Saugoti aplinką, taupyti darbo jėgos ir energijos sąnaudas, spartinti žemės dirbimo ir sėjos operacijas, mažinti išauginamos žemės ūkio produkcijos savikainą – tai pagrindiniai tikslai, keliami diegiant naujas neariamosios žemės dirbimo ir sėjos technologijas.

Žemės ūkio augalų sėja – tai labai atsakinga, daug kruopštaus darbo reikalaujanti, viena iš svarbiausių augalų auginimo technologinių operacijų, nuo kurios priklauso sėklų pasiskirstymas dirvoje, sudygimas, augalų vegetacija, derlius ir jo kokybė. Kiekviena sėja žemdirbiui – tai naujų išbandymų metas. Labai svarbu tinkamai pasirinkti laiką, kada prieš sėją įdirbti žemę ir pasėti augalų sėklas. Per daug anksti įdirbus dirvą, galima labai lengvai sugadinti jos struktūrą, kurią vėliau atkurti gali būti sunku. Suvėlinus pasėti, galima prarasti dalį derliaus ir jo kokybę.

Tradicinės žemės dirbimo ir sėjos technologijos, kuriose naudojamos verstuvinės ir intensyviai dirvą purenančios žemės dirbimo mašinos, yra labai imlios energijai ir gana žalingos aplinkai, t. y. dirvai, jos savybėms, biologinei įvairovei, vandens telkinių užterštumui ir t. t.

Pastaruoju metu Europoje į žemės ūkio produkcijos gamybą sparčiai diegiamos pažangiausios, didžiausią ekonominę, energetinę ir aplinkosauginę naudą užtik­rinančios žemdirbystės technologijos. Šių technologijų pagrindas – riboti intensyvų mechaninį poveikį dirvai ir augalams, užtikrinti dirvos produktyvumo atsinaujinimą, tausoti aplinką, racionaliai naudoti materialinius, energetinius ir darbo jėgos išteklius, gaminti sveiką produkciją ir garantuoti žemės ūkio produktų gamybos ekonominį efektyvumą. Europos tausojamojo žemės ūkio federacijos skelbiamais duomenimis, neariamosios žemdirbystės technologijos populiarios visame pasaulyje. Didžiausi plotai pagal šias technologijas ES užsėjami Prancūzijoje, Vokietijoje, Ispanijoje ir kitose šalyse.

Lotynų Amerikos valstybėse neariamosios žemės dirbimo technologijos dar labiau paplitusios. Jas taikant ten užsėjama 50 ir daugiau procentų visų pasėlių.

Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, taip pat sparčiai diegiamos neariamosios žemės dirbimo ir sėjos technologijos. Deja, tikslių oficialių statistikos duomenų, kokie plotai užsėjami Lietuvoje taikant šias sistemas, nėra. Tačiau vykdant Lietuvoje Europos Sąjungos remiamą kaimo plėtros programos „Kraštovaizdžio tvarkymas“ priemonę „Agrarinė aplinkosauga“, neariamų dirvų plotai turėtų dar labiau didėti.

ES ekspertai atlieka daug mokslinių tyrimų, siekdami išsiaiškinti, kokią įtaką dirvos savybėms turi skirtingos žemės dirbimo ir sėjos technologijos. Mokslininkai nustatė, kad per trejus metus neartoje dirvoje sliekų biomasė padidėja 2–3 kartus, nedirbtoje ražienoje – 5–6 kartus, palyginti su įprastu būdu įdirbtoje dirvoje, atsiranda daugiau kanalėlių, vanduo geriau susigeria į dirvą, geriau vystosi augalų šaknys. Ištyrus kritulių vandens nutekėjimą dirvos paviršiumi, kai kritulių intensyvumas apie 1,9 mm/min., ir priėmus išlygą, jog suartoje dirvoje nutekantis vanduo sudaro 100 proc., nustatyta, kad vandens nutekėjimas neartos dirvos paviršiumi sumažėja 48, o neįdirbtos – 79 proc., palyginti su suarta dirva. Dirvos paviršiumi nutekantis vanduo ­kartu išplauna ir derlingąsias dirvos daleles bei maisto medžiagas. Tokiu būdu didėja dirvos erozija ir jos daroma žala.

