Birželio mėnesį supažindinome su kai kuriais mūsų šalies prekinės žemės ūkio produkcijos gamintojų veiklos rezultatais. Šiame numeryje pateikiami ūkių 2007 metų gamybos išlaidų, veiklos pelningumo, investicijų duomenys.

Ūkininkų ūkiuose 1 ha žemės ūkio naudmenų (ŽŪN) vidutiniškai gauta 1 618 Lt pardavimo pajamų, arba 38 proc. daugiau negu 2006 metais. Geriausių rezultatų pasiekė daržininkystės, sodininkystės, mišrių augalininkystės-kiaulininkystės sektorių, taip pat Tauragės ir Marijampolės apskričių ūkiai. Smulkių, iki 10 ha žemės, ir stambesnių kaip 40 EDV ūkių rezultatai yra geresni negu vidutiniškai šalyje. Ekologinės gamybos ūkių pardavimo pajamos beveik per pusę, o nepalankiose ūkininkauti vietovėse įsikūrusių ūkių – ketvirtadaliu mažesnės už vidutines.

Daugiausia pardavimo pajamos augo didžiausiuose pagal plotą ir ekonominį dydį, aukštesnio žemės našumo, augalininkyste besiverčiančiuose, Telšių ir Panevėžio apskričių ūkiuose.

2007 metais pardavimo pajamų struktūra, palyginti su 2006-aisiais, šiek tiek pasikeitė: 8,6 procentinio punkto padidėjo augalininkystės pajamų dalis ir sudarė beveik 54 proc.; 4,7 procentinio punkto sumažėjo pieno ir 1 procentiniu punktu – galvijienos pajamų dalis. Augalininkystės pajamos vyravo didesniuose kaip 100 ha ūkiuose, kurių žemės našumas aukštesnis negu 45 balai, ekonominis dydis viršija 16 EDV ir kurie įsikūrę palankiose ūkininkauti vietovėse. Didžiausią dalį pajamų iš augalininkystės (98 proc.) gauna daržininkystės, sodininkystės, o iš gyvulininkystės (95 proc.) – pienininkystės ūkiai. Marijampolės apskrities ūkiuose vidutiniškai net 81 proc. pardavimo pajamų tenka augalininkystei, o Klaipėdos apskrities – apie 76 proc. gyvulininkystei.

Gamybos išlaidos

Gamybos išlaidos 1 ha ŽŪN, palyginti su 2006 metais, padidėjo 12 proc.: pastoviosios – 17 proc., o kintamosios – 7 proc. Pastoviosios išlaidos didėjo visose ūkių grupėse, o kintamosios keliose grupėse truputį sumažėjo dėl to, kad mažėjo gyvulininkystės kintamosios išlaidos. Vidutiniškai šalyje pastoviosios išlaidos buvo truputį (5,2 procentinio punkto) didesnės už kintamąsias. Prieš metus šis skirtumas tesiekė 0,8 procentinio punkto. Daugiau negu 10 procentinių punktų pastoviosios išlaidos viršijo kintamąsias nepalankių ūkininkauti vietovių, ekologinės gamybos, daržininkystės, sodininkystės, Alytaus ir Vilniaus apskrities ūkiuose, o mišriuose augalininkystės-kiaulininkystės ūkiuose priešingai – kintamosios išlaidos 17 procentinių punktų didesnės už pastoviąsias.

Daugiausia išlaidų 1 ha ŽŪN padaryta ūkiuose, turinčiuose mažiau negu 10 ha žemės, mišriuose augalininkystės-kiaulininkystės ir daržininkystės, sodininkystės ūkiuose, o mažiausiai – ekologinės gamybos, javų, rapsų, Alytaus ir Utenos apskrities ūkiuose.

Nors išlaidos ūkiuose kasmet didėjo, jų struktūra beveik nesikeitė. 2007 metais, palyginti su 2006-aisiais, truputį sumažėjo pašarų, bet padidėjo pastatų ir technikos priežiūros, žemės mokesčių ir nuomos išlaidų dalys. Kaip ir ankstesniais metais, didžiausia išlaidų dalis teko pašarams ir nusidėvėjimui. Mišrios gamybos ir pienininkystės ūkiuose pašarai išlaidų struktūroje sudarė 30–40 procentų.

