23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2009/08
Kooperuotame švedų ūkyje – penki pajamų šaltiniai
  • Daina STANIŠAUSKIENĖ „Mano ūkis“, Švedija
  • Mano ūkis

Du Švedijos ūkininkai – broliai Andersas ir Magnusas Davidsonai (Anders ir Magnus Davidson) savo ir nuomotuose ūkiuose užsiima net penkiomis veiklomis. Pasak švedų, nors vienos iš jų atsisakius, pragyventi būtų sunkiau. Kad išlaidų technikai būtų mažiau, beveik visas mašinas perka kooperuotai su kaimynais.

Kaip sako vyriausias iš brolių Andersas Davidsonas, bendras ūkis laikosi ant penkių kojų ir visos jos reikalingos. Švedai augina grūdines ir aliejines kultūras, pievagrybius, raudonuosius dobilus ir nendrinius dryžučius sėklai, gamina šieną sportiniams žirgams, svirne įrengtoje kaimo turizmo sodyboje priima poilsiautojus ir dar teikia žolinių pašarų smulkinimo paslaugas kaimynams. Anksčiau sėjo ir linus. Dalis augalininkystės plotų tvarkoma ekologiškai jau 10 metų. „Jei man reikėtų pasirinkti vieną užsiėmimą, nedvejodamas versčiausi tik kaimo turizmu, nes darbo mažiausiai, o labiausiai pelninga gaminti šieną sportiniams žirgams ir teikti paslaugas kitiems ūkininkams“, – ilgai negalvodamas į klausimą, kuri veikla priimtiniausia, atsako Andersas. Netoli Davidsonų valdų pastatytas hipodromas, todėl nemažai apylinkių gyventojų augina žirgus. Ir Andersas turi vieną, tačiau ne sportui, o savo malonumui.

Nuo pat ūkininkavimo pradžios, kai 1986 m. Andersas atsikėlė į žmonos Britt-Marie tėvų ūkį „Skrivargården“ (Raštininko ūkis), o Magnusas įsikūrė „Postgården“ (Paštininko ūkyje), abu broliai ūkininkauja kartu. Tiesa, kurį laiką jie dirbo atskirai, tačiau vėliau ir vėl susijungė. „Skrivargården“ ūkiui priklauso 65 ha dirbamos žemės ir 25 ha miško. „Postgården“ valdos siekia 48 ha. Bendras plotas su nuomojamais ūkiais sudaro apie 360 ha. Švedijos mastais, tai gana didelis ūkis, šioje Skandinavijos šalyje vienas ūkininkas vidutiniškai dirba 30–40 ha žemės.

Išvien su kaimynais

Vardydamas, kuo verčiasi broliai, Andersas dažnai priduria, kad kai kuriuos darbus padeda nudirbti kaimynai. Pavyzdžiui, šieną žirgams ūkininkams padeda ruošti dar du kaimynai. Neformalaus kooperatyvo nariai kartu ne tik dirba, bet ir perka techniką. „Žinoma, taip rizikinga, tačiau gerokai pigiau“, – tikina Andersas. Skirtinga technika bendrai pirkta su skirtingais kaimynais.

Abu broliai, kaip įprasta Švedijoje ir kitose ES šalyse, dar priklauso vienam dideliam kooperatyvui, kuris ne tik tarpininkauja parduodant grūdus, bet ir atstovauja Vokietijos kompanijai „Claas“. Dauguma kooperatyvo narių javus kulia su šio gamintojo kombainais, o Davidsonai pasirinko New Holland TX 860. „Nenoriu būti kaip visi, be to, ši derliaus dorojimo mašina nė kiek ne prastesnė. Anksčiau turėjome New Holland kombainą, išmokome juo dirbti, todėl, kombainui susidėvėjus, pakeitėme tos pačios kompanijos derliaus dorojimo mašina“, – vienas kitam pritardami pasirinkimo motyvus vardija broliai. Pasak Anderso, tai pati brangiausia, bet mažiausiai dirbanti ūkio mašina, kurią jie nusipirko už banko paskolą. Beje, Švedijoje ūkininkas gali gauti kreditą su maždaug 3 proc. palūkanomis. Šalies gyventojai skolinasi tik nacionaline valiuta – Švedijos kronomis.

