Laukiniai gyvūnai kasmet pridaro ūkininkams žalos: išrausia ganyklas, pievas, daržus, sunaikina dalį derliaus. Ūkininkams sudėtinga išsireikalauti nuostolių atlyginimo, tad kiekvienas ginasi nuo neprašytų svečių kaip išmano. Čia gali praversti Lenkijos žemdirbių patirtis.

Šernų populiacija kasmet auga, o efektyvių apsaugos būdų nuo jų patiriamos žalos nesugalvota. Nėra augalų, kurie atbaidytų šernus nuo pasėlių, o cheminių priemonių (repelentų) kvapo poveikis trumpalaikis. Lenkijos ūkininkai pasėlių apsaugai nuo šernų naudoja preparatus Hukinol, Wildrepent, Quinolen (šie preparatai Lietuvoje neregistruoti), kurie skleidžia žmogaus prakaitą primenantį kvapą. Šis kvapas sulaiko gyvūnus maždaug dvi savaites, o vėliau jie prie kvapo pripranta ir jo nebesibaido. Specialistai pataria kaitalioti kvapus, pavyzdžiui, repelentas Wildrepen, skirtas javų, kukurūzų, bulvių pasėlių apsaugai, yra trijų skirtingų kvapų.

Saugoti laukus mėginama akustinėmis priemonėmis – specialiomis patrankomis, kurios periodiškai savaime iššauna. Tačiau pastebėta, kad šernai greitai įsimena kvapus bei garsus ir prie jų pripranta. Maža to, įgytus įgūdžius jie sugeba perduoti savo palikuonims.

Efektyvus būdas apsaugoti pasėlius – įrengti elektrinį piemenį. Patariama apsaugos vielas ištempti 2–3 skirtingo aukščio lygiuose. Pažemėje ištempta viela užtveria kelią šernams įeiti į saugomą plotą, o aukštesnioji – jų mėginimui peršokti aptvarą. Dažnai apsaugai naudojami spyg­liuotos vielos aptvarai. Kartą įsidūręs, gyvūnas susieja patirtą skausmą su konkrečia vieta ir vengia eiti į šią teritoriją. Aptvarai yra efektyviausia iš mechaninių apsaugos priemonių, tačiau sunku įsivaizduoti didelių pasėlių plotų aptvėrimą. Šis būdas tinka sodams, uogynams, medelynams, ganykloms.

Agrotechniniams pasėlių apsaugos nuo šernų metodams priskiriamas derliaus dorojimo likučių – nubyrėjusių kukurūzų burbuolių, bulvių, runkelių – surinkimas. Derliaus dalies užarimas provokuoja šernus ieškoti maisto tuose laukuose žiemą ir pavasarį. Vienas veiksmingiausių būdų reguliuoti šių gyvūnų populiaciją – medžioklė.

***
Aplinkos ministerijos duomenimis, per 2008–2009 metų medžioklės sezoną Lietuvoje sumedžiota 35,8 tūkst. šernų. Tai 13,4 tūkst. daugiau negu per ankstesnį sezoną. Šernų populiacija Lietuvoje labai išaugusi. 1934 m. šernų visame krašte buvo apie 280, šiuo metu jų yra apie 50 tūkstančių. Jų kasmet gausėja dėl palankių klimato sąlygų, švelnesnių žiemų, žieminių rapsų, kviečių ir kitų javų plotų didėjimo, papildomo šėrimo. Be to, patelės prisitaikė vesti per metus po dvi vadas, ir tai kompensuoja populiacijos praradimus.

Dėl laukinių medžiojamųjų gyvūnų padarytų nuostolių nustatymo ūkininkas privalo kreiptis į savivaldybę. Pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 dalį laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą ir Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodiką, savivaldybės mero sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija apskaičiuoja nuostolius.

Laisvėje gyvenančių laukinių gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių savininkams, valdytojams ir naudotojams atlygina asmenys, turintys teisę tose teritorijose naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius, laukinės gyvūnijos išteklių naudotojai arba valstybė.

Deja, realiai nuostolių atlyginimas priklauso nuo gyvūnų išteklių naudotojų (dažniausiai medžiotojų būrelių) geranoriškumo. Ginčo atveju ūkininkui reikėtų kreiptis į teismą, tačiau tik nedaugelis tam ryžtąsi, nes teisminis nagrinėjimas trunka ilgai, laimėjimo tikimybė nedidelė, tad ūkininkas, brangindamas laiką, susitaiko su likimu.

***
Didelę šernų maisto dalį sudaro požeminės augalų dalys (šaknys, šakniastiebiai, gumbai). Pavasarį jie minta požeminėmis plukių, rūgčių, purienų, žiognagių ir kiaulpienių dalimis. Vasaros pradžioje išknisa kmynais apaugusius plotus, minta dilgėlėmis, sprigėmis. Rudenį ir žiemos pradžioje ieško ąžuolo gilių. Žiemą ėda plonas pušų, drebulių ir uosių šaknis, požemines mėlynių dalis. Didelę šernų raciono dalį sudaro gyvulinis maistas: sliekai, karkvabalių ir pjūklelių lervos, varlės, ant žemės perinčių paukščių kiaušiniai, jaunikliai, peliniai graužikai ir dvėseliena. Tokiu būdu jie papildo aminorūgščių poreikį. Šernai dažnai apsilanko kviečių, avižų ir žirnių pasėliuose, rudenį išknisa bulves, minta nesubrendusiomis kukurūzų burbuolėmis.

Parengta pagal užsienio spaudą