2007 metais 1 ha ŽŪN vidutiniškai sunaudota degalų už 160 Lt, arba 9 proc. daugiau negu 2006-aisiais. Didžiausios degalų sąnaudos – daržininkystės, sodininkystės (189 Lt) ir Marijampolės apskrities (184 Lt), o mažiausios – mišrios gamybos, vyraujant žolėdžiams gyvuliams (142 Lt), ir Tauragės apskrities (140 Lt) ūkiuose. Ekologinės gamybos ūkiuose 1 ha ŽŪN degalų sunaudota už 149 Lt, arba 7 proc. mažiau negu vidutiniškai.

Mineralinių trąšų išlaidos 1 ha ŽŪN per metus padidėjo 12 proc. ir siekė 158 Lt. Mažiausiai pinigų trąšoms, kaip ir prieš metus, išleista Utenos apskrities (52 Lt), mišrios gamybos, vyraujant žolėdžiams gyvuliams (53 Lt), ir pienininkystės (57 Lt), o daugiausia – augalininkystės (275 Lt), Marijampolės apskrities (344 Lt) ir didesniuose nei 100 EDV (436 Lt) ūkiuose.

2007 metais vidutiniškai vienam išlaidų litui teko 1,4 Lt bendrosios produkcijos (26 proc. daugiau negu 2006 m. ir 8 proc. daugiau negu 2005 m.). Palyginti su 2006 metais, šis rodiklis pagerėjo visose ūkių grupėse, labiausiai aukšto žemės našumo, didelio ekonominio dydžio, augalininkystės krypčių ūkiuose. Geriausių rezultatų pasiekta daržininkystės, sodininkystės ūkiuose. Jų rodiklis už šalies vidurkį buvo didesnis beveik 50 proc. Gyvulininkystės ūkių rezultatai artimi vidurkiui arba šiek tiek mažesni. Prieš metus nepalankių ūkininkauti vietovių ūkiai lenkė palankių vietovių ūkius, o 2007 metais buvo priešingai. Ekologinės gamybos ūkiai, išleidę 1 Lt, pagamino produkcijos už 1,18 Lt, arba 23 proc. daugiau negu prieš metus, tačiau jų rezultatas buvo šeštadaliu prastesnis už vidutinį. Šiaulių apskrities ūkiuose produkcijos santykinai pagaminta daugiausia, šalies vidurkis viršytas 8 proc., o Vilniaus apskrities ūkiuose – 17 proc. mažiau už vidurkį.

Ūkių pelningumas ir subsidijos

Ūkininkų ūkių veiklos pelningumo rodikliai 2007 metais gerokai pagerėjo: bendrojo pelno kiekis, tenkantis 1 ha ŽŪN, vidutiniškai padidėjo apie 4 kartus, o 1 EDV – 3,5 karto ir atitinkamai siekė 610 Lt bei 3 240 Lt. Beveik visose ūkių grupėse, išskyrus mažesnių negu 10 ha, šie rodikliai buvo geresni negu 2006 metais ir abiem atvejais tendencijos buvo panašios. Didžiausias pokytis įvyko stambiuose ir pagal plotą, ir pagal ekonominį dydį, ūkininkauti palankių vietovių, užsiimančių augalininkyste, taip pat Alytaus, Vilniaus, Panevėžio ir Šiaulių apskrities ūkiuose.

Vidutiniškai vienam ūkininko ūkiui 2007 metais teko 25,9 tūkst. Lt gamybos subsidijų, 49 proc. jų sudarė tiesioginės išmokos už pasėlius, 17 proc. – už ekologiškos žemės ūkio produkcijos gamybą, po 15 proc. – kompensacinės išmokos ūkininkaujantiems nepalankiose ūkininkauti vietovėse ir gyvulininkystės išmokos. Tačiau subsidijų struktūros skirtumai įvairiose ūkių grupėse gana dideli. Antai, ūkių, kurių žemės našumas didesnis kaip 45 balai, palankių ūkininkauti vietovių, mišrių augalininkystės-kiaulininkystės, didesnių negu 100 EDV ūkių tiesioginės išmokos už pasėlius sudarė 65–67 proc., o ekologinės gamybos – tik 9–11 proc. Pienininkystės, mažesnių negu 10 ha ir Klaipėdos apskrities ūkių gyvulininkystės išmokos siekė 30–42 proc., o ekologinės gamybos – tik 3–6 proc. Pastarosios išmokos Vilniaus apskrities ūkiuose sudarė 38 proc., daržininkystės, sodininkystės ūkiuose – 41 proc., o ekologinės gamybos ūkiuose – net 56 procentus.

