Nagų ligos, arba šlubavimas, yra antra pagal gydymo brangumą karvių liga. Tik mastitams gydyti išleidžiama daugiau pinigų. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje kasmet 60 iš 100 karvių pažeistos nagos.

Nagų ligomis Jungtinėse Amerikos Valstijose pirmąjį mėnesį po apsiveršiavimo suserga apie 24 proc. karvių. Vienai karvei gydyti išleidžiama iki 122 JAV dolerių (305 Lt). Iš nagų ligomis sergančios karvės per laktaciją primelžiama 350–400 kg pieno mažiau. Taigi patiriama nuostolių ir dėl sumažėjusios pieno gamybos. Šios ligos dažnai diagnozuojamos karvėms, sergančioms medžiagų apykaitos ligomis. Nagų ligomis dažniau serga tos karvės, kurių galūnės netaisyklingos formos. Negalavimų dėl nagų ligų pastaruoju metu ypač padaugėjo dėl kelių priežasčių.

Nagų ligas lemiančios priežastys:

• netinkama karvių selekcija pagal galūnių formas ir nepakankama nagų priežiūros profilaktika;
• aplinkos poveikis (grindų būklė, vaikščiojimo atstumai, šilumos stresas, higienos reikalavimų nesilaikymas);
• netinkamas šėrimas.

Viskonsino universiteto mokslininkų duomenimis, iš sergančių nagų ligomis karvių 58 proc. yra infekcijų pasekmė, 42 proc. serga laminitais. Tai yra difuzinis aseptinis nagos sienelės gyvuonies uždegimas. Dažniausiai juo suserga jaunos produktyvios karvės prieš apsiveršiavimą arba per mėnesį po jo. Susirgimų laminitais priežastys nėra visiškai išaiškintos, tačiau manoma, kad susirgimų priežastis gali būti staigus perėjimas prie gausaus šėrimo koncentratais po apsiveršiavimo, per didelis baltymingų pašarų kiekis, šėrimas supelijusiais pašarais.

Priežastys ir profilaktika

Didelis krakmolo ir cukraus kiekis karvių racionuose yra pagrindiniai veiksniai, dėl kurių sumažėja didžiojo prieskrandžio pH ir išsivysto acidozė. Acidozė yra svarbiausias veiksnys, kuris gali sukelti laminitus. Fermentacijos metu laktatus produkuojančios bakterijos staigiai skaido didelius krakmolo ir cukraus kiekius, pagamina daug propiono ir pieno rūgščių, prieskrandžio turinys tampa per daug rūgštus. Tai sumažina mikrobų aktyvumą ir jų skaičių. Susidariusios rūgštys iš prieskrandžio patenka į kraują, aktyvėja endotoksinų ir histamino išskyrimas. Audinių hormonas histaminas plečia kraujagysles ir didina jų pralaidumą. Per kraujagyslių sieneles pradeda sunktis plazma, nagų audiniai išbrinksta, tinsta, jie blogai aprūpinami krauju ir vystosi audinių uždegimas. Prieskrandžio acidozei turi įtakos pašarų susmulkinimo lygis. Manoma, kad acidoze karvės suserga, jei yra šeriamos per daug susmulkintais žoliniais ir koncentruotais pašarais, dideliu smulkiai maltų grūdų kiekiu.

Baltymų kokybė ir kiekis taip pat gali daryti įtaką nagų būklei. Per didelis bendras baltymų ir didžiajame prieskrandyje skaidomų baltymų kiekis karvių racionuose gali sukelti nagų susirgimus. Rekomenduojama, kad karvių racionuose būtų 17 proc. žalių baltymų arba 17,5 proc. baltymų, iš kurių 36 proc. būtų neskaidomi didžiajame prieskrandyje.

Ląsteliena užtikrina normalų virškinimą, reguliuoja pašaro slinkimo greitį per virškinimo traktą, gromuliavimo trukmę ir didžiojo prieskrandžio turinio rūgštingumą. Karvėms optimalus pašaro gromuliavimas turi trukti nuo 8 iki 9 valandų per parą, didžiojo prieskrandžio pH turėtų būti išlaikytas nuo 6,0 iki 6,2. Kad karvės geriau atrajotų, nuo 15 iki 25 proc. žolinių pašarų turi būti susmulkinta ne trumpesnėmis kaip 2,5 cm ilgio dalelėmis.  

Riebalai ir aliejai yra pagrindinis energijos šaltinis, tačiau per didelis jų kiekis karvių racionuose sutrikdo angliavandenių fermentacijos procesus, gali sumažinti pašarų ląstelienos virškinamumą ir didžiojo prieskrandžio turinio rūgštingumą. Todėl nerekomenduojama į karvių kombinuotuosius pašarus pridėti daugiau kaip 2 proc. specialių neapdorotų augalinių aliejų. Maksimalus jų kiekis vienai karvei per parą ribojamas iki 225 g. Šeriant specialiai paruoštus apsaugotus riebalus, bendras riebalų kiekis racione gali siekti iki 7 proc. raciono sausosios medžiagos kiekio.

Vario trūkumas gali nulemti galvijų kanopų tvirtumą. Kanopos gali suskilinėti, pade atsirasti pūlinių.

Siera reikalinga aminorūgštis gaminančioms bakterijoms. Taip pat nustatyta, kad racioną papildžius sieros priedais, karvių kanopos būna tvirtesnės. Rekomenduojamas sieros kiekis racione yra nuo 0,25 iki 0,28 proc. raciono sausųjų medžiagų kiekio.

Cinkas pagerina kanopų vientisumą, žaizdų gijimą ir keratino sintezę. Pavasarį intensyviu žolės augimo periodu ganomoms karvėms trūksta cinko.

Biotinas reikalingas keratinui gamintis ir kanopų raginiam audiniui formuotis. Rekomenduojama karvei per parą skirti po 20 mg biotino.

Mičigano valstybiniame universitete sukurta karvių galūnių pažeidimo nustatymo sistema, įvertinant pažeidimo lygį nuo 1 iki 5 balų.

Karvių galūnių pažeidimo lygis turi neigiamą įtaką gyvulių apetitui ir produktyvumui. Pašarų ėdamumą ir produkcijos sumažėjimą pagal karvių galūnių pažeidimo lygį galima prognozuoti, remiantis Kalifornijoje atliktų bandymų duomenimis.

Karvių bandose rekomenduojama kas mėnesį įvertinti galūnių pažeidimo lygį. Tinkama karvių selekcija pagal galūnių formas, patogi aplinka ir visavertis gyvulių šėrimas apsaugo nuo galūnių pažeidimų.