Rusija, remdama nacionalinį žemės ūkį, numačiusi 2008–2012 metais daugiau dėmesio skirti gyvulininkystei, tačiau jau šiemet augalininkystės ir gyvulininkystės rėmimo lygis pakoreguotas: mažinant paramą gyvulininkystei, didinama parama augalininkystei. Paramos dalis augalininkystei 2010-aisiais turėtų viršyti 30 proc. numatytos paramos lėšų.

Praėję metai Rusijos žemės ūkiui buvo kaip niekad sėkmingi. Nuimta rekordiškai daug grūdų, kukurūzų, saulėgrąžų. Grūdų derlius 2008 metais, palyginti su 2007-aisiais, išaugo beveik trečdaliu. Mėsos gamyba 2008 metais išaugo daugiau kaip 7 proc., pieno – 1,6 proc. Šiuos pokyčius paskatino ir Rusijos valstybinė kaimo plėtros bei žemės ūkio ir maisto pramonės rėmimo 2008–2012 metų programa.

Rekordinio derliaus našta

Nepaisant rekordinių rezultatų, Rusijos grūdų augintojams džiūgauti neteko – paaiškėjo, kad rinkos infrastruktūra yra visiškai neparuošta susidoroti su tokiais grūdų kiekiais: labiausiai trūko transporto grūdams pervežti, neužteko elevatorių saugoti derlių ilgą laiką. Todėl milžiniškus derlius nuėmusiai šaliai grėsė patirti rekordinius nuostolius. Sektoriaus konkurencingumą smarkiai sumažino kritusios pasaulinės grūdų kainos. Grūdų atsargos Rusijoje, 2009 m. sausio 1 d. duomenimis, sudarė 47,5 mln. tonų, t. y. beveik 60 proc. daugiau negu ankstesnių metų atitinkamu laikotarpiu. Prognozuojama, kad liepos 1 d. grūdų atsargos gali sumažėti iki 28 mln. t – per pirmąjį šių metų pusmetį iš šalies turėtų būti išvežta iki 20 mln. tonų grūdų. Tačiau likusios atsargos visgi būtų 2,5 karto didesnės, negu rekomenduoja Jungtinių Tautų Žemės ūkio ir maisto organizacija (FAO). Esant tokiai padėčiai, šalies valdžia ėmėsi papildomų priemonių, gelbėdama grūdų gamintojus nuo galimų nuostolių. Pagrindinės paramos naujovės – tai eksporto subsidijos (tam numatyta skirti apie 10 mlrd. rublių, arba apie 333 mln. JAV dolerių). Ši finansinė parama turėjo paskatinti per pirmąjį 2009 metų pusmetį išvežti iš šalies apie 10 mln. tonų grūdų. Beje, per pirmąjį ketvirtį iš šalies eksportuota 4,7 mln. t grūdų, t. y. beveik pusė numatyto subsidijuoti kiekio. Kiti paramos būdai – pagreitintas PVM sugrąžinimas grūdų eksportuotojams, geležinkelio tarifų bei ekspedijavimo paslaugų įkainių mažinimas, krovos paslaugų atpiginimas uostuose bei susijusių paskolų suteikimas šalims-partnerėms, importuojančioms grūdus.

Rekordinis grūdų derlius privertė šalies valdžią intensyvinti intervencinius pirkimus vidaus rinkoje. Vietoje planuotų supirkti 6–8 mln. tonų grūdų, šis kiekis išaugo iki 20 mln. tonų. Šalies valdžia skyrė 36 mlrd. rublių (1 mlrd. 200 mln. JAV dolerių) intervenciniams pirkimams. Taikant papildomas paramos priemones, 2009 metais prioritetinių šakų paramos struktūra pasikeitė augalininkystės naudai, kuriai 2009 metais planuojama skirti apie du trečdalius paramos lėšų, skirtų prioritetinėms sritims finansuoti.

Pusė paramos – kiaulininkystei

Gyvulininkystės sektorius taip pat sulaukė papildomos paramos. Šiemet numatoma patvirtinti Gyvulininkystės produktų pirminio perdirbimo plėtros 2009–2011 metų programą. Ji daugiausia orientuojama į naujų technologijų bei inovacijų diegimą perspektyviausiuose Rusijos regionuose, pirmaujančiuose mėsos gamyboje. Šios programos pagrindinis tikslas – padidinti pirminio mėsos perdirbimo pajėgumus ir sumažinti mėsos importą į šalį. Programa leistų sustiprinti antrosios grandies, t. y. žemės ūkio produkcijos pirminio perdirbimo pajėgumus, skerdyklų steigimą ir modernizavimą.