Grūdų pardavimo sandoriai – ir iš anksto, ir nuėmus derlių

Grūdinių augalų plotai brolių Davidsonų ūkyje nėra dideli – žieminiai kviečiai užima 117 ha, žieminiai rapsai – 40, žieminiai miežiai – 13, pašarams skirti žieminiai kviečiai – 30 ha. Apie 20 ha vasarinių kviečių auginama tradiciškai, 45 ha – ekologiškai. Šiemet dar pasėta 21 ha vasarinių miežių. Nendrinių dryžučių plotai siekia 17, dobilų – 11 ha. Tradiciškai auginamų žieminių kviečių kuliama vidutiniškai 7–7,5, miežių – 5,8–6 t/ha, raudonųjų dobilų – nuo 50 iki 500, nendrinių dryžučių – 500–1 500 kg/ha. Kai augino linus, jų sėmenų derliai siekė 2–3 t/ha. Ūkininkai sako, kad šiemet Švedijoje pasėta ypač daug linų, nes pakilo sėmenų kainos.

Pasak Anderso, grūdų pardavimo sandorius stengiamasi sudaryti iš anksto. Prieš prasidedant javapjūtei, jis kiekvieną dieną kelias valandas apie vidurdienį praleidžia prisijungęs prie kooperatyvo interneto svetaines ir analizuoja grūdus superkančių įmonių siūlomas kainas, kurios skiriasi, priklausomai nuo grūdų pardavimo laiko bei sandorio sąlygų. Pavyzdžiui, sutartis gali būti sudaroma, nurodant fiksuotą kainą arba jos ribas (nuo iki). Sutartis galima pasirašyti iš anksto. „Kiekvieną dieną kainos keičiasi. Jos skiriasi ir nuo grūdų pardavimo laiko. Tai kaip loterija, pasirašydamas iš anksto gali ir laimėti arba patirsi nuostolio“, – apsisprendimų svarbą akcentuoja A. Davidsonas.

Pernai ūkininkai pusę grūdų pardavė pagal išankstinius sandorius. Pasak vyresniojo brolio, paprastai sutartis stengiamasi pasirašyti iš anksto. Vasaros pradžioje grūdų perdirbėjai už kviečius siūlė apie 500 Lt/t. Didžiausia grūdų kaina buvo 2007 m. pabaigoje–2008 m. pradžioje – apie 860 Lt/t. Broliai sako, kad būtų labai gerai, jei sunkmečiu už maistinius kviečius gautų 550–600 Lt/t.

Nors neprivaloma, bet švedai draudžia savo pasėlius. „Draudžiame tik nuo krušos, iššalimo. Draudimo išmokas gautume ir jei dėl lietaus suplaktos dirvos augalai neišdygtų“, – apie draudimo sąlygas kalba vyriausias brolis. Per 20 ūkininkavimo metų atlyginti gamtos padarytą žalą draudimo įmonei teko tik 2–3 kartus. „Apsidraudus ramiau. Tai nekainuoja labai daug – apie 13 Lt/ha“, – tęsia Andersas. Jis skaičiuoja, kad kas antrą uždirbtą kroną jie turi sumokėti valstybei.

Daugiausia švediškos technikos

Būdami tikri šalies įmonių patriotai Davidsonai žemės dirbimo techniką (sėjamąsias, volus, kultivatorius, skutiklius) perka tik iš Švedijos kompanijos „Väderstad“. Su sėjamąja Väderstad Rapid 400 C per dieną pasėjama apie 25–30 ha. „Tiek ploto galima pasėti neskubant, skiriant laiko ir kavos, pietų bei poilsio pertraukoms. Kai reikia, dirbame ir po 18 val. per dieną“, – sako Andersas. Brolių nuosavi ir nuomojami laukai plyti skirtingose vietose, vidutinis jų dydis apie 11 hektarų.

