Palyginti su kitais javais, grikiams būdingas labai mažas derlingumas, nors jų žydėjimas trunka ilgai ir žiedų susiformuoja labai daug. Jeigu iš visų grikių žiedų užsimegztų grūdai, tai derlius galėtų siekti 15–20 t ha-1. Tačiau realiai grikių derlius būna 10 kartų mažesnis ir siekia vidutiniškai 1,5–2,0 t ha-1. Nustatyta, kad tik iš 10 proc. žiedų susiformuoja grūdai.

Grikiai pasaulyje auginami jau daug šimtmečių. Tradiciškai grikiai naudojami maisto pramonėje, bet jų panaudojimas kitose ūkio šakose – bitininkystėje, farmacijoje, chemijos pramonėje – taip pat yra labai platus. Daug maistingųjų medžiagų yra tiek grikių grūduose, tiek ir kitose augalo dalyse.

Grikių kruopos – tai maisto medžiagų šaltinis, turintis daug angliavandenių, baltymų, mineralinių medžiagų (kalcio, geležies, kalio, fosforo), organinių rūgščių (citrinų, obuolių, rūgštynių, maleino), vitaminų (tiamino, riboflavino, nikotino rūgšties, rutino), kurie labai svarbūs žmogaus fiziologiniams procesams. Išskirtinė grikių baltymų savybė yra ta, kad į jų sudėtį įeina didelis kiekis nepakeičiamųjų aminorūgščių: arginino, lizino, cistino, histidino.

Nustatyta, kad ne mažiau vertingi yra ir grikių daigai – aminorūgščių kiekis grikių daiguose yra 4 kartus didesnis negu grikių kruopose. Be aminorūgščių grikių daiguose daug rutino ir vandenyje tirpių vitaminų (B1, B6 ir C). Be to, vitamino C kiekis grikių daiguose yra net didesnis negu grūduose. Grikiuose yra flavanoidų, kurie svarbūs žmogaus sveikatai, nes pasižymi antioksidantinėmis, antikancerogeninėmis ir uždegimą slopinančiomis savybėmis. Farmacijos pramonėje iš grikių išgaunamas flavanoidas rutinas. Didžiausi rutino kiekiai yra susitelkę lapuose. Pavyzdžiui, grikių kruopose rutino yra 230 mg kg-1, o lapuose – apie 10 kartų daugiau, t. y. 2 700 mg kg-1.

Grikių lukštai, turintys sudėtyje melanoidinų, pektinų, organinių rūgščių, aminorūgščių, fenolinių junginių, užsienyje panaudojami mineralinių trąšų gamybai – iš jų gaminamas preparatas fenomelanas, kuris papildo mineralines trąšas vandenyje tirpiomis ir lengvai augalų pasisavinamomis biologiškai aktyviomis medžiagomis. Grikių lukštai plačiai naudojami potašo (kalio karbonato) gamyboje, pagalvių ir čiužinių užpildams. Numatoma, kad ateityje grikių šiaudai gali būti panaudoti chemijos pramonėje maistinių dažų sintezei.

Grikių selekcija Lietuvoje

Pokario laikotarpiu Lietuvoje buvo sėjami vietinės kilmės grikiai. Vėliau buvo dauginamos dvi veislės: Aleksandrovo 134 ir Terechovo vietiniai. Grikių selekcija Lietuvoje buvo pradėta 1947 m. Lietuvos augalų selekcijos stotyje Karoliniškių punkte. Vėliau šis darbas buvo tęsiamas LŽI Vokės filiale. Buvo sukurta veislė Lietuvos 164, bet, nutraukus selekciją, ši ir kitos veislės buvo perduotos tuo metu buvusiam Sąjunginiam N. Vavilovo augalininkystės institutui.

