Krentant žemės ūkio produkcijos kainoms, pasigirsta vis daugiau balsų, abejojančių ES paramos nauda. Skeptiškai nusiteikusių ūkininkų nuomone, jie tampa tarsi įkaitais, nes ES įsipareigojimų tenka laikytis mažiausiai penkerius metus. Dar ilgesnė velkasi paimtų kreditų „uodega“, nors ūkių pelningumas gerokai krenta. Ką apie tai mano parama pasinaudoję ūkininkai?

Vilkaviškio rajono Alksnėnų kaime ūkininkaujantis Kazimieras Venckus sako, kad jų ūkio šios problemos kol kas nevargina. ES paramą jie linkę vertinti pagal tai, kokius tikslus sau kelia konkretus žemdirbys. Tuomet gali atsirasti tiek „už“, tiek „prieš“ argumentų.

Vaidotas Venckus prieš 10 m. „atsignybęs“ nuo tėvo dalį žemės, įregistravo jaunojo ūkininko ūkį. Kapitalo veiklos pradžiai trūko, Vaidotas darbams reikalingą techniką arba nuomojosi, arba paslaugas pirko. 2007 metais  jis turėjo tik vieną seną ir negalingą traktoriuką. Kadangi svajojo gyventi tik iš augalininkystės, ėmė galvoti apie investicijas į naują ir patikimą techniką. Pernai jis dirbo apie 165 ha žemės.

Jaunasis ūkininkas ryžosi pasinaudoti ES parama pagal 2007–2013 metų Lietuvos Kaimo plėtros programos priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“. Parengė projektą pagal veiklos sritį „Žemės ūkio produktų gamyba ir (arba) paslaugų žemės ūkiui teikimas“. Pagal projektą į savąjį ūkį jis investavo apie 1,6 mln. litų, o parama sudarė 690 tūkst. litų.

Jaunasis ūkininkas  įsigijo du ratinius John Deere traktorius (225 ir 114 kW galios), prikabinamą lėkštinį skutiklį, kultivatorių sunkioms dirvoms ir kitų ūkyje reikalingų padargų bei agregatų. Rinkosi optimaliausiai galingą ratinį traktorių, savotišką „darbinį arklį“ pervežimo darbams, o kitą – patį galingiausią ratinį, patikimą dirbti žemę, nesudėtingą valdyti.  

Vaidotas augina kviečius, rapsus ir kvietrugius. Vyrauja kviečiai, rapsai užima apie 40 proc. dirbamos žemės. Rentabiliausi šiandien jam yra kviečiai, nepaisant, kokie atskirų kultūrų derliai kurį metą būna. Pavyzdžiui, pernai dėl prasto pavasario ir per daug molingos žemės vos vos atsipirko vasariniai kviečiai. Šiemet kviečiai vietomis biro apie 9 t/ha, rapsai – 3,5–4 tonos iš hektaro.

Venckų šeima – tėvai ir 3 suaugę vaikai – dirba apie 900 ha žemės, daugiausia jos valdo tėtis – apie 400 ha. Iš viso jie jau pasinaudojo parama pagal šešis projektus. Už pirmąją ES paramą Kazimieras įsigijo Claas kombainą. Aprodydamas senąsias buvusio kolūkio dirbtuves, kuriose šiuo metu laikoma visa nuolat atnaujinama technika, nuo 1992 metų ūkininkaujantis K. Venckus neslėpė sveiko pasididžiavimo.

Stambiausi projektai – pastarasis Vaidoto ir prieš keletą metų tėvo rengtas projektas. Tada maždaug už 1,3 mln. litų buvo įsigyta kokybiška technika.

K. Venckus  sutinka, kad ES struktūriniai fondai paramos dykai nedalina. Visi ja besinaudojantys prisiima ne tik rimtus įsipareigojimus penkeriems metams, bet ant imančiojo pečių gula ir komercinio banko kreditas, nežinomybė dėl rinkų pokyčių.

Paimti kreditai prisidėti prie ES struktūrinių fondų šiuo metu daliai žemdirbių gali tapti net keliu į bankrotą. „Kas galėjo nuspėti, kad, imant kreditą prie 2006–2007 metų augalininkystės ir gyvulininkystės produkcijos supirkimo kainų, jau 2009 metais jos bus katastrofiškai mažos? Niekas nepadėjo. Jokie analitikų skaičiavimai ar pačių žemdirbių planai“, – tėvui antrina sūnus Vaidotas.

„Viskas žemdirbio atžvilgiu dar geriau klostytųsi, jei sutartų ir ES paramą teikiantieji, ir ją administruojantieji ir kuriantieji jos naudojimo tvarkas. Dabar dažnai matome: daugelis institucijų tarpusavyje ne tik nesusikalba, bet apskritai nederina veiksmų“, – vieną po kitos problemas vardija K. Venckus.  Ne kartą dairęsis pirkti vieną ar kitą traktorių Kazimieras stebėjo tendenciją: kol vyksta vienos ar kitos projektų priemonės šaukimas, galimos įsigyti technikos kaina būna keliais ar keliolika procentų didesnė. Šaukimui pasibaigus, tas pats modelis staiga atpinga.

Vilkaviškio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyr. specialistas Michailas Počepovičius, kaip dar vieną žemdirbiškos strategijos kertinių ašių, įvardijo ir gero mechanizatoriaus moderniai technikai valdyti trūkumą. Jo manymu, kol kas Lietuvoje mokyklos neparengia tokių technikos valdytojų – nėra ir tinkamos bazės. Gerai, jei tai daro technikos pardavėjai. Ir ūkininkų Venckų, ir M. Počepovičiaus nuomone, tai būtų niša ES paramai panaudoti.

Nepaisant to, kad pastaruoju metu vis krenta žemės ūkio produkcijos kainos, broliai Kazys ir Vaidotas Venckai sakosi nesigailį „įbridę į šią balą“ (ūkininkavimą – aut.). „Su žemės ūkiu praktiškai užaugau. Čia ne tik darbas, bet ir atgaiva sielai. O sėkmė ar nesėkmės – jos visada vienodos nebūna. Per eilę metų tiek tėvai, tiek mes, vaikai, išmokome prognozuoti savąją veiklą, turėdami omeny ne tik būsimus pelnus, bet ir galimus nuostolius“, – raminasi Vaidotas. Ryždamasis imti paramą, jis pasvėrė daugelį argumentų. Svarbiausias – neužkrauti paramos sumos visoms galimoms artimiausių kelerių metų ūkio pajamoms.