23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2009/08
Pasikeitus pavadinimui, kokybė išlieka
  • Jurga ZALECKIENĖ „Mano ūkis“
  • Mano ūkis

Nuo liepos 1-osios šalyje dirbanti kompanija „Kemira GrowHow“ oficialiai pakeitė pavadinimą į „Baltic Agro“. Vardo keitimas neišvengiamai sukelia įvairių gandų bangą – galbūt bendrovėje kažkas negerai, gal keisis veiklos pobūdis. „Baltic Agro“ generalinis direktorius Arūnas Bielskis patikina, kad klientai gali būti ramūs – pagrindinės veiklos kryptys ir darbo principai išlieka, nes svarbiausia – būti patikimais partneriais.

Pradėkime nuo visus dominančio klausimo – kodėl keitėte pavadinimą?

Kad būtų aiškiau, priminsiu visą įvykių grandinę. 2006 m. DLA Group įsigijo 50 proc. „Kemira GrowHow“ akcijų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Nuo tada tradicinius „Kemiros“ produktus – trąšas, pesticidus ir sėklas – papildė naujųjų akcininkų siūlomi produktai ir paslaugos – pašarai ir prekyba grūdais. 2008 m. pradžioje Suomijos vyriausybė kompaniją „Kemira GrowHow“ pardavė didžiausiai pasaulyje trąšų gamintojai Norvegijos kompanijai „Yara“. Tik trąšų gamyboje specializuotos kompanijos netenkino palyginti plati „Kemiros GrowHow“ veikla, todėl pradėta ieškoti naujo investuotojo. Kadangi DLA turėjo pirmumo teisę pirkti akcijas, jie ta teise ir pasinaudojo, per antrinę bendrovę Baltic Agro Holding A/S nupirkdami dar 40 proc. akcijų (10 proc. pasiliko strateginis partneris „Yara“). Sutartis buvo pasirašyta 2008 m. gruodžio 18 d., nuo tada Baltic Agro Holding A/S turi 90 proc. akcijų. „Kemira GrowHow“ kaip prekinis ženklas iš rinkos turi būti galutinai išimtas iki šių metų gruodžio 18 dienos.

Ar pasikeitus savininkams, keisis kompanijos veikla Lietuvoje?

Prioritetinės veiklos sritys tradiciškai išlieka prekyba trąšomis, augalų apsaugos produktais ir sėkla, daugiau dėmesio bus skiriama šiuo metu aktualioms sritims – pašarams ir prekybai grūdais. Stengsimės išlaikyti turimas pozicijas rinkoje ir per 15 veiklos Lietuvoje metų sukurtą „Kemiros“, kaip patikimos firmos, įvaizdį, tikimės būti konkurencingi ir plėsti savo rinkos dalį. Prekyboje augalų apsaugos produktais, trąšomis ir sėklomis šiuo metu kompanija užima nuo 20 iki 25 proc. rinkos dalį, o trąšomis papildomam tręšimui – net 40–50 proc. Ritinių apvyniojimo plėvelių rinkoje užima apie 40 procentų.

Iš viso kompanijoje „Baltic Agro“ Lietuvoje dirba 83 žmonės. Dirbame kartu su Danijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos kompanijomis, todėl esame pajėgūs pigiau įsigyti produktus ir už geresnę kainą juos pasiūlyti žemdirbiams. Sudaryta bendradarbiavimo sutartis su antru pagal dydį Vokietijos kooperatyvu „Agravis“ leidžia dar labiau didinti pirkimų apimtis ir tuo pačiu įsigyti produktų pigiau. Mūsų akcininkai yra kooperuoti Danijos ūkininkai, savo šalyje šis kooperatyvas užima apie 45 proc. rinkos.

Kadangi naujųjų akcininkų pagrindinės veiklos kryptys yra grūdai ir pašarai, Lietuvoje mūsų pozicijos šiuose rinkos segmentuose taip pat bus stiprinamos. Tai nėra mums nauja – grūdainio gamyba, išspaudų silosavimu užsiimame jau ketverius metus. Nuo pernai mobiliosiomis pašarų gamybos mašinomis gaminame kombinuotuosius pašarus ūkininko kieme. Per mėnesį pagaminame 3 000 tonų tokių pašarų, numatome didinti apimtis iki 4 500 tonų.