Dar prieš 10–15 metų Lietuvoje buvo auginamos užsieninės grikių veislės (iš Ukrainos ir Baltarusijos: Astra, Smuglianka, Anita Beloruskaja, Volma). Siekiant išvesti derlingų ir atsparių nepalankiems veiksniams bei pritaikytų Lietuvos klimato sąlygoms grikių veislių, LŽI Vokės filiale 1999 m. grikių selekcija buvo atnaujinta. 1999–2002 m. baigta kurti nauja grikių veislė VB Vokiai (veislės autoriai – prof. habil. dr. Antanas Svirskis, dr. Gediminas Almantas, dr.(HP) Almantas Ražukas). Pastaruosius kelerius metus veislė VB Vokiai yra įtraukta į Tinkamiausių auginti Lietuvoje augalų veislių sąrašą. Ši veislė taip pat įtraukta į Europos veislių katalogą.

LŽI Vokės filiale selekciniame darbe tiriamos ir naujoms veislėms kurti naudojamos jau minėta lietuviška veislė VB Vokiai, 10 užsienietiškų veislių ir Lietuvoje išvesti hibridai. Naujai išvesti hibridai kasmet nuosekliai tiriami įvairiuose selekcinio proceso etapuose, todėl hibridų atranka ir jų įvertinimas (kad taptų vertinga selekcine medžiaga) trunka 5–6 metus. 1999–2007 m. laikotarpiu vykdant grikių selekciją buvo išvesti ir ištirti 435 grikių hibridai. 68 geriausi hibridai, išsiskiriantys iš kitų didesniu derlingumu ar ūkiškai naudingais požymiais, įtraukti į kolekciją ir naudojami selekciniame darbe išvedant naujas veisles.

Trumpai apibūdinsime, kaip skiriasi kolekcijoje esančios veislės ir hibridai. 2003–2007 m. vidutiniais duomenimis, veislės VB Vokiai derlius siekia 2,45 t ha - 1. Baltarusiškos veislės, kurios anksčiau buvo plačiai paplitusios ir augintos Lietuvoje, pavyzdžiui, Volma, Smuglianka, Anita Beloruskaja, yra panašaus derlingumo kaip veislė VB Vokiai. Tačiau kolekcijoje turimos baltarusiškos veislės Beloruskij determinant, Žniajarka, Mara, Žaleika, Kvietka yra derlingesnės, jų derlius 13–20 proc. didesnis. Pavyko išvesti labai derlingų hibridų, kurių derlius viršija veislės VB Vokiai derlių 24–34 proc. Tačiau šių hibridų grūdai yra smulkesni, t. y. 1 000 grūdų masė mažesnė negu veislės VB Vokiai. Lietuvos selekcininkų tikslas – išvesti derlingas, stambiagrūdes ir atsparias išgulimui žemaūges grikių veisles.

1 000 grūdų masė yra išskirtinis veislių požymis ir veislę apibūdinantis rodiklis. Veislės VB Vokiai gūdai ypač stambūs, pagal 1 000 grūdų masės dydį nė viena tirta užsienietiška veislė ar Lietuvoje išvestas hibridas šiai veislei neprilygo. Penkerių tyrimų metų duomenimis, veislės VB Vokiai 1 000 grūdų masė siekdavo 32,5 g, o kitų veislių – 27,3–29,9 g.

Hibridų 1 000 grūdų masė buvo 25,5–31,2 g. Priklausomai nuo augimo sąlygų (aprūpinimo maisto medžiagomis, meteorologinių veiksnių įtakos), grikių 1 000 grūdų masė gali kasmet šiek tiek kisti. Pastebėta, kad veislės VB Vokiai stambiausi grūdai užaugo nepalankiais ir labai kontrastingais 2006 metais – 1 000 grūdų masė siekė 35,0 g. Esant nepalankiems veiksniams grikių žydėjimo ir grūdų formavimosi metu, o vėliau pagerėjus sąlygoms, veislė VB Vokiai, skirtingai nuo kitų veislių, neužmezga naujų grūdų.

