Kad javai neišgultų, svarbi visa auginimo technologija – parinkti atsparią išgulimui veislę, subalansuotai tręšti, apsaugoti nuo ligų ir piktžolių. Svarbią vietą intensyvioje javų auginimo sistemoje užima augimo reguliatoriai. Kad jie būtų panaudoti tinkamai ir laiku, reikia žinoti jų veikimo principus.

Augalų augimo reguliatoriai – tai cheminės medžiagos, kurios įvairiais būdais gali veikti augalų augimą. Jie naudojami intensyviai auginant javus, kad jų stiebų tarpubambliai būtų trumpesni ir taip padidėtų atsparumas išgulimui.

Nesutvirtinto stiebo javų pasėliai, ypač gausiau patręšti, vešlūs, tad gali išgulti. Išgulus javams, ne tik sunkiau nukulti derlių, bet ir reikia daugiau išlaidų grūdams išdžiovinti. Paskutiniųjų metų tyrimai parodė, kad, sandėliuojant išgulusių javų grūdus, juose aptinkamas padidėjęs mikotoksinų kiekis. Taigi, išvengus javų išgulimo, gaunama didelė ekonominė nauda.

Svarbiausi augaliniai hormonai yra auksinai, giberelinai, citokininai, abscisino rūgštys ir etilenas. Giberelinai skatina stiebo augimą didindami ląstelių ilgį. Antigiberelininiai augimo reguliatoriai, trumpinantys javų stiebus įvairiais augalų vystymosi tarpsniais, sutrikdo giberelinų sintezę. Tokiu veikimu pasižymi veikliosios medžiagos: chlormekvatchloridas (CCC) ir trineksapak-etilas (Modus). Šios medžiagos, stabdydamos stiebų augimą, skatina asimiliatų nutekėjimą pagrindinių ląstelės sienelės elementų (celiuliozės, hemiceliuliozės ir lignino) sintezei, taip didindamos stiebo mechaninį atsparumą. Stiebas sutrumpėja, o tarpubamblių skaičius lieka toks pat – javų stiebai trumpėja dėl to, kad mažėja tarpai tarp bamblių, taip pat padidėja stiebo skersmuo. Šiaudo skersmuo keičiasi nevienodai ir tas pasikeitimas priklauso nuo žieminių kviečių ar kitų javų veislės.

Kitaip veikia etefono turintys augimo reguliatoriai Terpalas ir Cerone. Veiklioji medžiaga etefonas, prasiskverbusi į augalų audinius, skyla į etileną ir fosforo bei chloro jonus. Etilenas – augimą stabdantis augalinis hormonas. Jis skatina augalo vaisių nokimą, lapų džiūvimą, stabdo stiebo augimą, sustiprina ląstelių sieneles ir sutrumpina viršutinę stiebo dalį.

Augimo reguliatoriai pagal jų veikimo mechanizmą naudojami skirtingu laiku vieną, du ar net tris kartus ir veikia skirtingas augalo dalis. Kviečiams, ypač jų ilgašiaudėms veislėms,dukartinis augimo reguliatorių naudojimas pasaulyje taikomas jau seniai. Ankstyvasis purškimas, kviečiams esant BBCH 23–29 (krūmijimosi) tarpsnio, yra svarbiausias, nors jis kartais mažai sutrumpina šiaudą, bet labai sutvirtėja apatinės dalies stiebo audiniai. Šiuo tarpsniu naudojamas augimo reguliatorius CCC. Tyrimai ir praktika parodė, kad šio purškimo vėlinti ar atidėlioti nereikėtų, nes žieminių kviečių, skirtingai nuo vasarinių miežių, linkusi išgulti apatinė stiebo dalis.

Lietuvos žemdirbystės institute buvo tirti įvairūs augimo reguliatoriai bei jų mišiniai. Tyrimai parodė, kad žieminių kviečių Zentos žiedyno tarpubamblis labiausiai sutrumpėjo juos pirmą kartą nupurškus augimo reguliatoriumi CCC BBCH 25–29 (krūmijimosi) tarpsniu, o antrą kartą Cerone 0,5 l ha-1 BBCH 39–45 (paskutinio lapo) arba Modus 0,4 l ha-1 BBCH 32–33 (stiebo augimo) tarpsniu.

Apie augimo reguliatorių įtaką javų stiebų ilgio sumažėjimui ir užsienio šalių, ir Lietuvos mokslininkų nuomonė panaši: stiebo tarpubamblių sutrumpėjimas priklauso nuo augimo reguliatorių panaudojimo laiko, normų, meteorologinių sąlygų. O štai augimo reguliatorių įtaka javų grūdų derliui vertinama nevienodai.

Augalų augimas ir derliaus formavimasis priklauso nuo daugelio veiksnių: augalų genetinio potencialo, klimato sąlygų, apsirūpinimo maisto medžiagomis ir kitų. Yra žinoma, kad augalų augimo reguliatoriai be morfologinių pakitimų sukelia ir fiziologinius-biocheminius augalo pakitimus: stabdo augalo senėjimą, pratęsia augalo fiziologinį aktyvumą, nes lapuose padidėja chlorofilo, baltymų, karotinoidų kiekis, o tai susiję su teigiamais javų derliaus pokyčiais. Manoma, kad, nupurškus augimo reguliatoriais, sulėtėja augalų senėjimo procesas ir padidėja atsparumas aplinkos keliamam stresui.

Kontroliuojamomis sąlygomis (šiltnamiuose) atlikti bandymai parodė, kad, panaudojus Modus, susiformavo didesnė dalis smulkiųjų šaknų ir dėl to pagerėjo javų apsirūpinimas maisto medžiagomis ir vandeniu. Lauko sąlygomis rezultatai būtų šiek tiek kitokie, bet derliaus didėjimo tendencijas laukeliuose, purkštuose augimo reguliatoriais, stebėti tenka. LŽI darytų tyrimų dvejų metų duomenys rodo, kad laukeliuose, kuriuose pirmajam purškimui kviečių krūmijimosi tarpsniu (BBCH 25–29) buvo naudotas CCC, o antrajam purškimui CCC mišinys su Modus 0,4+0,2 l ha-1, gautas esminis derliaus priedas.

Manoma, kad labai sutrumpinus stiebą, ypač trumpašiaudžių veislių javų, jų varpos sunkiai išsisuka iš lapų ir dėl to lengviau užsikrečia ligomis. LŽI darytuose tyrimuose buvo vertinama augimo reguliatorių įtaka ne tik žieminių kviečių augalų morfologinėms savybėms, produktyvumui, bet ir varpų fuzariozės pasireiškimui bei žalingos mikrofloros ir mikotoksinų grūduose susidarymui. Augimo reguliatorių įtaka varpų fuzariozės išplitimui žieminių kviečių pasėlyje neišryškėjo, neturėjo jie esminės įtakos ir kviečių grūdų vidiniam pažeidimui Fusarium genties grybais.

***
Panaudojus augimo reguliatorius, stiebo augimas gali sustoti dėl to, kad sumažėja giberelinų sintezė, arba dėl to, kad padidėja etileno kiekis.