23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2009/07
Vasarinių kviečių kiekybiniai ir kokybiniai rodikliai
  • Dr. Gintaras ŠIAUDINIS LŽI Vėžaičių filialas
  • Mano ūkis

Grūdų kokybinius rodiklius lemia meteorologinės sąlygos augimo metu, trąšos ir tręšimo laikas bei atskirų veislių ypatybės. Meteorologinėms sąlygoms įtakos neįmanoma daryti, o tręšimą subalansuoti – būtina, jei siekiama išauginti aukštos kokybės grūdus.

Kviečiai – populiariausi kultūriniai augalai, jų pasaulyje auginama daugiausiai. Nors žieminiai kviečiai derlingesni, tačiau jiems sėjos ir žiemojimo sąlygos ne visada būna palankios. Pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje vasariniais kviečiais apsėjami plotai sparčiai didėjo ir 2008 m. sudarė 113,5 tūkst. ha, arba apie 11,1 proc. bendro javų ploto. Šiuo metu registruotos naujos vasarinių kviečių veislės, užauginančios 5–6 t ha-1 ir didesnį derlių.

Augalų mityboje didžiausia reikšmė tenka azotui. Augaluose vykstančioje medžiagų apykaitoje svarbi yra azoto ir sieros tarpusavio sąveika, kuri lemia augalų augimą, vystymąsi, derlių, jo kokybę ir azoto veiksmingumą. Augalų derlių pirmiausia nulemia judriojo azoto kiekis dirvoje, o azoto įsisavinimo efektyvumą – dirvoje esantis judriosios sieros kiekis.

Azoto reikšmė vasariniams kviečiams

LŽI Dotnuvoje atlikti vasarinių kviečių (Munk) tręšimo azotu ir siera tyrimai. Visos trąšos išbertos pavasarį prieš sėją. Kaip žinoma, grūdų derlius priklauso nuo tokių derliaus produktyvumo rodiklių kaip produktyvių stiebų skaičius, grūdų kiekis varpoje, varpų masė. Šiems rodikliams didžiausią įtaką turi azoto trąšos. Azotas ir drėgmė yra tie du veiksniai, nuo kurių priklauso derliaus produktyvumo rodiklių dydžiai. Menkesnis azoto trąšų veiksmingumas būna augimui mažiau palankiais sausesniais ir šiltesniais metais.

Produktyvių stiebų skaičius – svarbiausias rodiklis, nuo kurio priklauso būsimas grūdų derlius. Pagal rekomendacijas teigiama, kad Vidurio Lietuvos lengvo priemolio dirvose optimalus produktyvių stiebų tankis yra 450–550 vnt./m2 (išsėjant 180–220 kg/ha daigių sėklų). Tačiau sausesniais metais pasėlio tankumas būna mažesnis už optimalų.

Grūdų skaičius varpose intensyviausiai formuojasi esant pakankamam drėg­mės ir mineralinių medžiagų kiekiui bei palyginti žemai oro temperatūrai. Esant sausiems orams, daug grūdų nunyksta dar užuomazgos stadijoje. Tačiau, kviečius pakankamai aprūpinus maisto medžiagomis (ypač papildomai tręšiant azotu ir purškiant augimo aktyvatoriais), varpose išlieka didesnis grūdų skaičius.

1 000 grūdų masė – rodiklis, kuris susiformuoja vėliausiai. Azoto trąšos iš esmės didina grūdų stambumą. Sausais metais užauga mažesni grūdai. Tačiau pasitaiko ir tokių metų, kuomet dėl didelio kritulių kiekio jau užaugę grūdai ima intensyviai kvėpuoti, dėl to mažėja grūdų masė ir gaunamas atvirkštinis rezultatas.

Palyginti su kontrolės variantu, tręšimas 120 kg/ha azoto norma grūdų derlių padidino 1,73 t/ha (arba 1 kg azoto v. m. davė 50,33 kg grūdų priedą). Be azoto trąšų, grūdų derlius dar priklauso nuo drėgmės ir temperatūros sąlygų atskirais augimo metais, todėl atskirų metų grūdų derliaus skirtumai buvo nuo 10,18 iki 24,63 procento.

Sieros reikšmė vasariniams kviečiams

Nors tyrimai buvo atliekami dirvožemyje, kuriame augalams prieinamos sieros buvo nedaug (0,6–3,6 mg/kg), sieros trąšų įtaka vasarinių kviečių derliaus struktūriniams rodikliams buvo mažiau pastebima negu azoto trąšų. Siera dalyvauja fotosintezėje, kvėpavime, chlorofilų ir esterių susidaryme, tačiau išorinių sieros trūkumo požymių (dėl sumažėjusio chlorofilo kiekio ir CO2 asimiliacijos sumažėjimo gelsta jauni besivystantys lapai) nepastebėta.

