Kad supaprastinta ES finansinės paramos (iki 150 tūkst. Lt) už įsigyjamą techniką teikimo tvarka naudinga ir jos pardavėjui, ir pirkėjui, niekas neabejoja. Didelio sąstingio technikos prekybos rinkoje nejaučiama, tačiau kyla įtarimų, kad kova dėl kiekvieno naujų mašinų pirkėjo, pretenduojančio gauti paramą, peržengia sąžiningos konkurencijos ribas. Žemės ūkio ministerija kilusį konfliktą siekia gesinti teisinėmis priemonėmis.

Liepos 10 d. žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus įsakymu įsigaliojo nuostata, kad Kaimo plėtros 2007–2013 m. programos parama gali būti suteikta įsigijusiems naują, neeksploatuotą ir jokioje šalyje neregistruotą techniką. Tartum įpylus žibalo į ugnį, kilo ūkininkų, kurie įsigijo kitose šalyse registruotų traktorių, ir šiuos traktorius pardavusios įmonės „Litsoft“ nepasitenkinimo banga.

Įtarimus stiprina britų atsakymas

Klausimas dėl konkurencijos sąžiningumo keliamas vis aštriau, nes Nacionalinė mokėjimų agentūra (NMA) gavo oficialų Didžiosios Britanijos (šioje šalyje registruotų traktorių įsigijo kai kurie ūkininkai) techniką registruojančios institucijos atsakymą, kuriame nurodoma, kad 27 mašinos galėjo būti naudotos, nes iš oficialaus John Deere technikos atstovo buvo parduotos Anglijos įmonėms, kurios verčiasi technikos nuoma, teikia žemės ūkio paslaugas. Pastarosios juos pardavė „Litsoft“ bendrovei. Be to, sugretinus Anglijos ir Lietuvos įmonių pateiktą informaciją, kai kurie duomenys nesutampa.

„Tyrimas tebevyksta. Visi traktoriai jau dirba, tad techninių galimybių patik­rinti, ar jie jau buvo eksploatuoti, nėra. Remsimės turimais pirkimų ir pardavimų dokumentais. Jei reikės, kreipsimės ir į traktorių gamintoją“, – aiškino NMA direktorius Saulius Silickas akcentuodamas, kad NMA nesielgs neteisėtai. Taip pat dar bus diskutuojama su ūkininkais ir su mašinų tiekėjais, kad būtų priimtas geriausias ir pirkėjui, ir pardavėjui, ir rinkai sprendimas. „Sieksime, kad nebūtų pikt­naudžiaujama teisės aktais, kad ES paramos būtų siekiama sąžiningai“, – sakė NMA vadovas.

S. Silicko teigimu, nuostata, kad tik už neregistruotą techniką būtų teikiamas finansavimas, nėra nauja. „Nuo pat 2002 m. vadovaujamės svarbiausiu kriterijumi – finansuojama technika turi būti nauja ir nenaudota. 2006 m. šalies teisės aktuose, reglamentuojančiuose žemės ūkio technikos registraciją, nurodomas naujo traktoriaus apibrėžimas – tai niekur neregistruotas traktorius. Kad nebūtų maišaties ir dviprasmiškų vertinimų, ši nuostata liepos mėn. buvo perkelta į KPP 2007–2013 m. įgyvendinimo taisykles“, – aiškino S. Silickas.

LŪS gina ūkininkus

Kitokios nuomonės laikosi „Litsoft“. Jai atstovaujančio teisininko Roberto Juodkos teigimu, ES teisės dokumentuose tokio kriterijaus nėra. „ES reglamentas numato, kas yra naujas daiktas ir už kokį pirkinį gali būti suteikta ES parama. Registracijos reikalavimas prieštarauja ES teisei ir yra tik biurokratinis apribojimas, užkertantis kelią įsigyti naujus, pigesnius traktorius ir įsisavinti ES lėšas“, – ministro įsakymą komentavo R. Juodka.

„Litsoft“ žiniasklaidoje tikino, kad šalies ūkininkams parduoti Anglijoje registruoti traktoriai yra nauji, bet pigesni dėl valiutų kurso svyravimų.