Sėjos technologinis procesas ir jį lemiantys veiksniai

Sėjos kokybei užtikrinti labai svarbu gerai žinoti ir suprasti sėjos technologinius procesus, sėjamųjų konstrukcijas, veikimą, panaudojimo galimybes, mokėti mašinas pasirinkti ir sureguliuoti įvairių augalų sėjai skirtingomis sąlygomis. Be kitų uždavinių, svarbiausias sėjos technologinio proceso uždavinys – tolygiai nustatytame gylyje ir pageidaujamais atstumais įterpti augalų sėklas. Sėjos gylis labai priklauso nuo sėklų guoliavietės paruošimo kokybės. Žemės dirbimo mašinomis per giliai įdirbus dirvą, sėjamųjų noragėliai taip pat sminga giliai ir neišlaiko nustatyto sėjos gylio. Esant per sekliam žemės dirbimui, sėklos gali būti išbarstytos dirvos paviršiuje. Įdirbant žemę labai svarbu gerai įterpti augalų derliaus liekanas, kad jos netrukdytų sėjos noragėliams įterpti sėklas. Sėklų įterpimo vieta yra atmosferos ir dirvos paviršiaus sandūroje, kurioje veikia įvairūs fizikiniai, cheminiai, biologiniai, mechaniniai, meteorologiniai ir kiti veiksniai.

Geram sėjos procesui užtikrinti, pagrindus reikia kloti jau derliaus nuėmimo metu, nes nuo kombaino darbinių dalių konstrukcijos, parinktų darbo technologinių parametrų priklauso sėklų nuostoliai, derliaus liekanų susmulkinimo ilgis ir paskleidimo tolygumas dirvos paviršiuje. Taikant neariamąsias žemės dirbimo ir sėjos sistemas, sėklų įterpimas į derliaus liekanomis (šiaudais, stiebais, lapais ir kt.) padengtą, dažnai kelis kartus kietesnį dirvos paviršių, tampa dar sudėtingesnis.

Sėjamųjų konstrukciniai ypatumai

Pagal žemės dirbimo ir sėjos technologijas sėjamosios klasifikuojamos į įprastinės sėjos ir tiesioginės (ražieninės) sėjos sėjamąsias. Įprastinės sėjos sėjamosios skirtos sėti į gerai paruoštas dirvas. Taip pat šiomis sėjamosiomis galima sėti ir į neartas, bet minimaliai įdirbtas dirvas, kurių paviršiuje nėra augalų liekanų. Tuo tarpu tiesioginės sėjos sėjamosiomis sėjama į neartas ir visiškai neįdirbtas dirvas. Tačiau, esant būtinumui, šios sėjamosios gerai gali pasėti ir į minimaliai įdirbtas arba pagal įprastinę technologiją paruoštas dirvas.

Analizuojant įvairių gamintojų sėjamųjų konstrukcijas, galima pažymėti, kad didžiausią įtaką sėjamųjų kokybiškam darbui neariamojoje žemdirbystėje daro sėjamųjų sėjos noragėliai. Nuo jų konstrukcijos parametrų priklauso sąveika su dirva ir augalų derliaus liekanomis. Šiuo metu apie 70 proc. visų sėjos noragėlių, skirtų neariamajai žemdirbystei, yra diskiniai. Likusią dalį sudaro kotiniai, t. y. kaltiniai, pleištiniai, inkariniai, strėliniai ir panašūs sėjos noragėliai.

Firma „Väderstad“ siūlo sėjamąsias, tinkančias naudoti įvairiose technologijose. Tam būtina pasirinkti tinkamą sėjamųjų ir dirvos dirbimo padargų sistemą. Kompanija siūlo sėjamąsias su skirtingomis priešsėjinėmis žemės dirbimo sistemomis. Neariamajai technologijai tinkama Disc Crossboard sistema, kurią sudaro dvi eilės dirvą intensyviai purenančių, 410 mm skersmens lėkščių. Jas papildo dirvos paviršių lyginanti ir grumstus trupinanti lysčių eilė. Šios sistemos darbinės dalys intensyviai pjausto kietus grumstus ir gali perpjauti kietą dirvos paviršiaus sluoksnį, todėl gerai tinka sėjai į minimaliai įdirbtą dirvą, kurios paviršiuje daug derliaus liekanų.

Kompanijos „Väderstad“ sėjamosiose montuojami 410 mm skersmens diskiniai sėjos noragėliai, pagaminti iš specialaus grūdinto plieno. Tokie noragėliai gerai įsiskverbia net į labai kietą dirvą. Be to, toks diskų skersmuo suteikia sėjamosioms universalumo, nes galima sėti taikant ir įprastines, ir neariamąsias žemės dirbimo ir sėjos technologijas.

