Asmenys, ketinantys verstis žemės ūkio veikla, gali rinktis sau tinkamiausią ir naudingiausią teisinę-organizacinę verslo veiklos formą. Nėra vienareikšmio atsakymo į klausimą, kuri iš formų geriausia, nes tai priklauso nuo daugelio veiksnių. Praėjusiame numeryje rašėme apie įvairių verslo formų privalumus ir trūkumus. Šiame straipsnyje apžvelgiami dažniausi veiklos formų steigimo ypatumai.

Vienu atveju registruojant veiklą užtenka pateikti prašymą Valstybinės mokesčių inspekcijos teritoriniam skyriui arba savivaldybei (būtent jos registruoja ūkininko ūkius). Kitu atveju būtina rengti steigimo dokumentus, pas notarą juos patvirtinti, o veiklą registruoti įmonių registre ir t. t. Visa tai susiję su papildomomis finansinėmis išlaidomis ir laiko sąnaudomis. Nuo pasirinktos veik­los formos priklauso ir būsimų mokesčių dydis. Pavyzdžiui, savo žemėje pagamintus žemės ūkio produktus asmuo pats gali parduoti. Tokia veikla galima užsiimti neįregistravus teisinės-organizacinės veik­los formos, pakanka metų pabaigoje deklaruoti savo pajamas ir tik tuo atveju, kai jos viršija 10 tūkst. litų.

Valstybinė mokesčių inspekcija yra išaiškinusi, kad jeigu žemės ūkio produktų realizavimo pajamų suma per mokestinį laikotarpį viršijo 10 tūkst. litų, tai tokias pajamas nuolatinis Lietuvos gyventojas privalo deklaruoti pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos, pateikdamas metinę pajamų mokesčio deklaraciją.

Nuo 2009 metų pajamos iš žemės ūkio veiklos neapmokestinamos, jeigu žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis yra ne didesnis kaip 14 europinių dydžio vienetų (EDV).

Ūkiui stambėjant, t. y. didėjant jo EDV, asmuo gali: imtis individualios veiklos; įsigyti verslo liudijimą ir teikti žemės ūkio paslaugas. Asmuo gali: registruoti ūkininko ūkį, individualią įmonę arba tapti uždarosios akcinės bendrovės vieninteliu steigėju ir akcininku. Būdamas ūkininku, jis gali tapti kooperatinės bendrovės nariu arba dirbti pagal darbo sutartį toje pačioje kooperatinėje ar bet kokioje kitoje ūkinėje bendrijoje, žemės ūkio bendrovėje. Toks asmuo, kaip ir kiekvienas Lietuvos pilietis, gali įsteigti bet kokios rūšies įmonę.

Individualios veiklos įteisinimas

Paprasčiausias būdas verstis ūkine komercine veikla, teisėtai uždirbti pajamas ir sumokėti valstybei mokesčius – įregistruoti individualią veiklą. Gyventojas individualią veiklą gali vykdyti pagal pažymą arba įsigijęs verslo liudijimą, iš anksto sumokėdamas fiksuoto dydžio pajamų mokestį nuo pajamų, gautų iš tokios individualios veiklos rūšies, kuri yra „Individualios veik­los, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąraše“ (patvirtintas Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1797. Žin., 2002, Nr. 112-4992).

Tai mažiausiai rūpesčių kelianti įteisintos veiklos forma. Gyventojas turi nuvykti į Mokesčių inspekcija, pateikti nustatytos formos prašymą ir jau gali vykdyti savo pasirinktą ūkinę-komercinę veiklą. Tą patį galima atlikti elektroniniu būdu, pasinaudojus Valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninio deklaravimo sistema.

Įsigyjant verslo liudijimą, iš anksto sumokamas gyventojų pajamų ir sveikatos draudimo mokestis. Todėl tai yra dar paprastesnė ūkinės-komercinės veiklos forma. Ją vykdant apskaitos tvarkymas nėra sudėtingas. Paprasta pildyti ir metines pajamų deklaracijas. Gyventojas, įsigijęs verslo liudijimą žemės ūkio paslaugų veik­lai, gali teikti šias paslaugas: ruošti laukus, sėti žemės ūkio augalus, juos prižiūrėti, purkšti, genėti vaismedžius, retinti runkelius, nuimti derlių ir paruošti jį realizavimui rinkoje, vykdyti žemės ūkio augalų apsaugą nuo ligų ir kenkėjų, eksploatuoti sausinimo ir drėkinimo sistemas, įveisti sodus, parkus, apsodinti sporto aikšteles ir panašias vietas žaliomis vejomis, jas prižiūrėti, genėti medžius, karpyti gyvatvores, vykdyti veiklą, susijusią su žemės ūkio mašinų valdymu. Taip pat galima įsigyti kitos rūšies verslo liudijimą medienos ar malkų ruošai.

Ūkininko ūkio registravimas

Ūkininko ūkis registruojamas pagal Ūkininkų ūkių registravimo ūkininkų ūkių registre taisykles (Nr. 3D-298, 2003.07.24). Ūkiai registruojami miesto ar rajono savivaldybės administracijoje. Ūkis registruojamas savivaldybėje, kurios teritorijoje yra ūkio žemė. Svarbiausi dokumentai, kuriuos turi pateikti pareiškėjas, yra asmens tapatybės dokumentas ir žemės nuosavybės ar kitais pagrindais naudojamos žemės valdymo ir naudojimo teisę suteikiančių dokumentų bei dokumentų, patvirtinančių pateikusio asmens prašymą, arba jo partnerio (partnerių), turinčio profesinį pasirengimą ūkininkauti, kopijos. Tikslesnis dokumentų sąrašas bei registracijos tvarka numatytos Taisyklėse.

Įmonės steigimas

Sudėtingiausias ir brangiausiai kainuojantis ūkinės-komercinės veiklos įteisinimo būdas yra įmonės steigimas. Lietuvoje yra daug įvairiausių įmonių rūšių. Dažniausiai paplitusios yra individuali įmonė, uždaroji akcinė bendrovė, žemės ūkio bendrovė, kooperatinė bendrovė (kitaip kooperatyvas), taip pat bendrijos: tikroji ūkinė ir komanditinė. Kiekvienos veiklos steigimą, valdymą, veiklą, pertvarkymą ir likvidavimą reglamentuoja atitinkamos įmonės rūšies įstatymai. Steigiant įmonę būtina parengti jos veiklos nuostatus (individualioms įmonėms) arba įstatus (visoms kitoms). Tai specifinis darbas ir ne kiekvienas ūkininkas pats gali tai padaryti. Ypač sudėtingas yra bendrovių įstatų parengimas. Todėl dažnai įmonių steigėjai priversti samdyti teisininkus. Be to, steigiant bendrovę, steigėjų parašų tikrumą turi tvirtinti notaras. Įmonių vadovai turi vadovautis buhalterinę apskaitą, atskaitomybę, mokesčių apskaičiavimą, darbo santykius reglamentuojančiais įstatymais. Tinkamai parengti steigimo dokumentai registruojami įmonių registre, o įmonės įgaliotam asmeniui išduodamas įmonės pažymėjimas.