpėja dienos, be to, surenkama mažiau gumbų ir tie patys būna labiau pažeisti. Todėl ankstyvąsias dirvoje likusias bulves būtinai reikia surinkti tuojau po nukasimo. Kuo anksčiau jos surenkamos, tuo lengviau realizuoti ir daugiau gaunama pajamų.