Išplėstas grūdų prekybos padalinys, grūdai bus superkami visoje Lietuvoje, garantuojame atsiskaitymą labai geromis sąlygomis. Sudarėme ir išankstinių pirkimo sutarčių – šiandien tie ūkininkai džiaugiasi, nes pavasarį kainos buvo aukštesnės.

Kokia situacija sertifikuotos sėklos gamyboje?

Kasmet 20 tūkst. tonų sėklos galintis paruošti sėklų fabrikas Panevėžio rajone sėk­mingai dirba. Didžiąją dalį sėklos gaminame Latvijai, Estijai, Danijai ir Vokietijai. Aišku, labai norėtume, kad ją pirktų ir Lietuvos žemdirbiai. Deja, mes visada buvome tarp šalių, mažiausiai naudojančių sertifikuotą sėklą, o dabar, kai tenka taupyti, visiems atrodo, kad pirmiausia tai galima daryti sėklos sąskaita. Latvijoje ir Estijoje stambių sėklos ruošimo fabrikų nėra, todėl mūsų paruošta sėkla ten turi paklausą. Pernai Estijoje buvo labai lietinga javapjūtė, sėk­los jie tiesiog nesugebėjo paruošti, tad šį pavasarį estų žemdirbiai sėklos nupirko netgi daugiau negu bet kada.

Dėl pabrangusių trąšų žemdirbiai šiemet tręšė labai taupiai, ar tai jautėsi?

Kėdainiuose buvusi trąšų gamykla uždaryta pernai rudenį: arba ją reikėjo iš pagrindų renovuoti, arba uždaryti. Šiemet daugiausia platinamos bendrovėje „Achema“ pagamintos ir rusiškos azoto trąšos. Iš parduodamų NPK grupės trąšų 50 proc. yra suomiškų, kitos rusiškos. Skystosios ir vandenyje tirpios, koncentruotos NPK bei mikroelementinės trąšos importuojamos iš Suomijos, Ispanijos, Belgijos. Beje, šią vasarą itin išaugo trąšų papildomam tręšimui poreikis. Matyt, pataupę pagrindiniam tręšimui, žemdirbiai įsitikino, kad be trąšų derliaus nebus, todėl stengiasi pamaitinti augalus per lapus. Įdomu ir tai, kad šiemet pastebimai išaugo individualiam sektoriui skirtų mažomis pakuotėmis pardavinėjamų trąšų ir augalų apsaugos priemonių pirkimas.

Prekiaujame visų didžiųjų gamintojų augalų apsaugos produktais. Šioje srityje konkurencija yra neįtikėtinai aštri, daug kas priklauso nuo pardavėjo-konsultanto asmenybės, jo mokėjimo bendrauti su žmonėmis. Stipriai jaučiame, kad yra įvežama nelegalių augalų apsaugos produktų. Tai falsifikatai, greičiausiai pagaminanti Kinijoje ir mūsų šalį pasiekę per Lenkiją. Netgi kai kurių didelių ūkių savininkai prasitaria, kad trečdalį pesticidų įsigyja nelegalių. Kovoti su tuo yra tik vienas būdas: informuoti atsakingas tarnybas.

Jūsų akcininkai – galingas ūkininkų kooperatyvas. Ar įžvelgiate kooperacijos užuomazgų Lietuvoje?

Anksčiau ar vėliau kooperuosis ir mūsų šalies ūkininkai. Trukdo tai, kad pas mus įprasta galvoti, jog susivienijus vis tiek kažkas gaus daugiau ar pigiau negu kiti. Kai neliks nepasitikėjimo, tik tuomet atsiras tikroji kooperacija. Danijos ūkininkų kooperatyvo esmė – visi prekes gauna vienodomis sąlygomis, lygiai tokiomis pat sąlygomis vykdomi ir atsiskaitymai, nesvarbu, kokio stambumo ūkininkas yra kooperatyvo narys. Su kooperuotais žemdirbiais ir mums būtų lengviau dirbti.