Rusijoje sparčiai statomi nauji gyvulininkystės kompleksai, skerdyklos, mėsos perdirbimo ir visaverčių pašarų gamybos įmonės. Kai kurios jų jau veikia visu pajėgumu. Apie 50 proc. statomų objektų yra skirti kiaulininkystės plėtrai, 25 proc. – pienininkystei ir tik 20 proc. – jautienos gamybai didinti. Šią plėtrą dažniausiai vykdo stambūs verslininkai ir gamintojai. Bene daugiausia kapitalo yra nukreipta į stambių kiaulininkystės kompleksų, skirtų auginti 50–100 tūkst. kiaulių, statybą. Vien 2008 metais nacionalinės paramos programos lėšomis pastatyti 82 nauji kiaulininkystės kompleksai ir 80 rekonstruota. Šalis papildomai pagamino 244 tūkst. tonų kiaulienos.

Tolesnį gamybos pajėgumų paskirstymą šalies teritorijoje planuojama vykdyti atsižvelgus į atskirų rajonų mėsos žaliavos kiekius, rinkos infrastruktūrą ir produkcijos realizavimo galimybes. Taip siekiama išvengti problemų, su kuriomis susidūrė grūdų sektorius, kai nepakankama rinkos infrastruktūra tapo pagrindine kliūtimi plėtrai. Mėsos sektoriuje bandoma užbėgti šiai problemai už akių ir plėtoti mėsos perdirbimo pramonę tik tuose regionuose, kur rinkos infrastruktūra yra išvystyta, o gyvulių prieauglio rodikliai, palyginti su visais šalies regionais, aukšti.

Rusijos rinkos ekspertai prognozuoja, kad, įgyvendinus rėmimo programas, mėsos realizavimo apimtys vidaus rinkoje padvigubės jau 2012 metais.

Gyvulininkystės produktų pirminio perdirbimo plėtros 2009–2011 metais programos finansavimo apimtis sudarys apie 21,5 mlrd. rublių (apie 717,1 mln. JAV dolerių). Valstybė numato skirti apie 270 mln. JAV dolerių nacionalinės žemės ūkio lizingo kompanijos „Rosagrolizing” įstatiniam kapitalui didinti. Šios lėšos bus panaudotos modernioms technologijoms įsigyti išperkamosios nuomos būdu. Apie 44,4 mln. JAV dolerių numatoma skirti daliai paskolų palūkanų kompensuoti. Tikimasi, kad 98,7 mln. JAV dolerių investuos patys žemės ūkio subjektai, o 303,3 mln. JAV dolerių sudarys banko paskolų su valstybės garantija lėšos. 0,7 mln. JAV dolerių numatoma skirti moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai.

Šalis neišnaudoja potencialo

Rusijoje žemės ūkio produkcijos gamybos potencialas yra menkai išnaudotas. Į apyvartą galima būtų papildomai įtraukti apie 6 mln. ha nedirbamos žemės, tada Rusijos grūdų gamybos potencialas išaugtų iki 120 mln. tonų grūdų per metus. Tuo pačiu šalis ženkliai prisidėtų prie pasaulinės apsirūpinimo maistu problemos sprendimo. Tačiau nepakankamai išvystyta logistikos sistema, elevatorių trūkumas stabdo grūdų sektoriaus plėtrą.

Gyvulininkystės sektoriui irgi prognozuojamos didelės perspektyvos dėl neišnaudoto plėtros potencialo. Vidutinis metinis mėsos suvartojimas vienam gyventojui Rusijoje sudaro apie 63 kg, o rekomenduojama norma – 70 kg. Todėl būtina užtikrinti tolygią sektoriaus plėtrą, remiant ir gamybą, ir perdirbimą. Įgyvendinus Gyvulininkystės produktų pirminio perdirbimo plėtros programą, 2011 metais mėsos suvartojimą pavyktų padidinti tik iki 67 kg vienam gyventojui per metus. Be mėsos importo iš kitų šalių Rusija artimiausiais metais neišsivers.

Pažymėtina, kad, nepaisant sparčiai įgyvendinamų paramos programų, konsoliduoto biudžeto išlaidos žemės ir žuvininkystės ūkiui nėra pakankamos, ypač lyginant su išlaidomis mėsos importui, ir jos nuolat mažėja. Nacionalinės paramos dalis žemės ūkiui ir žuvininkystei 2002 metais sudarė 9,9 proc. viso konsoliduoto biudžeto, o 2007 m. tesiekė 4,2 proc. Įvertinus planuojamas įgyvendinti programas 2008–2012 metais, ši dalis turėtų nežymiai didėti.