Žemės dirbimo technologija taikoma priklausomai nuo kultūrų ir jų auginimo būdo. Ekologiškai auginamiems augalams dirvas reikia suarti, nes kitaip būtų sunku apsaugoti nuo piktžolių. Ariami ir tie laukai, kuriuose po kviečių vėl sėjami kviečiai. Jei dirva neariama, tai nuėmus derlių skutama 5 cm gyliu 6 m darbinio pločio skutikliu Väderstad Carrier, jei reikia, įdirbama 8 m kultivatoriumi ir paskui sėjama.

Pernai Davidsonai įsigijo du naujus 160 ir 200 AG Massey Ferguson traktorius, kurie per metus dirba po 1 000–1 300 valandų. „Juose sumontuota nemažai Fendt traktorių dalių“, – motyvuoja Andersas. Ant vieno iš jų sumontuotas azoto jutiklis, kuris pagal jo kiekį dirvoje siunčia signalus trąšų barstomajai. Kompiuterinė programa pati apskaičiuoja, kiek azoto trąšų reikia išberti konkrečioje vietoje. Ūkininkas į programą turi tik suvesti, kokios azoto trąšų veikliųjų medžiagų tikslios arba vidutinės normos augalams. Tokį precizinį tręšimo būdą Davidsonai taiko jau penkti metai. „Ši sistema sutaupo 5–10 proc. azoto trąšų. Be to, bandymais nustatyta, kad tiksliai tręšiant derlius padidėja 3–5 proc., javai mažiau sugula, o svarbiausia grūdai būna vienodos kokybės“, – privalumus vardija Andersas. Azoto nustatymo ir tręšimo paslaugas švedai teikia ir kitiems ūkininkams.

Be specialistų patarimų ūkyje neapsieinama. Konsultanto paslaugos per metus kainuoja apie 6 tūkst. litų. „Jis pataria, kaip prižiūrėti pasėlius, kokiomis normomis tręšti. Pildo su ES reikalavimais susijusius dokumentus, atlieka ūkio veiklos analizę“, – akcentuoja ūkininkas.

Jei gautų gerą kainą, ūkį parduotų

Vesdamas į kaimu dvelkiančią kaimo turizmo sodybėlę, Andersas sako, kad priimti poilsiautojus – pats maloniausias darbas. Nedidukas svečių namukas įrengtas labai paprastai, jokio prašmatnumo, kuriuo tviska kai kurios Lietuvos kaimo turizmo sodybos. Keliaujantiems po šalį švedams prabangos nereikia, jie ilgisi kaimo, kur nedera miestietiška elektronikos ir kitų prietaisų perpildyta buitis. Pasak vyriausiojo brolio, daugiau kaip 200 parų namukas būna užimtas. Jo šeima už maždaug 100 Lt žmogui mokestį poilsiautojams dar pagamina pusryčius. Rūpintis ūkio svečiais tikras poilsis. Dažnai nuo ūkininkavimo rūpesčių Davidsonai „pabėga“ į mišką – beveik 30 ha nuosavo miško plote medžiojami įvairūs gyvūnai ir paukščiai.

Dirbama žemė Švedijoje kainuoja nepigiai – už 1 ha broliai prašytų ne mažiau kaip 69 tūkst. Lt. Į klausimą, ar parduotų ūkį, jei kas nors tokią kainą už jiems priklausančią žemę sumokėtų, Andersas atsako ne iš karto. „Parduočiau“, – ištaria po netrumpos pauzės. Mat neaišku, ar nors viena iš trijų dukterų norės ūkį perimti. Jos dar nesukūrusios šeimų, tad nežinia, ir ar dukrų išrinktieji norėtų dirbti nelengvą ūkininko darbą. Tačiau tai, kad ūkio ateitis neaiški, neturi įtakos kasdieniams darbams ir ateities planams. „Ketiname su broliu ir vienu kaimynu, kuris nuomoja mums žemę, steigti individualią įmonę“, – sako Andersas. Jo teigimu, ją įkūrus, sumažės darbo. Be to, bus garantija, kad trečiasis būsimos įmonės steigėjas savo žemės niekam kitam neišnuomos. Švedijoje išsinuomoti 1 ha žemės kainuoja daugiau kaip tūkstantį litų.