Kur du pešasi, turėtų laimėti trečias, tačiau šioje situacijoje labiausiai nukenčia registruotus traktorius įsigiję žemdirbiai, nes jiems gali būti neišmokėta arba išieškota jau suteikta ES parama. Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas įsitikinęs, kad tokie technikos įsigijimo apribojimai neskatina konkurencijos. „Jei ši nuostata dėl registracijos nebus panaikinta, tapsime ne naudotos technikos sąvartynu, o ūkininkų „ubagynu“. Bus mažesnis technikos pasirinkimas“, – nuogąstavo LŪS pirmininkas.

Jis pastebėjo, kad, atsiradus pigesnės technikos tiekėjui, nukrito ir oficialių atstovų parduodamos technikos kaina. Dėl to laimi ūkininkai, kurie sunkmečiu turi skaičiuoti ir taupyti kiekvieną litą. J. Talmanto nuomone, norint gaminti efektyviai ir pigiai, nebūtina pirkti naują techniką. Su LŪS nesutinka Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija.

LŽŪBA direktoriaus Jono Sviderskio teigimu, turi būti dengiamos tik naujos ir pirkimo metu neregistruotos technikos išlaidos. „Mes patys renkamės techniką pagal savo kriterijus, o galiojančių taisyklių būtina laikytis, kad neprisivežtume naudotų mašinų“, – ­LŽŪBA nuostatą išsakė J. Sviderskis.

Pasak J. Talmanto, LŪS sieks, kad ateityje būtų įteisinta galimybė (nors sunkmečiu) gauti paramą ir perkant naudotą – iki 2 metų senumo – techniką. Kai kuriose šalyse ES finansavimą gauna ir naudotos technikos pirkėjai.

„Atnaujinti“ naudotą traktorių kainuoja nedaug

Dauguma naują techniką parduodančių įmonių laikosi vieningai, kad parama turi būti teikiama tik naujos, neregistruotos technikos pirkėjams. Sunkmečiu atsiranda įvairiais būdais pasipelnyti siekiančių nesąžiningų įmonių ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Manoma, kad susitarti su užsienio įmonėmis ir naudotą traktorių parduoti kaip naują nėra sunku, o gautą didesnę vertę pasidalinti.

Pagrindinis rodiklis (be išvaizdos), ar traktorius nebuvo naudotas, – motovalandų skaitiklis. Ekspertų nuomone, jį pakeisti nauju, sumontuoti naują sėdynę ir uždėti naujus ratus nekainuoja nė 2 tūkst. eurų. Įtarti, kad traktorius buvo naudotas, galima ir dėl jo registracijos, mat tik registruotos su numeriais mašinos gali važiuoti keliais.

Technikos pardavėjų nuomonę išsakęs bendrovės „DOJUS agro“ valdybos pirmininkas Pranas Dailidė neigė LŪS pirmininko teiginį, kad reikalavimas dėl registracijos mažina konkurenciją. Beje, NMA duomenimis, per visą paramos teikimo laiką ją gavę ūkininkai įsigijo technikos iš 122 įmonių. „Pasirinkti tikrai yra iš ko, o technikos kainą apsprendžia ne jos markė, o komplektacija. Be to, jokių įtarimų nekilo, kol „Litsoft“ vežė neregistruotus traktorius. Gi registracija nurodo faktą, kad technika iš oficialaus atstovo patenka į naudojimo sritį, – tvirtino P. Dailidė. – Turime galvoti apie pasekmes, kurios galimos, jei apgaulės faktas pasiektų ES pareigūnus. Taigi reikalavimas dėl registracijos tik užkerta kelią apgaulei.“

Jis taip pat atmetė kaltinimus siekiu dominuoti rinkoje, nes, remiantis traktorių pardavimų statistika, nė viena kompanija neturi dominuojančios padėties ir neviršija 17 proc. užimamos rinkos dalies. P. Dailidės nuomone, tik konstruktyviu dialogu, o ne susirašinėjimu laikraščiuose, galima pasiekti kompromiso.