Veislės VB Vokiai augalai yra determinantinio tipo, žemi ir mažai šakoti, kompaktiškos formos. Veislė pasižymi ankstyvumu, gausiai žydi liepos mėnesį, o rugpjūtį – mažiau, naujų žiedynų neformuoja. Tokiu būdu pagerėja jau esančių grūdų aprūpinimas maistingosiomis medžiagomis. Dėl to šios veislės grūdai net ir nepalankiais metais, pasižyminčiais didelėmis klimato anomalijomis, užauga stambūs (dažnai net stambesni negu palankiais).

Pagal stambių grūdų frakcijos dydį geriausia yra lietuviška veislė VB Vokiai – stambūs grūdai, kurių skersmuo ne mažesnis kaip 4,5 mm, sudaro 88,5 proc. visų grūdų. Daug stambių grūdų suformuoja ir užsienietiškos veislės Žaleika bei Beloruskij determinant, o šių veislių stambių grūdų frakcija sudaro 80,3 ir 80,8 procento.

Grikių grūdų lukštingumas, parodantis kruopų išeigą, – tai dar vienas svarbus rodiklis. Tinkamų perdirbti grikių kruopų išeiga turi būti ne mažesnė kaip 71–73 proc. Grikių lukštingumas, priklausomai nuo veislės, buvo nuo 24,9 iki 31,2 proc. Daugumos veislių kruopų išeiga didelė. Lietuviškos grikių veislės VB Vokiai lukštingumas yra 27,5 procento.

Veislė VB Vokiai išsiskiria iš kitų veislių žemaūgiškumu, augalų vidutinis aukštis yra 92 cm. Tačiau labai drėgnais metais ši veislė užauga aukštesnė, iki 107 cm (2004 m.). Sausais metais veislės VB Vokiai grikiai būna ypač žemi, vidutiniškai 73 cm aukščio (2006 m.). Vykdant grikių selekcijos programą stambiagrūdiškumo ir žemaūgiškumo kryptimis, nustatyta, kad ūkiškai naudingus požymius paveldi 46,0–47,6 proc. išvestų hibridų.

Kiekvienos veislės grikių cheminė sudėtis yra skirtinga, bet dažnai priklauso nuo augimo sąlygų – jos ypač lemia grikių grūdų baltymingumą. Pavyzdžiui, tos pačios veislės grikių, užaugintų Azijoje, grūdai būna didesnio baltymingumo (16,0–18,2 proc.) negu užaugintų šiaurinėje Europos dalyje (11,0–13,0 proc.). Tyrimais nustatyta, kad visų kolekcijoje tirtų veislių grūdų baltymingumas siekia 10,0–11,4 proc. Veislės VB Vokiai baltymingumas – 11,1 procento.

Grikių vystymosi ypatumai

Grikiai yra trumpo vegetacijos periodo (70–90 dienų) augalai. Sudygsta praėjus vidutiniškai 5 dienoms po sėjos. Kai šalta arba trūksta drėgmės, dygsta ilgiau – net iki 12 dienų. Palankiausios sąlygos sudygti, kai dirvos temperatūra yra 10–15 oC, drėgmė – 60 procentų.

Grikiams būdingas vegetatyvinių ir generatyvinių organų formavimasis tuo pačiu metu – tuo jie skiriasi nuo kitų žemės ūkio augalų. Butonizacija (kartu su šakojimusi) prasideda vidutiniškai 9–10 dieną nuo sudygimo. Vidutinio vėlyvumo veislės, o tokių yra daugiausia, žydėti pradeda 20–28 d. nuo sudygimo. Grikių žydėjimas prasideda nuo apatinių žiedynų, palaipsniui apima viršutinius ir tęsiasi iki pat derliaus nuėmimo.

