Įgyvendindama bandomąją strategiją „Vartai į ateitį“ vietos veiklos grupė „Nemunas“ taip sustiprėjo, kad iš jos išaugo dvi savarankiškos vietos veiklos grupės (VVG).

Sėkmingai įgyvendinti projektai parodė, kad į bendruomenes susibūrę kaimo žmonės gali pagerinti socialinę, kultūrinę, ekonominę kaimo padėtį. Tuometinė Pagėgių ir Jurbarko rajono savivaldybės VVG „Nemunas“ pasirašė 38 vietos projektų paramos sutartis. Įgyvendinusi bandomąją strategiją VVG nutarė, kad paprasčiau bus, jei skirtingi regionai galės tvarkytis savarankiškai, taip iš VVG „Nemunas“ išaugo „Pagėgių krašto“ VVG. Per metus savarankiško gyvavimo šios VVG pagal Leader metodą parengė vietos plėt­ros strategijas. Į paramą pretenduojama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“. Galutiniam strategijos įgyvendinimui skirta laiko iki 2015 metų.

VVG „Nemunas“ parengta vietos veik­los strategija įvertinta 98 balais iš 100. Jos primininkas Egidijus Giedraitis nepiktai pasidžiaugė, jog simboliškai aplenkė buvusius bendražygius – „Pagėgių krašto“ VVG, kurių strategija įvertinta 97 balais. E. Giedraitis džiaugiasi, kad krašto bend­ruomenės gali pasidalyti patirtimi įgyvendinant projektus – apžiūrėti rezultatų atvyksta svečiai iš kitų Lietuvos regionų. Daugiausia dėmesio, anot pirmininko, sulaukia Smalininkuose ir Veliuonoje įgyvendinti projektai.

E. Giedraitis pastebi, kad veikiausiai dėl VVG veiklos vietos gyventojai sparčiau pradėjo burtis į bendruomenes: „Per tuos metus, kai egzistuoja VVG, mūsų savivaldybėje bendruomenių padvigubėjo, šių metų pradžioje jų buvo 24, o kai pradėjom – tik 12“. Jis taip pat pastebi, jog pasikeitė pirmininkauti bendruomenei pasiryžtančių žmonių požiūris – atsakingiau žiūrima į šias pareigas ir pagrindinis veiklos tikslas nebėra „nuversti“ seniūną ar išasfaltuoti gatves.

Rengiant VVG „Nemunas“ vietos plėt­ros strategiją nuspręsta, kad daugiausia dėmesio reikia skirti jaunimui. Tiesa, pirmininkas pastebi, kad, į tokią veiklą norint įtraukti jaunus žmones, tenka juos ilgokai įtikinėti. Į projektus galima būtų įtraukti Jurbarko regione veikiančias jaunimo organizacijas.

„Pagėgių krašto“ valdybos pirmininko pavaduotojas Sigitas Stonys atkreipia dėmesį į tai, kad rengiant projektus labai svarbu pirmiau seniūnijoms susitvarkyti nuosavybės dokumentus: „Būtina susitvarkyti savo teisėto valdymo dokumentus. Tas patalpas, kurias bendrovės turi, bet neturi tarybos sprendimo, panaudos sutarčių, taip pat reikia susitvar­kyti, kad paskui nebūtų problemų. Jeigu bus tvarkomi viešieji plotai, taip pat reikia įforminti teisėtą šių plotų valdymą. Antraip bus labai skaudu, jei grupė negaus finansavimo dėl vieno trūkstamo popierėlio“, – vietos veiklos grupes perspėja S. Stonys. Rengiant strategiją tikėtina, kad pagal ją Pagėgių krašte bus įgyvendinami apytiksliai 45 projektai.

Ir „Nemuno“, ir „Pagėgių krašto“ vietos veiklos grupės, rengdamos vietos plėt­ros strategijas, į pagalbą telkėsi Žemės ūkio universiteto konsultantus. LŽŪU Kaimo regioninės plėtros centro vadovas Rimantas Čiūtas pastebi, kad parengtos vietos plėtros strategijos nei mastu, nei skiriamais pinigais nepalyginamos su bandomosiomis strategijomis. „Kita vertus, tai didžiulis iššūkis, ir reikėtų gerai pasukti galvas, kaip geriausiai šį uždavinį išspręsti, kad naudos būtų kuo daugiau. Svarbiausia – išmokti ne tik pasidalinti skiriamą paramą, tuos pinigėlius, bet ir išmokti juos padauginti – kad neštų kuo didesnę naudą, – įsitikinęs R. Čiūtas. – Mes įpratę sakyti: būkim biedni, bet teisingi. Gal sakykime: būkim teisingi ir turtingi.“

R. Čiūtas primena, kad įsijungti į vietos plėtros strategijų įgyvendinimą gali ne tik kiekviena bendruomenė, bet ir kiekviena visuomeninė organizacija bei valdžios institucija.