Žemės ūkio produkcijos supirkimo ir priemonių, reikalingų augalininkystės produkcijai užauginti, kainos verčia susimąstyti apie augalininkystės technologijų ekonominį efektyvumą. Galima taikyti ekstensyvias arba intensyvias technologijas, tačiau šiuolaikinio ūkio tikslas – optimizuoti lauko augalų produktyvumą ir gauti ekonominį efektą.

Norint pasiekti šį tikslą, pirmiausia reikia sukurti optimalias sąlygas augalams augti. Tinkamai pasirinkus pagrindinius lauko augalų auginimo elementus (žemės dirbimą, sėklų kokybę, sėklų paruošimą, sėjos laiką, sėklų normą, augalų mitybą, augalų apsaugą ir t. t.), galima iš dalies reguliuoti šviesos pasiskirstymą pasėlyje, temperatūros režimą ir kitus augalų augimo procesus. Tokiu būdu galima pagreitinti arba sulėtinti augaluose vykstančius gyvybinius procesus ir daryti įtaką augalų produktyvumui.

Prekiniuose ūkiuose įdiegta naujausia žemės ūkio technika ir technologijos, todėl natūralu, kad daroma vis mažiau grubių agrotechnikos klaidų. Tačiau mokslininkai ir žemės ūkio specialistai vis dažniau kalba apie augalų stresus. Mokslininkai nustatė, kad, veikiant negatyviems augimo veiksniams, augalai ne tik aktyvuoja apsaugines funkcijas, bet netgi perduoda informaciją apie „apsaugos strategiją“ palikuonims. Lauko augalų produktyvumas tiesiogiai priklauso nuo to, kaip greitai augalai geba prisitaikyti prie nepalankių augimui sąlygų. Mokslininkai teigia, kad dėl menkiausio šalutinio poveikio augaluose atsiranda biocheminiai pokyčiai. Dažniausiai kalbama apie trumpalaikius stresus, po kurių augalai greitai atsigauna ir ankstesnės funkcijos nesutrinka. Tačiau kas gali atsitikti, jei augalus nepalankūs veiksniai veikia ilgai? Augalas gali atsigauti, bet jo funkcijos susilpnėja. Toks neigiamų veiksnių poveikis riboja galimybes potencialiam derliui gauti. Neigiamų veiksnių poveikis gali būti ir toks stiprus, kad pradinės augalų funkcijos visai neatsistato.

Visus augalus veikiančius neigiamus veiksnius galima surikiuoti į vieną eilę, nes jie tarpusavyje tiesiogiai susiję. Galima išskirti keletą pagrindinių veiksnių, sukeliančių augalams stresą:

• sausra: per žema arba per aukšta oro temperatūra, per žema santykinė oro drėgmė;
• sausas dirvožemis;
• žemos temperatūros;
• dirvos užmirkimas;
• pesticidų fitotoksiškumas;
• augalų ligų arba kenkėjų paplitimas;
• labai rūgštus, šarmingas arba druskingas dirvožemis;
• kruša;
• stiprus vėjas;
• per didelė ultravioletinių spindulių radiacija;
• konkurencija su kitais augalais.

Daugeliu atvejų pastebima, kad pažeidus vieną technologijos grandinę nukenčia visa ekosistema. Pastaruoju metu daug kalbama ir rašoma apie žemės dirbimo svarbą. Ruduo būtent tas metas, kai dirva ruošiama tų metų sėjai bei ateinantiems metams. Tinkamai neparuošus dirvos ir panaudojus pesticidus, galima pažeisti ekosistemos pusiausvyrą.

Mokslinių tyrimų ataskaitose teigiama, kad vyraujant permainingiems orams (pastaruoju metu tai dažnas reiškinys ir Lietuvoje), svarbiausia įvertinti dirvožemio būklę ir tik tada naudoti pesticidus, o jei reikia, tai ir apriboti jų naudojimą. Tai suprantama, nes vieni neigiami veiksniai stiprina kitų įtaką augalams. Ne kartą teko įsitikinti, kad, jei dirvos suslėgimas didesnis negu optimalus, sutrinka dujų apykaita dirvoje, šaknys negauna pakankamai deguonies, o vėliau dar prisideda žemos orų temperatūros ir augalai į nepalankių veiksnių grandinę reaguoja atitinkamai – nesuformuojamas reikiamas produktyvumas.