Didžiausių šalies technikos pardavimo įmonių („Agronoja“, „Biržų žemtiekimas“, „DOJUS agro“, „Dotnuvos projektai“, „Intrac Lietuva“, „Ivabaltė“, „Konekesko“, „Lytagra“, „Rovaltra“, „Väderstad Lietuva“) vadovai pasirašė kreipimąsi, kurį adresavo premjerui A. Kubiliui, žemės ūkio ministrui K. Starkevičiui ir LŪS pirmininkui J. Talmantui. Rašte nurodoma, kad viename žemdirbiškame laikraštyje buvo paskelbta visuomenę klaidinanti, supriešinanti informacija ir dedama nemažai pastangų proteguoti teisės aktus pažeidusią įmonę. Naujos technikos pardavėjai įsitikinę, kad, įteisinus galimybę remti naudotą techniką perkančius ūkininkus, apgaulės rizika dar labiau padidės.

Žemės ūkio ministerijos pozicija

Žemės ūkio ministras K. Starkevičius įsitikinęs, kad labai svarbu, jog naujos technikos įsigijimo procesas nenutrūktų ir efektyviai veikiančia supaprastinta paramos teikimo tvarka ūkininkai sėkmingai naudotųsi. „Lietuva negali tapti senos technikos sąvartynu. Turime laikytis šios pozicijos ir užkirsti kelią teisės aktų pažeidimams, kad gautos paramos netektų grąžinti, kaip prancūzams. Už tai atsakau aš“, – akcentavo K. Starkevičius.

Ministro įsitikinimu, turi būti daroma viskas, kad konkurencija būtų sąžininga ir teisinga. Pasak jo, jei po tyrimo paaiškės, kad įsigyta technika buvo nauja, parama bus suteikta, o iš tų, kuriems ji jau buvo suteikta, nebus išieškota. „Jei pasitvirtins, kad traktoriai jau buvo naudoti, projektai nebus finansuojami“, – pridūrė K. Starkevičius.

Žemės ūkio viceministras Aušrys Macijauskas patikino, kad „ministerija padarys viską, kad įkritę į tokią balą ūkininkai iš jos išliptų kuo sausesni“ ir bus rasta būdų viską sutvarkyti, tačiau ateityje reikės vadovautis dabar galiojančiomis taisyk­lėmis. „Diskusijos dėl didesnio paramos patrauklumo ir finansavimo naudotai technikai įsigyti bus tęsiamos. Ministerija atvira konstruktyviems pasiūlymams, tad kviečiame juos ir toliau teikti“, – ragino A. Macijauskas.

***
Prekių, paslaugų ar darbų pirkimo, siekiant gauti ES paramą, taisyklių pasikeitimai

• Pakeistos pirkimo būdų vertės: konkursas organizuojamas, jei prekių ar paslaugų pirkimo vertė viršija 500 000 Lt be PVM, darbų – 2 500 000 Lt be PVM; apklausa gali būti organizuojama, jei prekių ir paslaugų pirkimo vertė yra mažesnė kaip 500 000 Lt, darbų mažesnė kaip 2 500 000 Lt be PVM.
• Skelbimas apie konkursą skelbiamas nacionaliniame šalies dienraštyje, platinamame visoje Lietuvoje.
• Pasiūlymai vertinami pagal mažiausios kainos kriterijų.
• Kvalifikaciniai reikalavimai gali būti numatyti, bet jie nėra privalomi.
• Negalima pirkimo skaidyti į dalis.
• Nekeliama reikalavimų pasiūlymo pateikimo formai, t. y. nereikalaujama, kad pasiūlymo lapai būtų susiūti, sunumeruoti, paskutinis lapas pasirašytas ir antspauduotas.
• Jei pirkimo vertė neviršija 100 000 Lt, gali pakakti žodinės apklausos.
•  Jei pirkimo vertė didesnė kaip 100 000 Lt, bet neviršija 500 000 Lt (prekių ir paslaugų) ar 2 500 000 Lt (darbų), apklausa vykdoma raštu.
• Vykdant apklausą žodžiu, tiekėjai pasiūlymus turi pateikti raštu (elektroniniu paštu, faksu, paštu, duomenis iš internetinio puslapio ir kitaip).
• Apklausti vieną tiekėją galima, jei pirkimo vertė neviršija 10 000 Lt.