Gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, nedarbo lygis pirmąjį 2009 metų ketvirtį išaugo iki 11,9 procento ir beveik pasiekė 2004 m. lygį. Ypač ženkliai sumažėjo dirbančiųjų statybose ir pramonės įmonėse, kuriose daugiausia dirba vyrai. Moterų nedarbo lygis pirmąjį šių metų ketvirtį buvo 9,2 proc. Didžioji dalis (76 proc.) darbą prarado dėl įmonių bankroto, etatų mažinimo ar iš darbo išėjo savo noru.

Ką daryti gavus įspėjimą apie atleidimą iš darbo? Tai darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės (Darbo Kodekso 129 str.). Darbo Kodekso 130 str. leidžia darbdaviui nutraukti darbo sutartį, raštu pasirašytinai įspėjus darbuotoją prieš du mėnesius. Įspėjime turi būti nurodyta atleidimo iš darbo priežastis ir aplinkybės, atleidimo data, atsiskaitymo tvarka. Atleistam darbuotojui išmokama jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje:

• iki 12 mėnesių – 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
• nuo 12 iki 36 mėnesių – 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
• nuo 36 iki 60 – 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
• nuo 60 iki 120 mėnesių – 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
• nuo 120 iki 240 mėnesių – 5 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
• daugiau kaip 240 mėnesių – 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio.

Darbdavys su atleidžiamu iš darbo darbuotoju privalo visiškai atsiskaityti jo atleidimo dieną, išmokant visas jam priklausančias pinigų sumas.

Darbuotojai, atleisti ne savo noru, o darbdavio iniciatyva, įgyja teisę registruotis darbo biržoje. Užsiregistravusiems gyvenamosios vietos darbo biržoje Užimtumo rėmimo įstatymas ir Nedarbo socialinio draudimo įstatymas suteikia teisę į nemokamas profesinio orientavimo paslaugas, gauti informaciją apie laisvas darbo vietas, gauti finansinę pagalbą, organizuojant savo verslą, gauti konsultacijas apie galimybę išvykti stažuotis arba įsidarbinti užsienyje ir gauti nedarbo draudimo išmoką.

Nedarbo draudimo išmoka skiriama ne anksčiau kaip praėjus 1 kalendoriniam mėnesiui po darbo sutarties nutraukimo. Bedarbiui, gaunančiam socialinio draudimo ligos, motinystės (tėvystės) pašalpą, paskirtą iki įsiregistravimo darbo biržoje dienos, nedarbo draudimo išmoka skiriama ne anksčiau negu baigiasi šių pašalpų mokėjimo laikas, o atleistiems iš darbo dėl darbuotojo kaltės, savo noru nedarbo draudimo išmoka skiriama praėjus 3 kalendoriniams mėnesiams nuo įsiregistravimo darbo biržoje dienos.

Nedarbo draudimo išmokos mokėjimo trukmė priklauso nuo turimo darbo stažo: turint 35 metus ir daugiau stažo, draudimo išmoka mokama 9 mėnesius; kai darbo stažas trumpesnis, trumpėja ir nedarbo išmokos mokėjimo trukmė. Kai nedarbo draudimo stažas yra mažesnis negu 25 metai, nedarbo draudimo išmoka mokama tik 6 mėnesius. Jei iki senatvės pensijos amžiaus yra likę ne daugiau kaip 5 metai – nedarbo draudimo išmokos mokėjimo terminas prailginamas 2 mėnesius.

Nedarbo draudimo išmoką sudaro dvi dalys: pastovi ir kintama. Pastovi – tai mokėjimo mėnesį galiojantis valstybės remiamų pajamų dydis (šiuo metu 350 Lt), o kintama draudimo išmokos dalis – jos dydis priklauso nuo bedarbio gautų draudžiamųjų pajamų imant 36 mėnesius, praėjusius iki už praeito kalendorinio ketvirčio pabaigos nuo bedarbio įsiregistravimo darbo biržoje dienos. Pirmus 3 mėnesius mokama visa nedarbo draudimo išmoka; likusį laikotarpį mokama pastovi nedarbo draudimo išmokos dalis ir 50 procentų kintamos nedarbo išmokos dalies. Bet visais atvejais bendra bedarbio draudimo išmoka negali būti didesnė kaip 70 procentų paskutinių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžio (šiuo metu – 1 488 Lt), taigi (1 488x0,7) tik 1 041,60 Lt.

Bedarbis, registruotas teritorinėje darbo biržoje, turi vykdyti ir bedarbio pareigas bei jausti bedarbio atsakomybę. Bedarbiai, suklastoję oficialius dokumentus ir dėl to pasinaudoję darbo biržos paslaugomis, atsako pagal LR įstatymus.