Žemdirbiai praėjusį rudenį patyrė, kad, neįvertinus aplinkybių, tarp jų ir dirvožemio būklės, žieminiai rapsai nuo kai kurių herbicidų patyrė stresą. Gerai, kad stresas buvo trumpalaikis ir augalų pradinės funkcijos atsistatė. Taip pat rudenį augaluose atsirado neigiamų pokyčių, nes dėl drėgmės pertekliaus sutriko fotosintezė ir maisto medžiagų apykaita. Sutrikus maisto medžiagų apykaitai, nusilpsta augalo imuninė sistema ir į augalą patenka kitos kilmės baltymai, tuomet dažniausiai pasireiškia ligos. Neatsitiktinai rudenį skurdesniuose žieminių rapsų pasėliuose pirmiausia išplinta ligos ir kenkėjai. Tuomet augalų žiemojimas tampa labai komplikuotas, nes prisideda dar vienas veiksnys – šaltis. Pavasarį tokius pasėlius galima rasti labai išretėjusius arba visai žuvusius.

Dažnas reiškinys lauko augalų pasėliuose – sausros sukelti pokyčiai. Gegužės mėnesį žemdirbiai pastebėjo, kad apie sausros sukeltą stresą gana sunku spręsti, nes tai kompleksinis reiškinys, kuris priklauso ne tik nuo drėgmės išgaravimo iš dirvos, bet ir nuo augalų transpiracijos, santykinio oro drėgnio, vėjo stiprumo, pasėlio tankumo ir t. t. Trūkstant vandens, sulėtėja augalų augimas ir, savaime suprantama, mažėja produktyvumas. Štai pavasarį Šiaurės Lietuvoje kai kuriuose žieminių kviečių pasėliuose buvo galima prognozuoti 6–8 t ha-1 derlių, o po užsitęsusios sausros jau buvo galima tikėtis tik 4–5 t ha-1. Tačiau sausros poveikį galima nustatyti gana anksti ir, panaudojus reikiamas priemones, išvengti neigiamų pasekmių. Šiais metais augalai patyrė ir antžeminės dalies (oro) sausrą: augalų lapai netenka vandens, užsiveria žiotelės, nors augalai auga gerai vandeniu aprūpintoje dirvoje. Taip šių metų liepos mėnesio pabaigoje–rugpjūčio pradžioje atsitiko žieminiams kviečiams (subrendo smulkūs grūdai) ir vasariniams rapsams (pradėjo sparčiai bręsti).

Nuogąstaujama, kad dėl aukštų trąšų kainų teks atsisakyti optimalių tręšimo normų. Jau iš anksto galima kalbėti apie augalų mitybos pažeidimus, ir tai gali būti vienas iš pagrindinių veiksnių, ribosiančių augalų produktyvumą. Tai labai svarbu, nes net dėl menkiausio streso pirmiausia sutrinka augalų mityba. Dėl nesubalansuotos mitybos augalai praranda atsparumą ir gyvybinėms funkcijoms naudoja sukauptas organines medžiagas, kurios galėtų būti naudojamos augalų derlingumui formuoti. Šis reiškinys pastebimas žieminiuose rapsuose, kviečiuose, miežiuose.

Ar galima ką nors padaryti? Yra du keliai: pirmasis – viską atlikti labai tiksliai ir sumažinti neigiamą streso poveikį, antrasis – naudoti stresą mažinančias priemones. Dažniausia pasirenkamas ant­rasis – papildomos priemonės. Specialių preparatų nėra daug, todėl stresų poveikį augalams galima mažinti, apipurškiant makro– ir mikroelementais, koreguojant augalų mitybą. Neseniai Lietuvos žemdirbiams buvo pasiūlyti laisvųjų aminorūgščių preparatai. LŽŪU Bandymų stotyje ekologiniuose ir intensyviuose žieminių kviečių ir rapsų pasėliuose bei kai kurių ūkių gamybiniuose pasėliuose 2008–2009 m. buvo tiriamas laisvųjų aminorūgščių preparatas Terra sorb foliar. Nustatyta, kad, panaudojus preparatą, prolino kiekis augaluose padidėjo vidutiniškai 83 proc. Dėl to galima teigti, kad rudenį žieminių rapsų ir kviečių pasėliuose, panaudojus laisvųjų aminorūgščių preparatą, užtikrinamas geras augalų žiemojimas. Ypač preparato efektyvumas išryškėja nepalankiomis augalams sąlygomis. Taip pat pastebėta, kad, purškimą laisvųjų aminorūgščių preparatu pakartojus pavasarį, gaunamas patikimas žieminių rapsų ir kviečių derliaus priedas taikant tiek intensyvias, tiek ekstensyvias technologijas.