Kitose Europos valstybėse sieros trąšos kviečių grūdų derlių daugiausia padidino 5–20 proc. Sieros trąšos labiausiai padidina grūdų skaičių varpose. Derliaus padidėjimas dėl sieros labiausiai pastebimas lengvos granuliometrinės sudėties dirvožemiuose. Tačiau tokie derliaus struktūriniai rodikliai, kaip produktyvių stiebų skaičius ir grūdų masė, mažai tepriklauso nuo sieros trąšų, nebent jos trūkumas dirvožemyje būtų labai didelis. Esant sieros trūkumui dirvožemyje ir pasirodžius pirmiesiems trūkumo požymiams ant augalų, rekomenduojama dalį sieros trąšų išpurkšti tręšiant per lapus, bet ne vėliau kaip iki vamzdelėjimo tarpsnio.

Kaip jau minėta, kviečiams (ypač vasariniams) reikia palyginti nedaug sieros. Be sieros trąšų, yra ir kitų augalams prieinamų šaltinių. Dalį sieros kviečiai gali gauti iš oro ar su krituliais (ypač jei netoliese yra stambių pramonės įmonių), o Vidurio Lietuvos lengvo priemolio rudžemiuose augantys augalai gali būti aprūpinami sie­ra, kuomet dūlant giliau esančioms uolienoms per vandens kapiliarus siera pakeliama į viršutinius dirvožemio sluoksnius. Tačiau kituose Lietuvos regionuose, ypač lengvesnės granuliometrinės sudėties dirvose ar toliau nuo didesnių pramonės įmonių nutolusiose vietovėse, sieros augalams gali ir trūkti. Todėl, parenkant trąšas kviečiams, reikia išberti ir 15–20 kg/ha sieros.

Kviečių kokybės rodikliai

Kadangi azoto ir sieros medžiagų apykaita labai susijusi, tai organiniuose junginiuose esanti azoto ir sieros dalis augaluose yra palyginti vienoda. Apie 80 proc. organinių azoto ir sieros yra susikaupę baltymuose. Visiems javams būdingas tipinis atvejis, kuomet, didėjant derliui, baltymų kiekis mažėja, kadangi kartu mažėja ir bendroji azoto koncentracija augale. Nors ir yra teigiama, kad vasariniai kviečiai baltymingesni už žieminius, tačiau, kaip matyti iš tyrimų metais gautų duomenų, patręšus vienkartine azoto norma prieš sėją, ne visada pasiekiamas norimas baltymingumo lygis.

Tokiu atveju papildomas tręšimas yra nepamainomas. Labai pasiteisina dalį numatytų tręšimui azoto trąšų (iki 30 kg/ha) išpurkšti per lapus (plaukėjimo–pieninės brandos tarpsniais) – dėl to vasarinių kviečių baltymų išeiga gali padidėti iki 2 procentų.

Tręšimas sieros trąšomis turi įtakos baltymų frakcinei sudėčiai – grūduose susikaupia didesni į baltymus įeinančių S-amino rūgščių – cistino, cisteino ir metionino kiekiai. Tikėtina, kad nesant dideliam judriosios sieros trūkumui dirvožemyje, bendras baltymų kiekis grūduose nuo sieros trąšų mažai tepriklauso.

Šlapiojo glitimo kiekis grūduose tiesiogiai lemia didesnį baltymų kiekį miltuose. Kadangi apie 40 proc. visų grūdo baltymų sudaro gliadinai, tai geros technologinės savybės priklauso nuo į glitimo sudėtį įeinančių baltymų gliuteninų ir gliadinų santykio. Santykis tarp šių baltymų frakcijų turi įtakos duonos gaminių kokybei. Didėjant gliadinų daliai, didėja tešlos tąsumas ir klampumas, o didėjant gliuteninų – didėja tešlos elastingumas ir kietumas.

Esant šiltiems orams vegetacijos metu didėja baltymų, tarp jų ir gliadinų, procentas miltuose. Papildomas tręšimas azoto trąšomis glitimo kiekį padidina nuo 2,0 iki 5,5 proc. Ne kiekvienais metais pavyksta išauginti kokybiškus grūdus, nes glitimo kiekis priklauso ne tik nuo tręšimo azoto trąšomis, bet ir nuo šilumos ir drėgmės režimo augimo metais. Glitimo kokybę lemia ir atskirų veislių savybės. Sieros trąšos bendram glitimo kiekiui didelės įtakos neturi, tačiau, trūkstant sieros, grūduose sumažėja gliadinų, į kurių sudėtį įeina siera, dėl to pablogėja prieš tai minėti tešlos rodikliai.