Prancūzijos įmonė „Agrisem“, gaminanti sėjamąsias sėkloms į neartas dirvas įterpti, taiko pakrikos sėjos sėklų paskleidimo būdą. Taikant šį sėjos būdą gaunama didesnė sėklų įterpimo gylio variacija, susidaro didesnis augalų maitinimo plotas negu sėjant eilutėmis. Šiose sėjamosiose naudojami diskiniai-lėkštiniai sėjos noragėliai, kurie atpjaudami dirvos viršutinį sluoksnį pakelia jį aukštyn. Sėklos išberiamos į purų dirvos sluoksnį ir ant jų dar užberiamas noragėlių atpjautas ir susmulkintas dirvos sluoksnis. Šiomis sėjamosiomis galima dirbti gana sudėtingomis klimato sąlygomis, t. y. kai dirvos drėg­numas 22–25 proc. ir didesnis. Be to, pakrikas sėjos paskleidimo būdas leidžia sėti dideliu greičiu (18–22 km/val.). Tokiu būdu pasiekiamas gana didelis sėjamosios našumas.

Lietuvos žemės ūkio technikos gamintojas „Laumetris“ taip pat gamina sėjamąsias įvairiems lauko augalams sėti suartose arba neartose dirvose, kuriose šiaudai susmulkinti ir tolygiai paskleisti dirvos paviršiuje. Jų gaminamose sėjamosiose yra trys eilės diskinių sėjos noragėlių su išpjaustytais ašmenimis. Dvi eilės noragėlių skirtos sėkloms sėti, viena – trąšoms įterpti. Prieš sėjos noragėlius konstruojami padangų volai, o priekyje – dirvos lyginimo ir purenimo padargai.

Sėti į mechaninėmis priemonėmis neįdirbtą arba mažai įdirbtą dirvą, kurioje gausu augalų liekanų, gerai užsirekomendavo įvairių pasaulio gamintojų sėjamųjų diskiniai sėjos noragėliai su išpjaustytais ašmenimis. Sėjos technologinio proceso metu diskiniam sėjos noragėliui susidūrus su derliaus liekanomis, noragėlio ašmenyse esančios išpjovos spaudžia augalų liekanas prie dirvos, ir šios pradeda slysti išpjovų paviršiumi. Gaunamas vadinamasis slystantis pjovimas. Po to, kai sukantis diskiniam sėjos noragėliui, derliaus liekanų sugnybimo kampas susilygina su trinties kampų suma, derliaus liekanos nustoja slysti išpjovos paviršiumi ir yra kerpamos. Augalų liekanų slydimo kelias išpjovos paviršiumi priklauso nuo diskinio sėjos noragėlio skersmens, slydimo trinties koeficiento, išpjovos formos, spindulio, gylio ir kitų parametrų.

Kompanija „Rabe“ taip pat gamina sėjamąsias, tinkančias sėti ir įprastinėse, ir neariamosios žemdirbystės technologijose. Kad sėkla būtų gerai įterpta į kietą, neįdirbtą ir derliaus liekanomis padengtą dirvos paviršių sėjamosiose montuojami lėkštiniai sėjos noragėliai su išpjaustytais ašmenimis. Maksimali sėjos noragėlių spaudimo į dirvą jėga 500 N.

Firmos „Yetter“ sėjamosiose montuojami banguotieji diskiniai sėjos noragėliai. Gaminami diskiniai sėjos noragėliai su 8, 13 ir 25 bangomis. Banguotieji diskiniai noragėliai gerai sminga į skirtingo kietumo dirvą. Diskinis noragėlis su platesnėmis ir aukštesnėmis bangomis dirvą veikia platesniame ruože. Firmos atstovų teigimu, neariamojoje žemdirbystėje labiausiai tinka išpjaustyti ir didžiausią bangų skaičių turintys diskiniai sėjos noragėliai.

Vokietijos kompanija „Lemken“ gamina kombinuotus žemės dirbimo ir sėjos padargus, tinkančius sėti neartose dirvose. Prieš sėjos noragėlius dirvai įdirbti gali būti naudojami gilaus purenimo noragai, vertikalių rotorių kultivatorius arba abu padargai kartu. Gerai sėjos kokybei pasiekti montuojami diskiniai sėjos noragėliai. Tiksliam sėklų įterpimo gyliui užtikrinti noragėliai kombinuojami su guminiais gylio reguliavimo ratukais.

