Tinkamas užtrūkusių karvių šėrimas užtikrina geresnį jų sveikatingumą ir didesnį produktyvumą laktacijos laikotarpiu. Paprastai užtrūkusių karvių racione nuo 70 iki 80 proc. pašarų sudaro žoliniai pašarai.

Jų kiekis (perteklius ar trūkumas) lemia užtrūkusių karvių mitybą. Nėra nė vieno pašaro, kuris idealiai tiktų, tačiau šeriamas pašarų mišinys turi užtikrinti užtrūkusių karvių maisto medžiagų poreikius. Užtrūkusios karvės gali būti šeriamos tokiais pat pašarais, kaip ir melžiamos, tačiau mažesnėmis normomis.

Užtrūkusioms karvėms reikėtų duoti mažesnės energinės vertės, geros kokybės, malonaus skonio, nesupelijusių pašarų, kuriuose nedaug kalio. Jų davinys turi būti pakankamai gausus, bet nedidelės energinės vertės, kad užtrūkusios karvės nenutuktų dėl per didelio energijos kiekio. Naudojant tokią šėrimo sistemą, mažiau apsiveršiavusių karvių suserga ketoze, kepenų suriebėjimu, šliužo dislokacija ir kitomis medžiagų apykaitos ligomis.

Šeriant užtrūkusias karves pašarais, kuriuose yra daug kalio, kalcio ir natrio, padidėja rizika po apsiveršiavimo susirgti pogimdymine pareze. Jei šeriamuose pašaruose yra pelėsių, gali susilpnėti imuninė sistema ir karvės gali susirgti mastitais ar metritais.