Gamybos subsidijų suma, tenkanti 1 ha ŽŪN, palyginti su 2006 metais, tepadidėjo 3 Lt, tačiau atskirų paramos rūšių pokyčiai didesni: tiesioginės išmokos už pasėlius ir ekologinę gamybą padidėjo po 17 Lt, parama nelaimės atveju – reta, nes beveik nebuvo stichinių nelaimių ir pan. Subsidijų dydžiai įvairiose ūkių grupėse gana smarkiai skyrėsi. Ekologinės gamybos ūkių subsidijos šalies vidurkį viršijo 2,2 karto ir siekė 1 313 Lt, nepalankių ūkininkauti vietovių, kaip ir prieš metus, buvo 1,6 karto didesnės už palankių ūkininkauti vietovių ūkių. Mažiausiai gamybos subsidijų gavo mišrūs augalininkystės-kiaulininkystės (467 Lt) ir Šiaulių apskrities (491 Lt), o daugiausia – daržininkystės, sodininkystės (729 Lt) ir Vilniaus apskrities (991 Lt) ūkiai.

Investicinė parama

Investicinė parama, palyginti su 2006 metais, sumažėjo apie 3 kartus. Šios rūšies subsidijų suma, tenkanti 1 ha ŽŪN, vidutiniškai tesiekė 107 Lt. Didžiausia ji buvo daržininkystės, sodininkystės (507 Lt) ir Marijampolės apskrities (216 Lt), mažiausia – augalininkystės krypties (50–76 Lt) ir Telšių apskrities (25 Lt) ūkiuose. Keletą metų mažėjusi diferenciacija tarp apskričių 2007 metais gerokai padidėjo, o tarp palankių ir nepalankių ūkininkauti vietovių ūkių pasikeitė pastarųjų naudai, nes jie investicinės paramos gavo 30 proc. daugiau negu pirmieji. Investicinės paramos struktūroje, kaip ir ankstesniais metais, vyrauja parama technikai ir įrenginiams įsigyti.

Dėl investicinės paramos mažėjimo bendra subsidijų suma, tenkanti 1 ha ŽŪN, daugumoje ūkių grupių, palyginti su 2006 metais, buvo mažesnė. Vidutiniškai ji tesiekė 76 proc. prieš metus buvusio lygio. Ji nesumažėjo tik mažesniuose nei 20 ha ir daržininkystės, sodininkystės ūkiuose, o daugiausia sumažėjo pienininkystės ir mišriuose augalininkystės-žolėdžių gyvulių (30–32 proc.) ir Telšių, Alytaus, Kauno bei Klaipėdos apskrities (37–39 proc.) ūkiuose.

Bendrasis pelnas su subsidijomis 2006 metais didėjo dėl paramos, o 2007-aisiais dėl gamybos augimo. Kadangi bendrosios produkcijos ūkiuose pagaminta gerokai daugiau, bendrojo pelno su subsidijomis, tenkančio 1 ha ŽŪN, vidutiniškai gauta beveik ketvirtadaliu daugiau. Jau keletą metų geriausias rodiklis buvo mažesniuose negu 10 ha (2,4 tūkst. Lt) ir daržininkystės, sodininkystės (4,0 tūkst. Lt) ūkiuose. Daugiausia (27 proc.) jis sumažėjo ūkiuose, mažesniuose negu 10 ha, ir po truputį 30–40 ha, 50–100 ha, pienininkystės ir Klaipėdos apskrities ūkiuose.

Vienam litui išlaidų vidutiniškai gauta 0,8 Lt bendrojo pelno (su subsidijomis). Daržininkystės, sodininkystės ūkiuose šis rodiklis vidurkį viršijo beveik du kartus, ekologinės gamybos ūkiuose – 75 proc., o 100–150 ha, nepalankių ūkininkauti vietovių, javų, rapsų ir Alytaus bei Utenos apskričių ūkiuose jis lygus vienetui.

Valstybės paramos dalis bendrajame pelne (su subsidijomis) sumažėjo iki 53 proc. ir beveik pasiekė 2004 metų lygį. Mažesniuose kaip 10 ha, mišriuose augalininkystės-kiaulininkystės ir daržininkystės, sodininkystės ūkiuose ji siekė tik 24–29 proc.; Vilniaus apskrities ir ekologinės gamybos ūkiuose viršijo 80 proc. Palankių ūkininkauti vietovių ūkių paramos dalis buvo 10 procentinių punktų mažesnė už šalies vidurkį, o nepalankių ūkininkauti vietovių – 13 procentinių punktų didesnė.

