Kiekvienų metų birželį Austrijos pakraštyje plytinčiuose Kitcės (Kittsee) kaimelio soduose prasideda karštymetis – imamas gausus abrikosų derlius. Nedideliame kaimelyje yra daugiau kaip 180 sodų, abrikosai auginami 110 hektarų, kasmet priskinama apie 700 tonų vaisių.

Kitcės kaimelis turi viską, ko reikia šiam lepiam vaismedžiui auginti: derlingą Dunojaus slėnio dirvožemį, daug saulės, pakankamai lietaus. Apylinkėse dominuoja nuo seno kultivuojama Vegriškų geriausiųjų (Ungarische Beste) abrikosų veislė. Kitcės soduose auga daugiau kaip 35 tūkstančiai šios veislės abrikosų. Vėliau imta sodinti ir kitų veislių – Goldrich, Bergeron, Aurora – vaismedžius. Jaunesnieji ūkininkai bando eksperimentuoti, žengti nauju keliu – kuria ekologinius ūkius, sodina žemaūgius abrikosus.

Sodininkyste besiverčiantis Aleksandras Rožuskis (Aleksander Rožuckij) prieš penkerius metus 1,5 ha plote pasodino apie 2 tūkst. septynių skirtingų veislių žemaūgių abrikosų sodinukų. Žemaūgius vaismedžius kur kas lengviau prižiūrėti, nuo žemų medelių patogiau skinti vaisius, nereikia daug žemės sodui įveisti. Aleksandro sode jau antri metai uždera apie 15 tonų abrikosų. Trejus pirmuosius metus abrikosų žiedus sodininkas išskynė, neleido vesti vaisių, kad sodinukai gerai įsišaknytų.

Produkciją ūkininkas parduoda individualiems pirkėjams ir maisto perdirbimo įmonėms po 2,4–2,6 euro už kilogramą. Vienas pagrindinių jo partnerių – maisto produktų perdirbimo ir prekybos firma „Biohof Adaman“ (beje, jos interneto svetainėje nurodyta abrikosų kaina – 5 eurai už kilogramą). Aleksandro „stiprybė“ – vaisių kokybė: jo abrikosai švieži, kvapnūs, sultingi, be to, užauginti be sveikatai kenksmingų cheminių preparatų. Visą savo jaunojo sodo derlių Aleksandras parduoda palaipsniui: prekiauti pradeda ankstyvųjų veislių abrikosais ir baigia vėliau sunokstančių. Vėjais nenueina nei vienas kilogramas.

Seni sodai – lyg giraitės

Ūkininkas turi ir seną, tradicinį sodą, kurį sodino dar vaikystėje su tėvu. Tokio tipo sodai Kitcėje dominuoja ir yra vadinami „išbarstytųjų“ vardu, kadangi medžiai sodinami gana toli vienas nuo kito – jie tarsi išbarstomi didžiulėje žalioje pievoje. Nuo didelių senų medžių raškyti vaisius labai nepatogu, sugaištama begalės laiko. Tad dažniausia nuo jų vaisiai paprasčiausiai nupurtomi. O pažeisti, sudaužyti abrikosai betinka tik uogienei arba degtinei virti.

Tiesa, tradiciniai sodai vietinių akiai mielesni, širdžiai artimesni: plačiašakiai medžiai lyg giraitės žaliuoja, vešlūs jų vainikai karštą vasaros dieną dovanoja pavėsį, žvilgsnį džiugina gaivi žaluma...

Susibūrus į draugiją lengviau

Per aštuoniasdešimt Kitcės sodininkų buriasi į 1999 metais seniūnijoje įsteigtą Kitcės abrikosų augintojų draugiją. Kiti ūkininkai dirba „nepriklausomai“. Draugija rūpinasi abrikosų veislių gerinimu, medžių apsauga nuo kenkėjų, produkcijos rea­lizacija. Abrikosų auginimui ir vartojimui populiarinti, informacijai viešinti draugija organizuoja įvairius renginius, pavyzdžiui, pavasarį buvo surengta žiedų šventė, abrikosų karalienės rinkimai. 2007 metais draugijos pastangomis buvo užregistruotas ir patentuotas prekybinis ženklas „Kittsee Marille“ (Kitzės abrikosai).