Praėjus 25–30 d. nuo žydėjimo pradžios, prasideda grūdų brendimas. ­Grūdų brendimo laikotarpis trunka ilgai – 20–30 dienų ir ilgiau. Todėl ant vieno augalo tuo pačiu metu yra ir žiedų, ir ką tik užsimezgusių, ir jau subrendusių grūdų. Pažymėtina, kad subrendę grūdai linkę išbyrėti. Grikių derliaus nuėmimas pradedamas, kai ant augalo subręsta 2/3 visų užsimezgusių grūdų. Suvėlinus derliaus nuėmimą, patiriami nuostoliai dėl grūdų išbyrėjimo.

Kritiniai periodai grikių augimo laikotarpiu

Grikiai yra šilumamėgiai augalai. Visais augimo tarpsniais labai jautrūs šalnoms. Daigai gali nukentėti jau esant 1– 2 oC temperatūrai. Optimalus sėjos laikas yra gegužės mėnesio antra pusė, kai sumažėja šalnų tikimybė. Žydėjimas yra pirmasis kritinis periodas, nuo kurio priklauso grikių derlius. Grikiams reikia daug drėgmės žydėjimo laikotarpiu, nes šiuo augimo tarpsniu jie sunaudoja apie 53 proc. vandens kiekio, reikalingo per visą vegetacijos laikotarpį (iki žydėjimo – 11 proc., grūdams bręstant – apie 36 proc.).

Drėgmės perteklius, kai lietingas laikotarpis užsitęsia kelias savaites, turi neigiamą įtaką žiedų apdulkinimui, nes bitės mažiau lanko grikių pasėlius. Žydėjimo ir grūdų formavimosi laikotarpiu labai kenkia aukšta – per 30 oC – oro temperatūra. Dėl aukštos temperatūros nudžiūsta žiedai ir vos užsimezgę grūdai.

Mažo grikių produktyvumo priežastys

Kaip jau minėta, grikiams būdingas labai mažas derlingumas (vidutiniškai 1,5–2,0 t ha-1), nors jų žydėjimas trunka ilgai ir žiedų susiformuoja labai daug. Nustatyta, kad tik iš 10 proc. žiedų susiformuoja grūdai. Dėl įvairių nepalankių veiksnių dalis grikių žiedų sunyksta butonizacijos tarpsnio metu. Didelė dalis žiedų išdžiūsta iš karto arba tuoj pat po žydėjimo net neapdulkinti.

Kartais gali išdžiūti užsimezgę ir net visiškai susiformavę grūdai. Toks reiškinys atsitinka dėl fiziologinių procesų sutrikimo augale, t. y. dėl nepakankamo maisto medžiagų patekimo į augalą ir prasto jų judėjimo augale. Būtent dėl šios priežasties sutrinka plastinių medžiagų formavimasis augale ir grūdas nyksta vos pradėjęs bręsti.

Pavyzdžiui, Belgijoje buvo atlikti tyrimai, kuriuose, taikant įvairius dalinio žiedų pašalinimo metodus, buvo siekiama sumažinti konkurenciją tarp susiformavusių žiedų ir užsimezgusių grūdų ir taip padidinti grikių derlingumą. Tačiau visais atvejais grūdų užsimegzdavo tik 20–30 proc. ir toks metodas turėjo tik nežymų efektą didesniam derliui gauti. Geriausiai grikių grūdai formuojasi, kai augalas jaunas, o jam senstant, mažėja aprūpinimas maisto medžiagomis ir grūdų formavimosi procesai labai susilpnėja.

Be to, grikių derlingumas labai priklauso ir nuo veislių savybių bei jų tinkamumo auginti mūsų klimato sąlygomis. Naujos veislės išvedimas – tai ilgas, sudėtingas, daug dėmesio, kruopštumo ir kant­rybės reikalaujantis darbas. Todėl naujos grikių veislės reikės šiek tiek palaukti, o šiuo metu Lietuvoje tinkamiausia auginti yra grikių veislė VB Vokiai.