Anykščių rajono Pajuodžių kaime ūkininkaujančio Vitalijaus Petronio pagalbininkais trejiems metams tapo Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslininkai. Ekologiniame sode dviejų hektarų plote vykdomi technologinių inovacijų bandymai, kuriais siekiama įrodyti, kad ir ekologiškai auginamos obelys gali išauginti kokybišką ir gausų derlių.

Projektas „Technologinės inovacijos ekologiniams obelų sodams“ vykdomas pagal Kaimo plėtros 2007–2013 m. plano priemonės „Profesinio mokymo ir informavimo veikla“ veik­los sritį „Žemės ir miškų ūkio veiklos ir žemės ūkio produktų perdirbimo ūkyje mokslo žinių ir inovacinės praktikos sklaida“. Projekto vykdytojas – Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas.

V. Petronio ūkio dydis – 268 ha. Laukuose auginami rugiai, kviečiai, lubinai ir žirniai, o ekologinis obelų sodas užima 14 ha, tačiau, pasak ūkininko, būtent sode yra daugiausia darbų. „Jaučiau, kad trūksta žinių, kaip prižiūrėti sodą, tad dabar esu labai patenkintas, kai gaunu patarimų iš mokslininkų“, – sako ūkininkas. Pagrindiniai darbai – subalansuoti vaismedžių mitybą ir pritaikyti ekologiškų augalų apsaugos priemonių sistemą. Bandymams pasirinktos šešios obelų veislės: Elisa, Redkroft, Ligol, Lodel, Šampion ir Rajka.

Vaismedžių apsauga

LSDI augalų apsaugos specialistė Alma Valiuškaitė pabrėžė, kad augalų apsaugai taikomos pačios moderniausios priemonės, kurios yra leistinos ekologinės gamybos ūkiuose. „Žinoma, galima būtų saugotis ir įvairiais vaistinių augalų nuovirais ar užpilais, bet tuomet jais purkšti tektų kas 3–4 dienas, o dideliame sode tokį priežiūros intensyvumą sunku įsivaizduoti“, – aiškino A. Valiuškaitė.

Pavasarį buvo nustatyta, kad 15 proc. vaismedžių yra pažeisti žievės ligų, 20 proc. pažeisti mechaniškai ar nukentėję nuo šalčio. Žievės pažeidimai gydyti Scaniavital Silica tepalu, nuo ligų ir kenkėjų purkšta preparatais Funguranu, Bionature, Bioshover ir NeemAzal (pastariesiems trims gautas leidimas iš „Ekoagros“).

Nė vienas iš minėtų preparatų tiesiogiai neveikia miltligės, todėl stengiamasi išgenėti miltligės pažeistus ūglius: jie atpažįstami iš pasikeitusios formos – būna išsiplėtę, pastorėję, deformuoti. Per šį sezoną obelys iš viso purkštos 9 kartus. Specialistų teigimu, prireiks dar vieno purškimo funguranu nuo vaisių puvinių. Mokslininkai pastebėjo kai kurių obelų veislių jautrumą vario preparatams (Funguranui), dėl to Eliza, Ligol, Lodel, Šampion veislių obuoliai yra pasidengę tinkleliu. Bandymų plote iškabinta 130 feromoninių gaudyklių, skirtų kenkėjams (obuoliniams vaisėdžiams, pjūkleliams, lapsukiams) gaudyti ir jų gausumui stebėti. Vis dėlto iki galo kenkėjų masto nepavyko sureguliuoti, mat pernai jų buvo labai daug.

Tarpueilių ir pomedžių priežiūra

Tarpueiliai prižiūrimi trejopai: vienuose laikoma dirbama žemė, kituose įsėtas daugiamečių žolių mišinys, kuris dažnai šienaujamas, o trečiuose auga sideraciniai augalai – baltosios garstyčios. Jauname sode bene geriausia būtų laikyti dirbamą žemę, tuomet vaismedžiai nekonkuruoja su žolėmis dėl maisto ir vandens (tiesa, antroje vasaros pusėje konkurencija jau ne tokia stipri). Bet ilgainiui dirbamuose tarpueiliuose gali suprastėti dirvos fizinės savybės, be to, anksti pavasarį ar po lietaus jais sunkiau važiuoti ir dirbti sodo priežiūros darbus.

Daugiametėmis žolėmis užsėtus tarpueilius tenka dažnai šienauti – taip sumažinama žolių konkurencija su vaismedžiais. Pliusas yra tas, kad užželdintais tarpueiliais daug patogiau važiuoti, juose paprastai išlaikomos geresnės dirvos fizinės savybės. Sideracinius augalus patartina pasėti nuo vasaros vidurio, o po obuolių skynimo žaliąją masę įlėkščiuoti – dirva praturtėja maisto medžiagų. „Galima rinktis mišrias tarpueilių priežiūros sistemas: vienuose laikyti šienaujamą pievą, kitus dirbti, sideratais užsėtus tarpueilius kaitalioti su dirbamais“, – rekomendavo ­LSDI mokslininkas Juozas Lanauskas. Pomedžių priežiūrai naudojama speciali freza su apsauga nuo vaismedžių sužalojimo.

Tręšiant pagrindinis dėmesys skiriamas azotui ir kaliui. Pernai rudenį sodas patręštas kalio magnezija (100 kg/ha) ir kalio sulfatu (200 kg/ha). Šį pavasarį obelys patręštos Provita (1 012 kg/ha) ir Ekoplant (300 kg/ha) trąšomis. Per lapus vaismedžiai kartą purkšti boro trąšomis ir 4 kartus Bioforce tirpalu. Pagerėjus vaismedžių būklei, azoto ir kalio trąšų kiekius kitą sezoną planuojama mažinti.

Genėjimo ypatumai

Dažniausiai ekologiniame sode vaismedžiai auga silpnai, todėl būtina juos genėti ramybės metu, iki vegetacijos pradžios – taip paskatinamas augimas. Tik vešliai augusius vaismedžius patartina genėti vegetacijos metu – tada augimas susilpnėja. Jaunuose soduose vaismedžių viršūnėse ir stipresnių šakų galuose išlaužomi ar iškerpami smailiu kampu augantys konkurentai, paliekant silpniau augančius horizontalius ūglius. Stiprius vilkūgius auginantys vaismedžiai papildomai genimi rugpjūčio mėnesį. Jaunuose soduose vasaros pabaigoje virvutėmis ar svareliais į horizontalią padėtį atlenkiamos apatinės šakos – taip formuojamas apatinis vainikas.

Kitų metų rugpjūtį numatyta surengti antrąją lauko dieną, dar po metų – trečiąją, tuomet jau turėtų išryškėti inovacijų diegimo rezultatai. Bus pateiktas ir taikytų technologijų ekonominis įvertinimas, pirmieji skaičiavimai bus daromi nuskynus šių metų derlių.