Investicijos, tenkančios 1 ha ŽŪN, palyginti su 2006 metais, sumažėjo ketvirtadaliu ir tesiekė 667 Lt. Jos mažėjo daugumoje ūkių grupių, išskyrus mažesnius kaip 20 ha ir didesnius kaip 150 ha, didesnius negu 40 EDV, mišrius augalininkystės-kiaulininkystės, Panevėžio ir Utenos apskrities ūkius. Daugiausia investavo mišrūs augalininkystės-kiaulininkystės (2 kartus daugiau negu vidutiniškai), daržininkystės, sodininkystės (1,8 karto daugiau) ir Marijampolės apskrities (1,4 karto daugiau), o mažiausiai – mišrios gamybos, vyraujant augalininkystei (62 proc. šalies vidurkio), ir Vilniaus bei Telšių apskrities (79 proc. šalies vidurkio) ūkiai. Išryškėjo tendencija, kad kuo didesnis ūkio ekonominis dydis, tuo didesnės investicijos 1 ha ŽŪN ir 1 000 Lt nuosavo turto. Ūkiuose, didesniuose kaip 100 EDV ir mažesniuose kaip 4 EDV, investicijų 1 ha ŽŪN skirtumas siekė 3,7 karto, o 1 000 Lt turto – net 5,1 karto.

Jau keleri metai iš eilės 1 000 Lt turto daugiausia investavo javų, rapsų (2007 metais – 1,5 karto daugiau negu vidutiniškai), o mažiausiai – mišrios gamybos, vyraujant augalininkystei (50 proc. vidutinio šalies lygio), ūkiai. Skirtumas tarp Marijampolės apskrities, kur šis rodiklis aukščiausias (168 Lt), ir Tauragės apskrities, kur jis mažiausias, sudarė 2 kartus. Neigiamos grynosios investicijos buvo tik mažesniuose kaip 20 ha ir kaip 4 EDV ūkiuose.

Investicijų struktūroje 2005–2007 metais vyravo lėšos, skirtos traktoriams (26–30 proc.) ir įrenginiams (25–27 proc.) įsigyti. Tačiau 2007 metų struktūra šiek tiek pasikeitė, palyginti su 2006-aisiais. Minėtų investicijų dalys sumažėjo po 2,2 procentinio punkto, net 5 procentiniais punktais – lėšos, skirtos gamybiniams pastatams statyti, bet 3,5 procentinio punkto padidėjo investicijos į kombainus, 2,1 procentinio punkto – į žemę.

Ūkių darbuotojai

Vidutiniškai viename ūkyje 2007 metais buvo užimta beveik tiek pat sąlyginių darbuotojų kaip ir 2006-aisiais (1,9), beveik tokią pat dalį (12 proc.) sudarė ir samdomas darbas. Tik 0,3 proc. darbo laiko teko ne žemės ūkio veiklai. Didžiausią dalį pastaroji sudarė Utenos apskrities (1,5 proc.) ir didesniuose negu 150 ha (1 proc.) ūkiuose. Smulkiausiuose pagal plotą ir ekonominį dydį ūkiuose buvo užimta 15 proc. mažiau sąlyginių darbuotojų negu vidutiniškai šalyje, didesniuose negu 150 ha ir 100 EDV jų dirbo atitinkamai 1,9 ir 3,3 karto daugiau. Didėjant ūkio plotui ir ekonominiam dydžiui, didėjo ne tik užimtumas, bet ir samdomo darbo lyginamasis svoris. Ūkiuose, didesniuose negu 150 ha, samdomam darbui teko apie pusė, o didesniuose negu 100 EDV – du trečdaliai viso darbo laiko. 23–24 proc. darbo laiko sudarė samdomas darbas augalininkystės ir daržininkystės, sodininkystės, o 5–8 proc. – mišrios gamybos, vyraujant žolėdžiams gyvuliams, ir pienininkystės ūkiuose. Mažiausiai samdomo darbo buvo naudota Telšių apskrities (3,4 proc.), o daugiausia – Vilniaus apskrities (18,7 proc.) ūkiuose.