Kritimo skaičius (laikas sekundėmis) – tai skaldančių amilazių grupės fermentų aktyvumo rodiklis. Šie fermentai suaktyvėja, kai sudaromos sąlygos grūdams sudygti, t. y. kai per javapjūtę būna dažni lietūs ir rūkai, arba kai sandėliuojami drėgni grūdai. Azoto trąšos irgi turi tendenciją didinti kritimo skaičių. Kvietinės duonos kepiniams būtinas optimalus kritimo skaičius (200–250 s). Vis tik jei kritimo skaičius didesnis negu 300 s, kepinių kokybė prastėja, nes sumažėja α-amilazės aktyvumas, tešla lėčiau kyla, kepinys būna mažesnio tūrio, greitai žiedėjantis.

Sedimentacijos rodiklis apibūdina grūdų kepimo savybes. Kuo jis didesnis, tuo geresnės būna tešlos struktūrinės-mechaninės savybės. Geriausia kepinių kokybė būna tada, kai sedimentacijos rodiklis didesnis negu 40 ml. Sedimentacijos rodiklis labai priklauso nuo baltymų kiekio grūduose. Todėl kaip ir glitimui, įtakos sedimentacijai turi tie patys veiksniai: metų augimo sąlygos, veislės savybės, azoto ir sieros trąšos.

Kadangi nuspėti vegetacijos orų iš esmės neįmanoma, geriausios kokybės grūdai užauginami, kai pagrindinio tręšimo metu išberiama 60–90 kg/ha v. m. azoto. Likusi dalis (30–60 kg/ha v. m. azoto) atiduodama vegetacijos metu – ypač naudinga vasarinius kviečius tręšti per lapus grūdų formavimosi tarpsniais.

Kepinių kokybė

Duonai ir pyragams kepti reikia didelio elastingumo tešlos. Kuomet miltuose sieros koncentracija padidėja 0,1 mg/g, kepalo apimtis padidėja 0,5 cm. Azoto ir sieros santykis grūduose parodo augalų apsirūpinimo siera lygį. Laikoma, kad jei azoto ir sieros (toliau – N/S) santykis kviečių grūduose yra didesnis negu 17/1, o bendrosios sieros kiekis mažesnis negu 0,12 proc., grūduose susikaupęs sieros kiekis nepakankamas. Duonos tūris – vienas svarbiausių kepimo rodiklių. Yra duomenų, kad sieros koncentracija grūduose turi didesnę įtaką duonos tūriui negu azoto koncentracija. Duonos tūris didėja tik jei azoto koncentracija grūduose neviršija 1,95 proc. Sieros trąšos gali iki 20 proc. padidinti sieros koncentraciją grūduose, o duonos ir pyragų kepinių tūrį padidinti 6 proc. Duonos tūris labiausiai padidėja, kai kviečiai tręšiami kartu didelėmis azoto ir sieros trąšų normomis.

Svarbiausi pastebėjimai

  • Vasarinių kviečių derlingumą labiausiai lemia du veiksniai – azoto trąšos bei oro sąlygos (drėgmės ir temperatūros režimas) vegetacijos laikotarpiu. Norint suformuoti produktyvų pasėlį ir išauginti 5,5–6,0 t/ha grūdų derlių, reikia sėti registruotas derlingas šiuolaikines vasarinių kviečių veisles, laikytis visų agrotechnikos reikalavimų ir tręšti ne mažesne kaip 120 kg/ha v. m. azoto trąšų norma.
  • Grūdų kokybinius rodiklius lemia meteorologinės sąlygos augimo metu, tręšimas azoto trąšomis ir tręšimo laikas bei atskirų veislių ypatybės. Aukštesnės kokybės vasarinių kviečių grūdai susiformuoja tuomet, kai kviečiams reikalingos 1/2–2/3 azoto normos išberiamos prieš sėją, o 1/3 – papildomai per lapus grūdų formavimosi metu.
  • Nesant didelio judriosios sieros trūkumo dirvožemyje, sieros kaip mitybinio elemento įtaka vasarinių kviečių kiekybiniams rodikliams mažai pastebima. Sieros trąšos daugiausiai įtakos turi baltymų frakcinei sudėčiai, nuo kurios savo ruožtu priklauso duonos ir pyragų kokybė. Vasariniams kviečiams tręšimo sieros trąšomis norma yra 15–20 kg/ha.

***
Sieros duoniniams augalams reikia palyginti nedaug – netrūkstant sieros dirvožemyje, 1 tonai grūdų išauginti reikia 2–3 kg sieros. Visos kviečių veislės pasisavina daugmaž vienodą sieros kiekį. Tiesa, duoninės veislės sukaupia didesnį baltymų kiekį, todėl jų grūduose apytiksliai 10 proc. daugiau sieros negu kitos paskirties veislėse.