Sėjant augalų sėklas į neįdirbtą dirvą (į ražienas), dirvos paviršiuje gali būti paskleista iki 1,0 kg/m2 šiaudų. Todėl dvidiskiuose sėjos noragėliuose, kad tarp jų nestrigtų šiaudai, tikslinga vieną noragėlio diską pastumti antrojo atžvilgiu į priekį. Du diskai, tarp kurių dirvos paviršiuje yra tarpas, šiaudą pjauna dviejose skirtingose vietose. Į priekį pastumto disko ašmenys šiaudą spaudžia prie dirvos paviršiaus. Priklausomai nuo dirvos ir šiaudo savybių, jis gali būti perpjautas arba įspaustas į dirvą. Dvidiskiam noragėliui judant pirmyn, tą patį šiaudą prie dirvos spaudžia antrojo disko ašmenys, kurie šiaudą taip pat gali perpjauti arba įspausti į dirvą. Diskai, smigdami į dirvą, šiaudą tempia pagal tarp diskų išgaubtą dirvos paviršių. Dirva priešinasi šiaudo smigimui, todėl, viršijus leistiną šiaudo tempimo jėgą, jis gali būti nutraukiamas. Jei dvidiskio noragėlio abiejų diskų ašmenų išpjovų skaičius vienodas, šiaudas gali patekti į abiejų diskų išpjovas vienu metu. Šiaudas tada bus tempiamas trumpiau ir gali būti nei perpjautas, nei nutrauktas. Skirtingas diskų išpjovų skaičius sumažintų tikimybę, kad šiaudas pateks į abiejų diskų išpjovas vienu metu. Pirmojo disko pastūma į priekį antrojo atžvilgiu turi būti labai nedidelė, mažesnė už disko įsmigusios į dirvą dalies pusę pločio. Jei pastūma yra didesnė, du diskai derliaus liekanas pjaus kaip viendiskiai.

Accord sėjamosiose, tinkančiose sėti įvairiems augalams skirtingai įdirbtose dirvose, montuojami dvidiskiai sėjos noragėliai. Jie dirvoje brėžia vienodesnio gylio vagutę negu viendiskiai noragėliai. Accord sėjamosiose du išpjaustytų ašmenų diskai perstumti vienas kito atžvilgiu į priekį.

Įmonėje „Becker“ gaminamos sėjamosios su trijų diskų sėjos noragėliais. Priekinis diskinis noragėlis dirba kaip peilis, kuris perpjauna ražieną, o du kampu pastatyti diskiniai sėjos noragėliai formuoja vagutę sėkloms įterpti. Priekinis diskas gaminamas lygių ašmenų, bet banguotų šonų, kiti du diskai – su lygiais ašmenimis. Sėjamąsias su panašia sėjos noragėlių konstrukcija gamina ir „Gaspardo“ kompanija.

Įvairių šalių mokslininkai ir sėjamųjų gamintojai analizuoja esamų sėjos mašinų darbą, konstruoja, gamina ir bando naujas sėjamąsias tam, kad būtų užtikrintas kuo geresnis sėklų įterpimas į neartas arba visiškai neįdirbtas dirvas. Kai kuriose sėjamosiose montuojamos papildomos darbinės dalys – augalų liekanų nužertuvai, kurie statomi prieš sėjos noragėlius. Jie nuvalo siaurą dirvos ruoželį, kuriame bus įterpiamos augalų sėklos. Tokiu būdu sėjamosiose galima įrengti ne tik diskinius, bet ir kitokios konstrukcijos sėjos noragėlius. Kad sėjos noragėliai gerai smigtų į kietą neartos arba neįdirbtos dirvos paviršių, sėjamosiose montuojami noragėlių spaudimo mechanizmai.

Renkantis sėjamąją, labai svarbu įvertinti jos panaudojimo galimybes, kokiai technologijai, dirvos tipui, klimato zonai ji pritaikyta. Visiškai universalių sėjamųjų nebūna, todėl tikėtis, kad sėjamoji vienodai gerai dirbs artoje ir neįdirbtoje, smėlio ir molio, sausoje ir drėgnoje dirvoje, nereikėtų. Be to, labai svarbu domėtis, ar atliekami planuojamų įsigyti sėjamųjų moksliniai, praktiniai ar gamybiniai tyrimai, nes tokių tyrimų metu išryškėja, kad mašinos, gerai dirbančios pietų Europos dirvose, Lietuvoje tokios darbo kokybės nepasiekia, arba atvirkščiai.