Net šakos lūžta

Abrikosus Kitcėje augina ne tik profesionalai sodininkai. Netrūksta ir mėgėjų. Tiesą pasakius, kiekvienas save gerbiantis Kitcės gyventojas privalo turėti bent kelis vaismedžius. Dalis kitciečių sodus yra paveldėję iš tėvų ir senelių. Obelis ar kriaušė šiose apylinkėse iš tiesų retenybė, vos ne stebuklas, o štai abrikosmedžių sodai plyti aplink visą kaimą. Pavasarį, apsipylę rausvais dideliais žiedais, jie pripildo svaigaus ir saldaus kvapo bažnytkaimį ir laukus. Įsibėgėjus vasarai tie nuostabūs žiedai virsta oranžiniais pagrandukais raudonais veideliais.

Šiais metais Kitcės abrikosų derlius ypač gausus. Žiedų nepakando šalna, kaip prieš dvejus metus, tik ką užmegztų vaisių nesukapojo kruša, kaip tai atsitiko pernai... Priešingai, gamta šiemet buvo ypač dosni: dėl netikėtai gausaus lietaus abrikosmedžiai užaugino gana didelius ir nepaprastai sultingus vaisius. Nuo abrikosų tikrąja, o ne perkeltine prasme lūžo medžių šakos. Rūpestingesni ūkininkai ramstė jas kuo įmanydami, na, o tie, kas rečiau aplanko sodus, – apraudojo prapuolusį derlių ir ruošė kvapnias malkas šašlykui kepti.

Abrikosai – ir spaudos kioskuose

Kiaurus metus abrikosų sodus daugiausia lanko tik ilgaausiai, fazanai ir viena kita stirna. Įpusėjus birželiui, juos užplūsta minios žmonių: pėsti, važiuoti – su traktoriais, lengvaisiais automobiliais, dviračiais. Skynėjai dirba ryte, kol vaisiai dar neįkaitinti saulės, o po pietų dauguma rikiuojasi į eilę prie didžiulio sulčių preso. Sulčių spaudyklė neišranki kaip kiti pirkėjai – sukramto viską: ir pažeistus, ir įpuvusius vaisius. Žinoma, gražiausius abrikosus visi kaip įmanydami stengiasi parduoti neperdirbtus. Vos prasidėjus derliaus metui, kaime išdygsta draugijos kioskai (šiemet jų net trys). Ten nuo ryto iki vakaro „budi“ pardavėjos. Jos siūlo įsigyti ne tik šviežiai nuskintų vaisių, bet ir Kitcės ūkininkių išvirtos uogienės, sulčių bei degtindarių „išvarytos“ abrikosų naminės ar likerio. Draugijos parduodamų abrikosų kaina nesikeičia jau nuo 2002 metų, kai Austrijoje pradėjo galioti eurai. Septinti metai už kilogramą abrikosų prašoma 2 eurų. Iš tų pačių metų abrikosų išvirta uogienė (100 g) draugijos kioske kainuoja maždaug 1 eurą, 0,7 litro naminės degtinės butelis – apie 20, likerio – 15 eurų. Palyginimui: kaimo parduotuvėje litro 3,6 proc. riebumo pieno kaina svyruoja nuo 0,79 iki 1,09 euro. Kitcėje galima nusipirkti nepasterizuoto pieno ir tiesiai iš ūkininko. Tuomet, pavyzdžiui, už litrą ekologiško pieno mokama 0,80 euro.

Beje, vaisių perdirbimo įmonė UWE „Bruder Unterweger“, kuriai priklauso ir sulčių presas, abrikosus superka masiškai, bet moka tik po 0,50 euro už kilogramą. Šiais metais įmonė jau supirko ir perdirbo daugiau kaip 300 tonų abrikosų. Fabriko marmeladas pigesnis už ūkininkių namuose išvirtas uogienes (tokio pat dydžio, t. y. 450 g, indelio kaina perpus mažesnė – 1,80–2 eurai).

Per patį darbų karštymetį nuo abrikosų kaime nepabėgsi niekur – jie parduodami visur: ūkininkų kiemuose, pakelėse, net laikraščių kioske... Kavinėse – pyragėliai, ledai su abrikosais, vietinių restoranėlių meniu – kalakuto krūtinėlės kepsnys su abrikosais, kepykloje – bandelės su abrikosais, Kitcės šokolado fabrike – saldainiai su abrikosais...